Edgaras Etlingas — 1066 m. Anglijos pretendentas: biografija ir kilmė
Edgaras Etlingas (1066): išsami biografija ir kilmė — anglas pretendentas į Anglijos sostą, Vengrijos tremtis ir dinastinės intrigos. Atraskite jo istoriją.
Edgaras Etlingas (taip pat Edgaras Æthelingas, apie 1051 m. – apie 1126 m.) buvo pretendentas į Anglijos sostą 1066 m. po Edvardo Išpažinėtojo mirties. Jį daug kas laikė tinkamu kandidatu, nes Edgaras buvo anglas ir Edmundo Geležinio anūkas — kilmė, kuri daugumai anglosaksų suteikė teisėtumo jausmą.
Šeima ir kilmė
Edgaras gimė apie 1051 m. Vengrijoje, nes jo tėvas tuo metu gyveno tremtyje. Kai Edgarui buvo penkeri, jo tėvas Edvardas tremtinys grįžo iš Vengrijos į Angliją kartu su šeima. Edvardas prieš tai buvo ištremtas iš šalies vikingų valdymo laikais ir jo grįžimas suteikė Etlingams galimybę pretenduoti į sosto paveldėjimą. Netrukus po sugrįžimo Edgaro tėvas paslaptingomis aplinkybėmis mirė — tai paliko jaunąjį Edgarą šeimos galvos vaidmenyje ir paveldėtojo statusu.
Jaunasis pretendentas 1066 m.
1066 m., po Edvardo Išpažinėtojo mirties, anglų diduomenė ir dalis visuomenės ieškojo teisėto įpėdinio. Kadangi Edgaras buvo kilęs iš anglosaksiškos karališkos linijos, jis tapo populiarus tarp anglų kaip potencialus monarchas. Tačiau Edgarui trūko kelių svarbių dalykų: didelės politinės įtakos, karinės paramos ir brandos — tuo metu jis buvo paauglys. Kadangi tuo pat metu veikė galingi pretendentai (pvz., Haroldas Godvinsonas ir Viljamas iš Normandijos), Edgaro padėtis liko silpna.
Po Hastingso ir pasipriešinimai normandams
Po slavų mūšio prie Hastings ir Haroldo žūties 1066 m., kai kurie anglosaksų vadovai trumpam palaikė Edgarą kaip teisėtą karalių, tačiau jo nebuvo pakankamai jėgos, kad būtų užkirstas kelias Viljamo (vėliau vadintojo Viljamu Užkariautoju) prasiveržimui. Edgaras niekada nebuvo vainikuotas. Vėlesniais metais jis dalyvavo keliuose pasipriešinimo epizoduose prieš normandų valdžią: 1068–1071 m. vyko sukilimai šiaurėje ir kitur, o 1069 m. Edgaras bendravo su danų pajėgomis ir dalyvavo veiksmuose prieš Normandijos valdžią; tai paskatino žiarias Viljamo represijas, žinomus kaip „Šiaurės niokojimas“ (Harrying of the North).
Pabėgimas į Škotiją ir grįžimas
Per nuolatines kovas Edgaras laikinai rado prieglobstį pas Škotijos karalių Malcolmą III — ten kaupiantis politinei paramai taip pat svariai vaidino jo šeimos ryšiai: Edgaro sesuo, vėliau žinoma kaip karalienė Margarita, susiejo gimines su Škotijos karalyste. Po tam tikrų derybų ir karinių veiksmų Edgaras galiausiai pasidavė ir priėmė santykinį taiką su normandais; nors jam buvo suteikta galimybė gyventi saugiau, jis niekada negrįžo į realią karališką valdžią.
Vėlesnis gyvenimas ir mirtis
Paskutinėse kronikose Edgaras pasirodo kaip asmuo, kuris gyveno santūriai, kartais dalyvavo dokumentuose ir teisinėse bylose bei gyveno tiek Anglijoje, tiek Škotijoje periodiškai. Nors jis liko svarbi simbolinė figūra anglosaksų tradicijai, reali galia ir statusas buvo labai sumažėję. Tiksli jo mirties data nežinoma — dauguma šaltinių mini, kad jis mirė maždaug 1126 m., tačiau kai kurie duomenys leidžia manyti, jog galėjo gyventi dar kelis paskutinius dešimtmečius XIV a. pradžioje minimos datų versijos neturi patikimų pagrindų.
Paveldas
- Edgaras išliko istorijoje kaip paskutinis reikšmingas anglosaksiškos karališkos linijos pretendentas — simbolis prieš normandų valdžią.
- Jo šeimos ryšiai su Škotija (ypač per seserį Margaretą) turėjo ilgalaikį poveikį Škotijos karališkajai dinastijai ir bažnytinėms pertvarkoms.
- Edgaro likimas parodo, kaip greitai politinė realybė gali nuversti teisėtumo argumentus, kai trūksta karinės ir politinės paramos.
Apibendrinant, Edgaras Etlingas liko istorijoje kaip jaunas teisėtas pretendentas, kurio karališkumo teisėtumas prasilenkė su praktine galia — dėl to jis tapo labiau simboliu nei veikliu monarchu. Jo gyvenimas atspindi sudėtingą pereinamąjį laikotarpį Anglijos istorijoje, kai vietinė anglosaksiška tvarka buvo pakeista normandų valdymu.
Anglijos karaliavimas
Edvardas Išpažinėjas, kuris neturėjo vaikų, pažadėjo sostą savo sūnėnui Edvardui tremtiniui, artimiausiam gyvam giminaičiui. 1057 m. karaliaus pasiuntiniai rado Edvardą tremtinį, jo žmoną Agotą, dvi dukteris ir sūnų Edgarą, gyvenančius Vengrijoje. Edvardas sutiko grįžti į Angliją ir atsivežė savo šeimą. Tačiau praėjus kelioms dienoms po jų atvykimo Edvardas buvo nužudytas. Tuo metu Edgarui buvo tik penkeri metai. Kai Edvardas Išpažinėjas mirė, Edgaras buvo dar jaunas (15 metų) ir neturėjo nei patirties, nei pinigų, nei karių. Anglijos vadovai tikėjosi antpuolių iš Norvegijos ir Normandijos. Tokiomis sąlygomis Edgaras nebuvo geras pasirinkimas į karaliaus postą. Anglosaksų Anglijoje karaliaus įpėdinystę nustatydavo išminčių taryba - Witenagemot (Witan).
Nors Edgaras buvo etelingas (karališkosios šeimos princas), jis nebuvo įpėdinis. Toks titulas anglosaksų Anglijoje nebuvo žinomas. Karalius galėjo rekomenduoti savo įpėdinį, bet faktiškai karalių išrinkdavo vitanas. Pirmas dalykas, kurį Witanas padarė, buvo Edvardo svainio Haroldo Godwinsono išrinkimas kitu karaliumi. Tą pačią dieną, kai buvo palaidotas Edvardas Išpažinėjas, Haroldas Godinsonas buvo skubiai karūnuotas karaliumi Vestminsterio abatijoje.
Po devynių mėnesių, 1066 m. spalio 14 d., Hastingso mūšyje Haroldas žuvo. Kunigaikštis Vilhelmas penkias dienas ilsėjosi prieš žygį į Londoną. Per tą laiką Londone karaliumi buvo išrinktas Edgaras. Buvo manoma, kad antrąją armiją kovai su normanais bus galima surinkti, jei jie turės karalių, kurio vardas galėtų suvienyti Angliją. Tačiau Vilhelmas su savo armija užėmė Angliją anksčiau, nei Edgaras galėjo būti karūnuotas. Vilhelmas susitiko su Anglijos lyderiais, įskaitant Edgarą, Berkhamstedo mieste. Ten Vilhelmas priėmė ištikimybės priesaiką ir gavo iš Edgaro įkaitų.
Po normanų invazijos
Praėjus šešiems mėnesiams po Berkhamstedo, karalius Vilhelmas grįžo į Normandiją. Kad palengvintų darbą savo atstovams, likusiems valdyti Angliją, jis pasiėmė su savimi Edgarą ir kitus. 1067 m. pabaigoje grįžęs į Angliją Vilhelmas parsivežė Edgarą. 1068 m. vasarą Edgaras pasiėmė savo motiną ir seseris ir pabėgo į Škotiją. Jo sesuo Margaret ištekėjo už Škotijos karaliaus Malkolmo III. Kartu su Malkolmu Edgaras dalyvavo keliuose kariniuose žygiuose prieš Vilhelmą, dabar jau Anglijos karalių. Vėliau jis dalyvavo kryžiaus žygiuose. Edgaras liko nevedęs ir niekada nesusilaukė vaikų. Jis gyveno maždaug iki 1126 m. (75 metų amžiaus). Edgaras buvo paskutinis gyvas vyriškos lyties anglosaksų karališkosios šeimos narys.
Ancestry
Edgaras buvo tiesioginis Vesekso karalių giminės, kurią anglosaksų kronika kildina iš dinastijos įkūrėjo Cerdiko, numanomo VI a., palikuonis, įskaitant Alfredą Didįjį. Jo senelis, prosenelis ir prosenelis buvo Anglijos karaliai, kol karūną užėmė Knutas Didysis.
| Edgaro Atelingo protėviai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Edgaras Etlingas?
A: Edgaras Etlingas buvo pretendentas į Anglijos sostą 1066 m. po Edvardo Išpažinėjo mirties.
Klausimas: Kodėl Edgaras buvo populiarus tarp anglų?
A: Edgaras buvo populiarus anglų pasirinkimas, nes jis buvo anglas ir Edmundo Ironsaido anūkas.
K: Kur gimė Edgaras?
A: Edgaras gimė Vengrijoje, nes jo tėvas ten buvo tremtyje.
K: Kodėl Edgaro tėvas buvo ištremtas iš Anglijos?
A: Edgaro tėvas buvo ištremtas iš Anglijos vikingų valdymo metu.
K: Kada Edgaro tėvas iš Vengrijos grįžo į Angliją?
A: Edgaro tėvas grįžo į Angliją iš Vengrijos, kai Edgarui buvo penkeri metai.
K: Kas nutiko Edgaro tėvui netrukus po to, kai jis grįžo į Angliją?
A: Netrukus po grįžimo Edgaro tėvas mirė paslaptingomis aplinkybėmis.
K: Kada mirė Edgaras Etlingas?
A: Tiksli Edgaro Etlingo mirties data neaiški, bet manoma, kad jis mirė apie 1126 m.
Ieškoti