Bastet buvo senovės egiptiečių apsaugos ir kačių deivė. Ji laikyta saulės dievo Ra duktė, kurią šis siuntė ginti pasaulį nuo chaoso įsikūnijimo — priešo Apepo. Bastet buvo karė ir gynėja: kaip apsauginė jėga ji saugojo faraoną ir visą egiptiečių visuomenę šalia liūčių dievybių, tokių kaip Sekhet, todėl turėjo artimus ryšius su Ra.

Bastė taip pat žinoma kaip Bastet, Ubasti ir Pasch. Jos kultas gyvavo bent nuo Antrosios dinastijos laikų. Pagrindinis garbinimo centras buvo Per-Bastas (graikiškai Bubastis), miestas pavadintas deivės garbei. Iš pradžių ji buvo laikoma Žemutinio Egipto apsaugine deive, kurios atvaizduose dominavo liūties motifai. Vardas Bast reiškia „(moterų) ryjėja“, kas siejasi su jos kovine ir saugančia prigimtimi.

Išvaizda ir simboliai

Per istoriją Bastet vaizduota įvairiai: pradžioje dažniausiai kaip liūties arba liūčio galvos moteris, vėliau — kaip moteris su katės galva arba pilna kačių forma. Ji turi daugelį simbolių, susijusių su apsauga, namais ir vaisingumu:

  • Katė — rūpestingumo ir namų saugumo simbolis; katė apsaugojo namus nuo graužikų ir buvo vertinama dėl savo intuicijos;
  • Liūtas — primena jos prigimtinę galią ir karinius aspektus;
  • Perkusiniai instrumentai ir šokiai — siejami su malonumais, muzika ir šventėmis;
  • Tepalai ir kvepalai — dėl to Bastė turėjo ryšį su kvepalų ir raminančių priemonių ritualais;
  • Amuletai — dažnai vaizduojantys Bastę su kačiukais, nešiojantys apsaugos galią ir vaisingumo simboliką.

Kultas, tarnautojai ir ritualai

Bastės kultas buvo labai populiarus: jos šventyklose Per-Baste vykdytos įvairios apeigos, triukšmingos procesijos ir koncertai, kuriuose skambėjo būgnai ir buvo šokama. Šventyklose dirbo kunigės ir kunigai, o jos garbinimo praktikos apėmė:

  • kasdienes aukas ir smilkymo apeigas, skirtas išlaikyti dievų palankumą;
  • švenčių procesijas, kuriose garbinimo vietose „paradu“ keliaudavo statulos ar ritualiniai atvaizdai;
  • katės ir kačiukų mumifikavimą — daugybė Egipto kapinynuose rastų mumifikuotų kačių rodo, kad žmonės aukodavo gyvūnus deivei;
  • amuletų nešiojimą — moterys dažnai nešiodavo amuletus su Bastės atvaizdu, ypač norėdamos vaisingumo ar apsaugos nėštumo metu.

Mitai ir santykiai su kitais dievais

Bastė savo vaidmenį mitologijoje dalinosi su kitomis dievybėmis. Ji asocijuojama su Anubis — balzamavimo ir pomirtinio gyvenimo dievu; kartais Bastė buvo vaizduojama kaip tepalų ar balzamavimo procedūrų globėja, todėl kai kur sakoma, jog ji buvo Anubio žmona arba motina, kol Anubis buvo laikomas Neftidės sūnumi. Po susijungimų ir politinių permainų (kai Žemutinis Egiptas pralaimėjo karuose) Bastės atvaizdas kito: ji vis labiau siejosi su naminiu katinu ir motiniškumu, tapdama švelnesne, šeiminiškesne dievybe.

Šventės ir visuomeninė reikšmė

Per-Basto mieste kasmet vykdavo didelės Bastės šventės, pritraukdavusios piligrimus iš viso Egipto. Šių švenčių metu gatvės užsipildydavo muzika, šokiais ir aukomis; žmonės atnešdavo maistą, gėles ir amatų gaminius, o šventyklose — kačių vaizdus ir mumijas. Daugelyje šeimų katės buvo gerbiamos ir saugomos, o jų mirtis dažnai lydėsi ritualų ir gedulo.

Archeologiniai radiniai ir palikimas

Archeologai Per-Basto regione rado daugybę Bastės kultui skirtų artefaktų: statulėlių, amuletų, kates vaizduojančių paveikslų bei masinių kačių mumijų. Šie radiniai rodo, kad Bastės kultas buvo ne tik elito reikalas — jis persmelkė kasdienį gyvenimą, šeimos tradicijas ir populiariąją religiją.

Įtaka iki šių dienų

Bastet išliko kultūrinė ikona: jos atvaizdai ir simboliai dažnai interpretuojami mene, literatūroje ir populiariojoje kultūroje. Katės, kurios Bastės laikais buvo laikomos šventomis ir globojamomis, suteikė deivei amžinąjį ryšį su žmogaus namais, motinyste ir apsauga — simbolika, kuri suprantama ir šiandien.

Vėlesniais laikais Bastė tapo apsaugos ir palaiminimo deive, globojančia moteris, vaikus ir namines kates. Ji buvo saulėtekio, muzikos, šokio ir malonumų deivė, taip pat šeimos, vaisingumo ir gimdymo deivė. Kai Anubis tapo balzamavimo dievu, Bastė, kaip tepalų deivė, buvo su juo susijusi (kartais laikoma jo žmona, o kartais - motina), kol Anubis tapo Neftidės sūnumi.

Dėl šios švelnesnės Bastos, kaip kvepalų deivės, charakteristikos po to, kai Žemutinis Egiptas pralaimėjo Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karus, Viduriniojoje Egipto karalystėje ji imta laikyti ne liūte, o naminiu katinu. Dėl asociacijų su motiniška kačių prigimtimi Basta taip pat buvo laikoma gera motina ir dažnai vaizduojama su kačiukais. Kartais egiptietės, norinčios susilaukti vaikų, nešiojo amuletą, vaizduojantį deivę su kačiukais; kačiukų skaičius ant amuleto atitikdavo tai, kiek vaikų moteris norėjo susilaukti.