Henrikas Frederikas, Velso princas
Henrikas Frederikas, Velso princas (1594 m. vasario 19 d. - 1612 m. lapkričio 6 d.) buvo vyriausias karaliaus Jokūbo I ir VI bei Danijos karalienės Anos sūnus. Jo vardas kilo iš senelių Henriko Stiuarto, lordo Darnlio ir Danijos karaliaus Frederiko II.
Princas Henrikas buvo laikomas ryškiu savo tėvo sosto įpėdiniu. Tačiau jis mirė anksčiau už tėvą dėl vidurių šiltinės. Dėl šios priežasties Anglijos ir Škotijos sostų valdžia atiteko jo jaunesniajam broliui Karoliui.
Keletas Virdžinijos kolonijos vietovių buvo pavadintos princo Henrio garbei prieš jo mirtį ir po jos.
Henrikas, Velso princas pagal Izaoką Oliverį, apie 1610 m.
Ankstyvasis gyvenimas
Jis gimė Stirlingo pilyje ir jau gimęs tapo Rotsėjaus kunigaikščiu, Kariko grafu, Renfruto baronu, salų lordu ir Škotijos princu bei didžiuoju valdytoju. Tėvas liepė juo rūpintis Aleksandrui Erskinui, Mario grafui. Jis neleido motinai juo rūpintis. Taip pasielgė todėl, kad Džeimsas nerimavo, jog nedidelis motinos pomėgis katalikybei gali turėti įtakos sūnui. Nors dėl to tarp Anos ir Džeimso kilo daug ginčų, Henrikas iki 1603 m. liko Marų šeimos globoje. Tuomet Džeimsas tapo Anglijos karaliumi ir jo šeima persikėlė į pietus.
Iki išvykimo į Angliją jo mokytojas buvo seras Džordžas Lauderis iš "The Bass". Seras Džordžas buvo slaptasis patarėjas - apibūdinamas kaip "pažįstamas karaliaus patarėjas", be to, muzikos jį mokė Alfonsas Ferraboskas jaunesnysis.
