Medaus karas (1839): Ajovos ir Misūrio nekruvinas sienų ginčas
Medaus karas (1839): nekruvinas Ajovos ir Misūrio sienų ginčas dėl 15,3 km juostos — dramatiškas teisminis sprendimas, formavęs De Moino upės ribas.
Koordinatės: 40°35′ ŠIAURĖS PLATUMOS 93°28′ VAKARŲ ILGUMOS / 40.58° ŠIAURĖS PLATUMOS 93.46° VAKARŲ ILGUMOS / 40.58; -93.46
Medaus karas (angl. "Honey War") – tai XIX a. trečiajame dešimtmetyje (1839 m.) kilęs nekruvinas Ajovos ir Misūrio sienos ginčas. Konfliktas — dažnai vadinamas juokaujančiu pavadinimu dėl nupjautų medžių, kuriuose buvo korių su medumi — tapo reikšmingu pavyzdžiu, kaip ribų aiškinimas ir netikslūs žemės matavimai galėjo sukelti tarpvyriausybinius susidūrimus.
Priežastys
Medaus karą lėmė keli susipynę teisingi ir geografijos klausimai. Pagrindinės problemos buvo:
- Skirtingos nuostatos ir interpretacijos dėl Misūrio konstitucijoje numatytos šiaurinės sienos ir jos taikymo praktikoje;
- Luizianos pirkinio (Louisiana Purchase) teritorijų ribų aiškinimas ir tuo metu buvusių žemės sutarčių netikslumai;
- Sankcijos ir sutartys su Amerikos indėnų gentimis, nuo kurių priklausė dalis teritorijų ir ribų nustatymas.
Ginčą taip pat komplikuodavo ankstesni geodeziniai matavimai (pvz., ankstyvieji survey darbai) ir vietinių gyventojų bei valstybių administracijų skirtingas elgesys dėl mokesčių surinkimo ir jurisdikcijos.
Eiga
1839 m. įtemptos situacijos metu Misūrio pareigūnai bandė surinkti mokesčius ginčijamoje juostoje, kurią abi pusės laikė savo teritorija. Dėl to vietos gyventojai ir administracija stojo į konfliktą: buvo areštuotas vienas Misūrio šerifas, kuris vykdė mokesčių rinkimą ginčijamoje zonos dalyje. Vietiniai gyventojai atsakė simboline akcija – nupjovė tris medžius, kuriuose rado didelius korius su medumi, ir pasidalijo medumi; šis įvykis ir suteikė konfliktui populiariąją pavadinimo kilmę.
Nors abiejų valstybių milicija buvo mobilizuota ir savo ruožtu demonstravo karinį pasirengimą, rimtesnis susirėmimas neįvyko – majorinis konfliktas liko nekruvinas, labiau simbolinis ir teisinių procedūrų pobūdžio.
Teisinis sprendimas ir pasekmės
Ginčas galiausiai buvo perduotas federalinėms institucijoms. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kuris faktiškai užbaigė teritorinį nesutarimą Ajovos naudai. Teismo sprendimu riba buvo nustatyta taip, kad Aiovos pietinė siena eina beveik tiesia linija iki De Moino upės, o nuo ten pietų kryptimi upė veda maždaug 30 mylių (apie 48 km) link Misisipės upės netoli Keokuko. Ši sprendimo linija sutvarkė ilgalaikes abejones dėl jurisdikcijos ir leido ramiau vystytis administracijoms bei vietos bendruomenėms.
Praktinės pasekmės buvo gana ramios: abu regionai bendradarbiavo pritaikant naują ribą, pagerėjo administracinis reguliavimas ir mokesčių surinkimas tose teritorijose, o ginčo metu suprastėję matavimų metodai ir dokumentacija vėliau buvo atidžiau taikomi kitose ribų bylose.
Reikšmė ir paveldas
Medaus karas dažnai minima JAV istorijoje kaip pavyzdys, kad net ir potencialiai karinis konfliktas gali būti išspręstas be kraujo praliejimo per teismų ir taikų derybų mechanizmus. Tai taip pat rodo, kaip svarbu tiksliai atlikti geodezinius matavimus ir aiškiai reglamentuoti teritorinius susitarimus.
Vietos atmintyje šis incidentas išliko dėl savo nekonvencinės „medaus“ istorijos: nupjauti medžiai ir įvykio anekdotinis pobūdis tapo populiaria pasakėčia regiono folklore. Istoriniai pasakojimai apie Medaus karą dažnai naudojami kaip pavyzdys, kaip smulkūs, kasdieniai veiksmai gali įsilieti į platesnius teisės ir politikos procesus.
Peržiūrint šį epizodą svarbu atkreipti dėmesį, kad nors pavadinimas skamba lengvai ir netoniškai, ginčas atspindėjo realias teisines ir praktines problemas, su kuriomis XIX a. sparčiai besiplečiančios JAV susidurdavo nustatant ir ginant naujai formuojamų valstybių sienas.
Per karą valstijų milicija susidūrė tarpusavyje, buvo suimtas Misūrio šerifas, rinkęs mokesčius Ajovoje, ir nupjauti trys medžiai.
Sullivano linijos pradžia netoli Šeridano, Misūrio valstijoje. Rožinis paminklas primena Medaus karą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios buvo ginčo teritorijos koordinatės?
A: Ginčo teritorijos koordinatės buvo 40°35′ šiaurės platumos ir 93°28′ vakarų ilgumos / 40.58° šiaurės platumos ir 93.46° vakarų ilgumos / 40.58; -93.46.
K: Kas sukėlė Medaus karą?
A: Medaus karą sukėlė nesutarimai dėl 9,5 mylios (15,3 km) pločio žemės sklypo, apimančio visą sieną, kilę dėl nesusipratimų, susijusių su Misūrio konstitucijos dalimi dėl sienų, Luizianos pirkinio tyrimu ir sutartimis su Amerikos indėnais.
Klausimas: Kuo tai baigėsi?
A: Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas ginčą baigė Ajovos naudai, nusprendęs, kad beveik tiesi Ajovos siena eis De Moino upe į pietus apie 30 mylių (48 km), kol netoli Keokuko pasieks Misisipės upę.
K: Kas nutiko per šį karą?
A: Per šį karą valstijų milicija stojo viena prieš kitą, buvo suimtas Misūrio šerifas, rinkęs mokesčius Ajovoje, ir nukirsti trys medžiai.
K: Kur vyko šis konfliktas?
A: Šis konfliktas vyko tarp Ajovos (iš pradžių kaip Viskonsino teritorijos, vėliau Ajovos teritorijos dalies) ir Misūrio dėl jų sienos.
K: Kiek laiko jis truko? A: Neaišku, kiek laiko truko šis konfliktas, bet jis buvo išspręstas JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimu Ajovos naudai kažkuriuo metu 1830-aisiais.
K: Kas laimėjo šį karą? A: JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą Ajovos naudai, todėl laikoma, kad jie laimėjo šį nekruviną pasienio ginčą, vadinamą "Medaus karu".
Ieškoti