Džonas Čerčilis — 1-asis Marlboro kunigaikštis, britų karvedys ir politikas

Džonas Čerčilis — 1-asis Marlboro kunigaikštis: britų karvedys, politikas ir Anos laikų strategas, kurio pergalės ir įtaka lėmė Didžiosios Britanijos pakilimą.

Autorius: Leandro Alegsa

Džonas Čerčilis, 1-asis Marlboro kunigaikštis KG PC (1650 m. gegužės 26 d. – 1722 m. birželio 16 d.) buvo vienas įtakingiausių anglų karininkų ir valstybės veikėjų XVIII a. pradžioje. Gimęs vidutinio sluoksnio šeimoje, jis karjerą pradėjo Stuartų rūmų aplinkoje ir per pusę amžiaus tarnybos iškilo į aukščiausius valstybės postus. XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje jis išgyveno penkių monarchų valdymo laikotarpius ir tapo centrinė figūra Europos karo politikoje.

Ankstyvoji karjera ir perėjimas prie Vilhelmo

Iš pradžių Čerčilis dirbo Stuartų lauko ir dvaro aplinkose, pakilęs iš žemesnio rango Stuartų rūmų dvaro atstovo padėties. Jis tarnavo Jorko hercogui (vėliau karaliui Džeimsui II) 1670–1680-ųjų metais, kur įgijo vertingos karininkų patirties ir politinių ryšių. Nors ilgą laiką palaikė Stuartus, 1688 m. jis persvėrė lojalumą ir parėmė protestantiškąjį Vilhelmą Oraniečių per vadinamąją Šlovingosios revoliucijos (Glorious Revolution) eigą. Už pagalbą po Vilhelmo atėjimo į valdžią jis buvo apdovanotas — jam suteikta Marlboro (tariama /'mɔ:l bəɹə/) grafystė ir kiti laipsniai.

Karinė veikla ir pagarsėjimas

Po perėjimo į Vilhelmo šalininkus Čerčilis dalyvavo įvairiuose kariniuose veiksmuose, įgavo vietą tarp aukštesniųjų kariuomenės vadų ir ėmėsi vadovavimo užsienio sąjungininkų ekspedicijoms. Devynerių metų karo (Didžiosios koalicijos kovos prieš Prancūziją) laikotarpiu jis įrodė savo sumanumą ir drąsą mūšiuose, tačiau politika ir įtarinėjimai susiję su lojalumu kartais jį kompromitavo. Dėl kaltinimų jakobinizmu ir tariamų kontakto su Stuartais jis laikinai neteko postų ir buvo areštuotas — trumpam laikui laikomas Taueryje. Šis nuosmukis laikinai nutraukė jo karjerą, tačiau nesunaikino jo reputacijos kaip gebančio karininko.

Vaidmuo Anos epochoje ir Didžioji karinė karjera

1702 m., į sostą atėjus karalienei Anai, Čerčilis sugrįžo į aukščiausius valstybės postus. Jo santuoka su įtakinga Sarah Jennings, kurios artima draugystė su princese ir vėliau karaliene Ana leido jam įsitvirtinti politinėje viršūnėje, dar labiau sustiprino jo padėtį. Jis tapo britų pajėgų generaliniu kapitonu (Captain-General) ir 1702 m. suteiktas Marlboro kunigaikščio titulas. Kaip Didžiosios koalicijos kariuomenės vadas Karų dėl Ispanijos sosto (War of the Spanish Succession) metu jis laimėjo keletą lemiamų pergalių, kurios pakeitė Europos galių pusiausvyrą.

Pagrindinės pergalės ir reikšmė

Čerčilio karinė reputacija labiausiai siejama su eilė sėkmingų mūšių prieš Prancūziją ir jos sąjungininkus, iš kurių žymiausios yra:

  • Blenheimo mūšis (1704) – lemiama pergalė, kuri užkirto kelią Prancūzijos persvara Europoje ir padėjo įtvirtinti anglų bei sąjungininkų pozicijas.
  • Ramijė (Ramillies, 1706) – dar viena reikšminga pergalė, atvėrusi kelią sąjungininkams Flandrijoje.
  • Oudenaarde (1708) ir Malplake (Malplaquet, 1709) – sunkūs mūšiai, kurie nors ir pareikalavo didelių aukų, padidino sąjungininkų strateginę iniciatyvą.

Už Blenheimo pergalę Karalienė Ana jam suteikė dideles dovanas, įskaitant žemes ir lėšas Blenheimo rūmams statyti — tai tapo simboliniu jo ir šeimos materialinės gerovės šaltiniu. Per Anos valdymą Čerčilis tapo vienu turtingiausių ir galingiausių karališkosios aplinkos narių.

Paveldas ir vertinimas

Čerčilio ir jo vadovautų sąjungininkų pergalės leido Didžiajai Britanijai įgyti didesnį tarptautinį svorį ir prisidėjo prie XVII–XVIII a. pereinamojo laikotarpio, kai Britanija stiprėjo kaip jūrinė ir kolonijinė galia. Nors jis neišėmė visiško prancūzų sunaikinimo — karo tikslai buvo riboti ir politiniai susitarimai dažnai lėmė kompromisus — jo taktika ir strateginis nuovokumas ilgainiui paliko ryškų pėdsaką karinės istorijos raidoje.

Istorikai vertina Džoną Čerčilį įvairiai: vieni giria už taktinius ir strateginius pasiekimus, kiti kritikuoja aukas ir politinius intrigavimus. Jo palikimas matomas ir materialiai — Blenheimo rūmai (Blенheim Palace) bei šeimos titulai išliko kaip priminimas apie jo epochą.

Nors ne visos jo ambicijos buvo visiškai įvykdytos, Marlboro kunigaikščio karinė ir politinė veikla padėjo pirmaisiais XVIII a. dešimtmečiais suformuoti Didžiosios Britanijos poziciją Europoje ir užsienyje. Jo gyvenimas — tai sudėtingas derinys drąsos, strateginio talento, politinių sandorių ir asmeninių ryšių, kurie kartu lėmė jo iškilimą nuo dvaro karininko iki vieno įtakingiausių savo laikų valstybės vado.

Pavadinimai

Pavadinimas

Metai

Po to seka

Marlboro hercogas

1702–1722

Henrietta Godolphin, 2-oji Marlboro hercogienė

Marlboro grafas

1689–1722

Sandridžo baronas Čerčilis

1685–1722

Lordas Čerčilis iš Eimuto

1682–1722

išnykęs

Mindelheimo princas

1705–1714

Bavarijos kurfiurstas Maksimilianas II Emanuelis

Pavadinimai ir stiliai

  • 1650 m. gegužės 26 d. - 1682 m. gruodžio 21 d: John Churchill, Esq.
  • 1682 m. gruodžio 21 d. - 1685 m. gegužės 14 d.: Gerbiamas lordas Čerčilis iš Eimuto
  • 1685 m. gegužės 14 d. - 1689 m. balandžio 9 d: Gerbiamasis lordas Čerčilis iš Sandridžo ir Eimuto
  • 1689 m. balandžio 9 d. - 1702 m. gruodžio mėn.: Gerbiamasis Marlboro grafas
  • 1702 m. gruodis - 1722 m. birželio 16 d.: Jo Didenybė Marlboro hercogas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Džonas Čerčilis?


Atsakymas: Džonas Čerčilis buvo svarbus Anglijos karys ir valstybės veikėjas, gyvenęs penkių monarchų valdymo laikotarpiu XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje.

K: Kaip jis iškilo į valdžią?


Atsakymas: Jis pakilo iš žemo Stuartų rūmų dvaro atstovo, o karinę ir politinę karjerą pasiekė dėl savo drąsos ir sumanumo. Jis padėjo užtikrinti Jokūbo sostą, o už pagalbą Šlovingosios revoliucijos metu Vilhelmas per savo karūnavimą jį paskyrė Marlboro grafu.

K: Kokiame kare jis tarnavo?


A: Jis tarnavo pirmaisiais Devynerių metų karo metais.

K: Kodėl jis pasitraukė iš pareigų?


A: Jis pasitraukė iš pareigų dėl kaltinimų jakobitizmu.

K: Kaip jis atgavo šlovę, kai į sostą atsisėdo karalienė Ana?


A: 1702 m. karalienei Anai atėjus į sostą, Marlborough užsitikrino šlovę ir daugybę pinigų, tapdamas britų pajėgų generaliniu kapitonu, vėliau hercogu, o galiausiai - vienu turtingiausių jos pavaldinių.

K: Kokią įtaką Marlborough padarė Didžiosios Britanijos galiai?


A: Per jį XVIII a. Britanija vis labiau turtėjo, nes jo pergalės leido Didžiajai Britanijai tapti labai galinga.

K: Ar jis sugebėjo visiškai sutriuškinti savo priešus?


Atsakymas: Ne - nors per savo karjerą jis pasiekė daug laimėjimų, jam nepavyko visiškai sutriuškinti visų savo priešų.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3