Ana Danijos (1574–1619) – karalienė konsortė ir jakobinų epochos menų rėmėja
Ana Danijos (1574–1619) — karalienė konsortė ir jakobinų epochos menų rėmėja: gyvenimas, santykiai su Jokūbu VI/I ir jos kultūrinis palikimas.
Ana Danijos (1574 m. gruodžio 12 d. – 1619 m. kovo 2 d.) buvo Škotijos, Anglijos ir Airijos karalienė konsortė. Ji buvo karaliaus Jokūbo VI ir I žmona ir viena garsiųjų XVI–XVII a. monarchių sutuoktinių, kuri savo vaidmeniu dvariškame gyvenime darė didelę įtaką tiek politinei, tiek kultūrinei aplinkai.
Ankstyvasis gyvenimas ir santuoka
Ana buvo antroji Danijos karaliaus Frederiko II duktė. Ji ištekėjo už Jokūbo 1589 m., kai jai buvo apie 15 metų; santuoka turėjo stiprų dinastinį ir diplomatinį reikšmę. Po vedybų Ana ilgą laiką gyvenimą dalijo tarp Škotijos ir, nuo 1603 m., Anglijos bei Airijos, kai Jokūbas paveldėjo Angrijos karūną.
Šeima
Ana pagimdė iš viso septynis vaikus, tačiau tik trys iš jų sulaukė pilnametystės. Tarp išgyvenusiųjų buvo princas Henris (paveldėtojas, miręs 1612 m.), Elžbieta (vėliau svarbi eurazijos santuokų ir politikos figūra) ir būsimasis Karolis I.
- Henrikas (Henry) – paveldėtojas, mirė jaunas 1612 m.; jo mirtis turėjo didelį poveikį Anos sveikatai ir nuotaikai.
- Elžbieta (Elizabeth) – ištekėjo už Rytų Fridricho, tapo reikšminga europine figūra.
- Karolis (Charles) – tapo Karoliu I, kuriam priklausė tolimesnės Britanijos istorijos dramatiški įvykiai.
Politika ir santykiai su Jokūbu
Ana nebuvo tik dekoratyvinė karalienė konsortė: ji aktyviai reiškė politinę nuomonę ir kartais įsikišdavo į dvarines intrigas. Ji dažnai naudojosi Škotijos politika ir savo tarpautine padėtimi, kai kovojo su Jokūbu dėl savo sūnaus princo Henriko perspektyvų ir privilegijų. Taip pat ji gynė savo artimą aplinką – pvz., savo draugę Beatriče Ruthven – ir naudojo santykius bei argumentus, kad paveiktų karaliaus sprendimus.
Nors iš pradžių Ana rodė meilius jausmus Jokūbui, jų santykiai laikui bėgant atšalo; pora dažnai gyveno atskirai, tačiau išliko tam tikras abipusis pagarbumas ir dalinis jausminis ryšys.
Rėmėja menų ir kultūros
Anglijos metais Ana labiau domėjosi menu ir kultūra nei tiesiogine politika. Ji pati kūrė ir palaikė gražų, kultūriškai turtingą dvarą: organizavo spektaklius, maskes, muzikinius renginius ir save bei savo dvarą rengė kaip meninę erdvę. Karalienės parama prisidėjo prie jakobinų epochos scenos ir dailės plėtros — jos rėmimas apėmė teatrą, muziką, scenografiją ir dvaro puošybą. Ana taip pat domėjosi madomis, baldų ir meno užsakymais, o jos rėmėjystė turėjo ilgalaikę įtaką angliškajai kultūrai.
Sveikata, religija ir paskutinieji metai
Po 1612 m., kai mirė princas Henris, Ana susirgo ir ilgainiui pasitraukė iš svarbiausių dvaro reikalų — ji tapo mažiau matoma karališkajame gyvenime ir dažniau sirgo. Tradiciškai teigiama, kad ji mirė kaip protestantė, tačiau istorijoje yra diskusijų: kai kurie šaltiniai ir dokumentai rodo, jog tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu Ana galėjo turėti glaudesnį ryšį su katalikybe arba būti veikiama katalikiškų patarėjų. Jos religinės pažiūros ir spaudimas jose apskritai išliko sudėtingi ir kontroversiški klausimai istorikų tyrimuose.
Paveldas ir istorinis vertinimas
Istorikai anksčiau dažnai vaizdavo Aną kaip lengvabūdę, savanaudišką ir nereikšmingą karalienę. Tačiau naujesni tyrimai pabrėžia jos nepriklausomybę, politinį veiklumą ir ypač svarbų vaidmenį kaip menų skatintojos jakobinų epochoje. Ana paliko akivaizdų pėdsaką dvaro kultūroje, ji prisidėjo prie scenos menų vystymosi ir padėjo formuoti didžiąją dalį Jacobean kultūrinio gyvenimo estetikos.
Ji palaidota Londone, tradiciškai davus didelį pagerbimą karališkajai konsortai; jos gyvenimas ir veikla išlieka reikšminga Britanijos ir Europos kultūros istorijos dalis.
Ankstyvasis gyvenimas
Ana gimė 1574 m. gruodžio 12 d. Skanderborgo pilyje. Jos gimimas buvo smūgis jos tėvui, Danijos karaliui Frederikui II, kuris tikėjosi susilaukti sūnaus. Tačiau Anos motinai Sofijai iš Meklenburgo-Giustrovo buvo tik 17 metų. Po trejų metų ji pagimdė sūnų. Jis buvo būsimasis Danijos karalius Kristianas IV.
Anne kartu su vyresniąja seserimi Elizabeth buvo išsiųsta į Güstrow miestą Vokietijoje. Ten ją turėjo auginti seneliai iš motinos pusės. Jie buvo Meklenburgo kunigaikštis ir kunigaikštienė. Taip buvo todėl, kad Danijos dvaras tuo metu buvo labai laukinis. Karalius Frydrichas garsėjo gausiu valgymu ir dideliu gėrimu. Jis taip pat buvo neištikimas karalienei. Palyginti su tuo, Giustrove Anė ankstyvaisiais savo gyvenimo metais gyveno ramų ir stabilų gyvenimą. Kristianas taip pat buvo išsiųstas auklėti į Giustrovą. Tačiau po dvejų metų, 1579 m., Rigsraad, arba Danijos slaptoji taryba, sėkmingai paprašė jo persikelti į Daniją. Kartu su juo grįžo ir Ana bei Elžbieta.
Danijoje Anne džiaugėsi artima ir laiminga šeima. Daugiausia dėl to kalta karalienė Sofija. Ji pati rūpinosi vaikais, kai šie sirgo. Daugybė žmonių iš visos Europos norėjo ištekėti už Anos ir jos vyresniosios sesers. Tarp šių žmonių buvo ir Škotijos Jokūbas VI. Jam patiko Danija, nes manė, kad tai karalystė, kurioje vyrauja gera religija ir kuri yra gera prekybos partnerė. Škotijos ambasadoriai iš pradžių bandė priversti jį vesti vyriausiąją dukterį. Tačiau Frydrichas sužadėjo Elžbietą su Brunšviko hercogu Henriku Juliumi. Vietoj to jis pažadėjo škotams, kad "už antrąją [dukterį] Aną, jei karaliui ji patiktų, jis turėtų ją turėti".
Sužadėtuvės ir santuoka pagal įgaliojimą
Po Frydricho mirties 1588 m. Sofijos padėtis tapo dar sunkesnė. Jai teko įsitraukti į kovą dėl valdžios su Rigsraadu dėl karaliaus Kristiano kontrolės. Tačiau ji dirbo sunkiau nei Frydrichas, siekdama priversti žmones susituokti. Jai pavyko įveikti sunkius klausimus dėl kraičio ir Orknio padėties. Sutartį ji užtvirtino iki 1589 m. liepos mėn. Atrodo, kad Ana buvo labai susijaudinusi dėl šios santuokos. 1589 m. liepos 28 d. anglų šnipas Tomas Fauleris (Thomas Fowler) pasakė, kad Ana labai įsimylėjusi Jokūbą. Jis teigė, kad "jai būtų mirtis, jei jis būtų nutrauktas". Jis pridūrė, kad savo meilę ji įrodė daugybe būdų. Tačiau T. Fowleris taip pat teigė, kad Džeimsas neatsakė Anos meilei ir kad jam labiau patiko vyrai nei moterys. To nebūtų pasakęs keturiolikmetei princesei. Tuo metu ji ištikimai siuvinėjo marškinius savo sužadėtiniui. Tuo tarpu 300 siuvėjų dirbo siuvant jos vestuvinę suknelę.
Net jei šie gandai buvo teisingi, Jokūbui reikėjo karališkosios santuokos. Taip buvo todėl, kad jam reikėjo išlaikyti Stiuartų giminę. "Dievas yra mano liudytojas, - aiškino jis, - aš galėjau susilaikyti ilgiau, nei tai leido mano šalies gerovė, [jei] mano ilgas delsimas nebūtų sukėlęs daugelio žmonių krūtinėse didelio pavydo dėl mano nesugebėjimo, tarsi būčiau nevaisingas." 1589 m. rugpjūčio 20 d. Ana ir Jokūbas susituokė atskirai, bet vienas su kitu. Tai vadinama santuoka pagal įgaliojimą. Jų santuoka įvyko Kronborgo pilyje. Ceremonija baigėsi Jokūbo atstovui Džordžui Keitui, 5-ajam grafui Marišalui, sėdint šalia Anos ant vestuvių lovos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Anė Danijos?
A: Ana Danijos buvo Škotijos, Anglijos ir Airijos karalienė konsortė. Ji buvo karaliaus Jokūbo VI ir I žmona.
K: Kiek metų Anai buvo, kai ji ištekėjo už karaliaus Jokūbo?
A: Ana ištekėjo už karaliaus Jokūbo, kai jai buvo 15 metų.
K: Kiek vaikų turėjo Anė?
A: Ana pagimdė septynis vaikus, bet tik trys iš jų sulaukė pilnametystės. Vienas iš šių vaikų buvo būsimasis Karolis I.
K: Ką Anne dažnai naudojo ginčuose su Jokūbu dėl jų sūnaus princo Henriko?
A: Ginčydamasi su Jokūbu dėl jų sūnaus princo Henriko, Anne dažnai naudojosi Škotijos politika. Ji taip pat naudojo juos argumentuose dėl jo elgesio su jos drauge Beatriče Ruthven.
K: Ar Anos ir Džeimso santykiai buvo geri?
A: Nors jie vienas kitą gerbė ir net šiek tiek mylėjo, manoma, kad tam tikru metu jų santykiai vienas kito atžvilgiu atvėso ir jie gyveno atskirai.
Klausimas: Ką Anė veikė būdama karaliene Anglijoje?
A: Anglijoje Anne labiau domėjosi menu nei politika. Ji sukūrė gražų ir kultūriškai turtingą savo dvarą.
Klausimas: Ar yra kokių nors įrodymų, leidžiančių manyti, kad tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu Anė galėjo būti katalikė?
A: Kai kurie įrodymai leidžia manyti, kad tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ji galėjo būti katalikė.
Ieškoti