Basta
Bastet buvo senovės egiptiečių apsaugos ir kačių deivė. Ji buvo Ra, kuris ją pasiuntė kovoti su savo užkariautoju Apepu, duktė karė ir gynėja. Kaip apsaugininkė ji buvo laikoma faraono gynėja po liūtės Sekhet, taigi ir vyriausiojo dievo Ra.
Bastė taip pat žinoma kaip Bastet, Ubasti ir Pasch. Ji buvo garbinama bent jau nuo Antrosios dinastijos laikų Senovės Egipte. Jos kulto centras buvo Per-Bastas (graikiškai Bubastis), kuris buvo pavadintas jos vardu. Iš pradžių ji buvo laikoma Žemutinio Egipto deive gynėja, o jos atvaizdas - nuožmus liūtas. Vardas Bast reiškia "(moterų) ryjėja".
Vėlesniais laikais Bastė tapo apsaugos ir palaiminimo deive, globojančia moteris, vaikus ir namines kates. Ji buvo saulėtekio, muzikos, šokio ir malonumų deivė, taip pat šeimos, vaisingumo ir gimdymo deivė. Kai Anubis tapo balzamavimo dievu, Bastė, kaip tepalų deivė, buvo su juo susijusi (kartais laikoma jo žmona, o kartais - motina), kol Anubis tapo Neftidės sūnumi.
Dėl šios švelnesnės Bastos, kaip kvepalų deivės, charakteristikos po to, kai Žemutinis Egiptas pralaimėjo Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karus, Viduriniojoje Egipto karalystėje ji imta laikyti ne liūte, o naminiu katinu. Dėl asociacijų su motiniška kačių prigimtimi Basta taip pat buvo laikoma gera motina ir dažnai vaizduojama su kačiukais. Kartais egiptietės, norinčios susilaukti vaikų, nešiojo amuletą, vaizduojantį deivę su kačiukais; kačiukų skaičius ant amuleto atitikdavo tai, kiek vaikų moteris norėjo susilaukti.
Raganų garbinimas
Bastet (Bast) buvo labiausiai gerbiama kačių dievybė Senovės Egipte. Bastetos kultas prasidėjo aplink Bubastiso miestą, esantį Žemutinio Egipto rytinėje deltoje (apie 3200 m. pr. m. e.), ir buvo svarbus miestas nuo Senosios karalystės iki vėlyvojo laikotarpio. Ankstyvuoju Egipto laikotarpiu miestas buvo vadinamas Per-Bast, kas išvertus reiškia "Bastos valdos". Vėliau miestas buvo vadinamas Bubastis, o šiandien žinomas kaip Tell Basta. Bastė buvo garbinama ir kituose Egipto regionuose. Bast buvo garbinama Memfyje (Senojoje karalystėje), kur ji buvo siejama su Sechmet; Heliopolyje (Senojoje karalystėje), kur ji buvo vadinama "Tem dukterimi" (siejama su Tefnutu); mieste, vadinamame "Bastos kalnu", esančiame Mut apylinkėse Tėbuose (Naujojoje karalystėje) ir Nit mieste vėlyvuoju laikotarpiu. Bastetą švenčiančios šventės buvo rengiamos Bubastiso, Memfio (Luksoro), Tėbų ir Esnos miestuose.
Bastetos sudėtingų švenčių pavadinimai: "Bastet procesija", "Bastet saugo du kraštus", "Bastet išeina iš Per-Basto", "Bastet pasirodo Ra akivaizdoje", "Hatoro ir Bastet šventė". Pagrindinės jos šventės buvo švenčiamos balandžio ir gegužės mėnesiais Bubastyje. Jos šventėms buvo būdinga muzika, šokiai ir vynas, jos buvo vienos populiariausių to meto Egipto švenčių. Į kai kurias šventes iš viso Egipto atvykdavo daugiau kaip 700 000 žmonių, dažnai valtimis, plaukiojančių Nilu.
Bubastyje šventė prasidėdavo aukomis Bastetai. Bastos šventykla stovėjo miesto centre, kad būtų matoma iš visur, ir stovėjo ant paaukštintos žemės. Išorinę šventyklos sieną puošė gyvūnų atvaizdai, o šventyklos viduje buvo kiemas, apsodintas medžių giraite, supančia jos šventyklą. Garbintojai atvykdavo iš viso Egipto, dažnai jos šventykloje palikdavo aukų, bronzinių statulėlių, amuletų ir mumifikuotų kačių. Tūkstančiai šių kačių vėliau buvo rasta požeminėse kriptose, kur kadaise stovėjo jos šventykla.
Šventės dienomis egiptiečiai daug dienų praleisdavo muzikuodami, šokdami ir linksmindamiesi. Garbintojai ėjo į jos šventyklą grodami muzikos instrumentais, mušdami būgnus, purtydami tambūrinus, nešini sistromis (šventomis barškutėmis), dainuodami ir šokdami gatvėmis. Paskutinę šventės naktį Basti šventykloje būdavo uždegamas vienas žiburys, o iš ten šviesa, nešama maldininkų, pasklisdavo po miestą. Visą naktį maldas lydėtų muzika ir smilkalai. Bastos garbinimas buvo svarbus, todėl egiptiečiai jai aukodavo prieskonių, vandens, vyno, pieno, duonos ir mėsos aukas. Taip pat būdavo aukojamos aukso, deimantų, sidabro, kvepalų ir kitų turtų dovanos. Egipto gyventojai jai taip pat šokdavo ir dainuodavo, nes ji buvo šokio ir dainos deivė.
Giminaičiai
Bastet tėvas buvo Ra, Saulės ir visos kūrinijos dievas. Hator (Sekment), dangaus ir moterų dievas su karvės galva, taip pat buvo Ra duktė. Hathor turėjo du sūnus, vardu Nefertemas (tai reiškia "vandens lelija", "saulė" arba "tas, kuris gražus"), gydymo dievas, ir Maahesas, saulės liūto galva, karo dievas. Bastet neturėjo motinos, nes Ra, kaip dievybė Kūrėja, buvo vadinamas "Didžiuoju Jis-Še" ir buvo laikomas galinčiu būti ir vyru, ir moterimi. Bastet vyras buvo Ptahas, amatininkų, atgimimo ir kūrimo dievas. Kai Bastet buvo siejama su Izide, ji kartais buvo vadinama "Izidės siela".
Tačiau šios šeimyninės asociacijos yra šiek tiek klaidinančios, nes egiptiečių dievai turėjo bendrų ryšių ne tik tradicinėje šeimoje. Sėkmet, Bastet ir dešimtys kitų deivių buvo laikomos "Ra akimis". Pavyzdžiui, Bastet ir Sėkmet buvo suporuotos, tačiau jos buvo suporuotos geografiškai, o ne kaip priešingos Bastet asmenybės. Pagrindinė Bastet garbinimo vieta buvo Žemutiniame Egipte, o Sekmet buvo garbinama daugiausia Aukštutiniame Egipte. Tradiciškai egiptiečiai Bastetą siejo su "šiauriete", o Sekmetą - su "pietiete". Kartais Bastet taip pat buvo vadinama "Rytų ponia" (Rytų deltos globėja), o Sėkmet - "Vakarų ponia" (Vakarų deltos globėja).
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Bastetas?
A: Bastet buvo senovės egiptiečių apsaugos ir kačių deivė. Ji buvo karingoji duktė ir gynėja Ra, kuris ją pasiuntė kovoti su savo užkariautoju Apepu. Kaip apsaugininkė ji buvo laikoma faraono gynėja po liūtės Sekhet, taigi ir vyriausiojo dievo Ra.
K: Kokiais kitais vardais žinoma Bastet?
A: Bastet taip pat žinoma kaip Bast, Ubasti ir Pasch.
K: Kada žmonės pradėjo garbinti Bastetą?
A: Bastetą žmonės pradėjo garbinti bent jau nuo Antrosios dinastijos laikų Senovės Egipte.
K: Kur buvo jos kulto centras?
A: Jos kulto centras buvo Per-Baste (graikiškai Bubastis), kuri buvo pavadinta jos vardu.
K: Kaip žmonės ją vertino iš pradžių?
A: Iš pradžių ji buvo laikoma Žemutinio Egipto deive gynėja, o jos atvaizdas - nuožmus liūtas.
K: Ką reiškia "Bast"?
A.: Vardas "Bast" reiškia "(moteris) ryjėja".
K: Kokius vaidmenis ji perėmė vėliau?
A: Vėliau ji tapo žinoma kaip apsaugos ir palaiminimo deivė, globojanti moteris, vaikus ir namines kates. Ji taip pat buvo siejama su saulėlydžiu, muzika, šokio malonumu, šeimos vaisingumu ir gimimu.
