HMS Endeavour — Džeimso Kuko mokslinė ekspedicija į Australiją (1768–1771)

HMS Endeavour — Džeimso Kuko epinė moksline ekspedicija (1768–1771): atradimai Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Veneros stebėjimas ir pirmasis Europos nusileidimas rytinėje Australijos pakrantėje.

Koordinatės: 41°36′ šiaurės platumos 71°21′ vakarų ilgumos / 41.600° šiaurės platumos 71.350° vakarų ilgumos / 41.600; -71.350 (Narraganseto įlanka)

"HMS Endeavour", dar žinomas kaip "HM Bark Endeavour", buvo Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno barkas, kuriam vadovavo leitenantas Džeimsas Kukas. 1768–1771 m. laivas atliko ilgą mokslinę ekspediciją į Ramųjį vandenyną, kurios tikslai buvo stebėti Veneros perėjimą per Saulę, surinkti gamtos istorijos medžiagą ir ieškoti hipotetinių pietų žemių (Terra Australis Incognita).

Laivo kilmė ir paruošimas ekspedicijai

1764 m. nuleistas į vandenį kaip anglis gabenantis laivas Earl of Pembroke, jis buvo tipiškas vokiečių/anglų keltų tipo angliavežis (collier) — tvirta, žemo profilio valtis, pritaikyta sunkiai jūrinei apkrovai ir ilgiems plaukimams. 1768 m. laivynas jį nupirko ir pertvarkė mokslinei misijai į Ramųjį vandenyną. Pervadintas Jo Didenybės barku "Endeavour", laivas buvo aprūpintas observatorijos įranga, moksline įranga ir papildomais mažais laiveliais, reikalingais pakrantės tyrinėjimams ir prametinėms ekspedicijoms į krantą.

Mokslinė ekipa ir įranga

Ekspedicijos mokslinę dalį sudarė žymūs to meto tyrėjai. Tarp jų – astronomas Charles Green (atsakingas už Veneros perėjimo stebėjimus), botanikai Joseph Banks ir Daniel Solander, piešėjas Sydney Parkinson, kurie rinko ir fiksavo augalus, gyvūnus bei kitus gamtos objektus. Jie surinko didelį kiekį augalų ir gyvūnų pavyzdžių, laiškų bei iliustracijų, kurie vėliau turėjo didelę įtaką Europos gamtos mokslui ir Didžiosios Britanijos žinių apie Ramųjį vandenyną plėtrai.

Kelionės eiga — svarbiausi etapai

Išplaukimas ir Veneros perėjimas. Endeavour išplaukė iš Plimuto 1768 m. rugpjūtį. Pirmasis svarbus sustojimas buvo Taitis: laivas apiplaukė Horno kyšulį ir pasiekė Taitį, kur 1769 m. buvo stebimas Veneros perėjimas per Saulę. Šis stebėjimas — vienas ekspedicijos oficialių tikslų — turėjo prisidėti prie Saulės sistemos dydžių apskaičiavimo.

Ramiojo vandenyno salos. Po stebėjimų Taityje laivas aplankė kitas salynų vietas — Huahine, Borabora ir Raiatea — dalis jų tuo metu buvo pažymėtos Europos žemėlapiuose ar priskirtos Didžiajai Britanijai pagal Kuko paskirtas nuosavybės teiginius. Toliau plaukdama pietų kryptimi, 1769 m. rugsėjį Endeavour pasiekė Naująją Zelandiją — tai buvo pirmasis Europos laivas, aplankęs šias salas po Amelijo (Abelio) Tasmano ekspedicijos prieš maždaug 127 metų.

Australijos krantai ir Botanikos įlanka. 1770 m. balandį laivas tapo pirmuoju Europiečių laivu, kuris pasiekė rytinę Australijos pakrantę, kai Kukas išsilaipino dabartinėje Botanikos įlankoje. Čia mokslininkai surinko daugybę augalų ir pavadino vietą dėl gausios botaninės medžiagos.

Avarija prie Didžiojo barjerinio rifo ir remontas

Vėliau 1770 m. Endeavour plaukė palei Australijos rytinę pakrantę, žemiau pietinių platumų. Netoli Tribulos kyšulio laivas atsitrenkė į Didįjį barjerinį rifą — įgulai pavyko ištraukti laivą į krantą ir išvesti į saugią vietą, kur jis buvo užkeltas ant seklumos. Remonto darbai truko apie septynias savaites; įgula atliko laivakorpuso taisymus, išardė dalį apatinės dalies, išvalė ir pakeitė pažeistas lentas. Ši vieta vėliau tapo Kuko išsilaipinimo ir remonto vieta, šalia jos įsikūrė dabartinis Kuktauno miestas. Po pirminių remonto darbų laivas 1770 m. spalio 10 d. pasiekė Batavijos uostą Olandijos Rytų Indijoje (dabar Džakarta), kur buvo atlikti rimtesni remontai ir papildoma aprūpinimo eiga.

Kelionės pabaiga ir grįžimas į Europą

Po remonto Batavijoje laivas išplaukė gruodžio 26 d. ir 1771 m. kovo 13 d. apiplaukė Gerosios vilties kyšulį. 1771 m. liepos 12 d. Endeavour pasiekė Anglijos Doverio uostą, taigi laivas jūroje praleido beveik trejus metus. Ekspedicijos metu surinktos žinios ir medžiaga (žemėlapiai, augalų pavyzdžiai, piešiniai ir etnografiniai aprašymai) turėjo didelį poveikį Europos mokslinei bendruomenei ir tolesnei Didžiosios Britanijos politikai Ramiojo vandenyno regione.

Vėlesnė laivo tarnyba ir likimas

Po grįžimo į Jungtinę Karalystę Endeavour dar kurį laiką tarnavo kariniam jūrų laivynui, vėliau keli metus plukdė karinių atsargų krovinius į Folklando salas. 1775 m. laivas buvo parduotas ir pervadintas; vėliau, per Amerikos revoliucinį karą, jis buvo naudojamas kaip karių ir krovinių transportas. 1778 m. laivas nuskendo blokuojant Narraganseto įlanką (Rodo sala) — tai įvyko per intensyvius karo veiksmus. Tikslioji nuolaužų vieta iki šiol nėra vienareikšmiškai patvirtinta, tačiau rasti artefaktai, tarp jų šešios patrankos ir inkaras, kuriems priskiriama ryšio su Endeavour, eksponuojami jūrų muziejuose visame pasaulyje.

Paveldo reikšmė ir atminimas

Endeavour ekspedicija ženkliai prisidėjo prie Vakarų žinių apie Ramųjį vandenyną, Australiją ir Naująją Zelandiją kaupimo: buvo sudaryti tikslesni pakrančių žemėlapiai, surinkti dešimtys tūkstančių augalų ir gyvūnų aprašymų bei iliustracijų, o Joseph Banks vėliau tapo svarbiu mokslo ir ekspedicijų rėmėju Didžiojoje Britanijoje. Kukas pareiškė Didžiosios Britanijos suverenitetą kai kuriose teritorijose (pvz., prisiėmė teisę į rytinę Australijos pakrantę), kas turėjo tolimesnių pasekmių šio regiono istorijai ir vėlesnei kolonizacijai.

1994 m. nuleista į vandenį natūralaus dydžio ir veikianti Endeavour kopija, kuri stovi šalia Australijos nacionalinio jūrų muziejaus Sidnėjaus uoste. Kopija naudojama kaip edukacinė priemonė — ji leidžia lankytojams susipažinti su 18 a. jūrine technologija, ekspedicijos istorija ir moksliniais atradimais.

Trumpas santraukinimas

• Laivo tipas: buvęs anglis gabenantis barkas, pritaikytas mokslinei ekspedicijai.
• Komandorai ir mokslo personalas: Džeimsas Kukas, astronomas Charles Green, botanikai Joseph Banks ir Daniel Solander, piešėjas Sydney Parkinson ir kt.
• Svarbiausi pasiekimai: Veneros perėjimo stebėjimas, Naujosios Zelandijos ir rytinės Australijos krantų žemėlapių sudarymas, gausūs gamtos istorijos surinkimai.
• Likimas: parduotas 1775 m., per Amerikos revoliucinį karą tarnavo kaip transportas ir nuskendo 1778 m.; dalinės nuolaužos ir relikvijos eksponuojamos muziejuose.

Endeavour ekspedicija paliko gilų ženklą moksle ir geografiškai — ji ne tik praplėtė Europos supratimą apie Pietų vandenis, bet ir paruošė pagrindą vėlesnei žmonių migracijai ir kolonizacijai šiuose regionuose.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi laivas, kuriam vadovavo leitenantas Džeimsas Kukas?

K: Kada "HMS Endeavour" išplaukė iš Plimuto?

K: Kokia buvo "HMS Endeavour" misija?

K: Kur "HMS Endeavour" pirmą kartą išmetė inkarą išplaukęs iš Taičio?

K: Kiek laiko jie galėjo išbūti šioje vietoje, kad būtų atliktas laivo korpuso remontas?

K: Kur laivas įplaukė į uostą po to, kai atsitrenkė į Didįjį barjerinį rifą netoli Tribulos kyšulio?

Paieška pagal raidę