Leonas Davidovičius Trockis (rusų k. Лев Давидович Троцкий; taip pat verčiamas Leonas, Levas, Trockis; gimė 1879 m. spalio 26 d. (O.S.) = lapkričio 7 d. (N.S.) Kropyvnickij (dabar Ukraina) - 1940 m. rugpjūčio 21 d. Kojokane, Meksika) – viešasis vardas Leibas arba Levas Davidovičius Bronšteinas. Jis buvo žymus rusų revoliucionierius, politinis veikėjas ir teorikas, kilęs iš žydų-ukrainiečių šeimos.
Politinis ir revoliucinis kelias
Trockis aktyviai įsitraukė į revoliucinę veiklą dar prieš 1905 m. įvykius. Jis priklausė socialistiniams ir marksistams pažiūroms (socialistas) ir dalyvavo organizuojant darbininkų akcionus bei protestus. 1905 m. revoliucijos metu Trockis padėjo suformuoti Sankt Peterburgo darbininkų komitetą, kurį jis kartais pavadindavo Sovietų Sąjunga. Kai sovieto vadovas buvo suimtas, Trockis tapo vienu iš jo lyderių ir įgijo reikšmingą įtaką miesto darbininkų judėjimui.
Idėjiškai Trockis išplėtojo vadinamąją permanentinės revoliucijos teoriją – plačiau aptartą teoriją, kurią iš pradžių formavo Karlas Marksas. Pagal ją, revoliucija neturi sustoti nacionaliniu etapu ir turi plėstis bei derintis su tarptautiniu proletariato judėjimu, jei siekiama tvarių socialinių pokyčių.
1917 m., Raudonoji armija ir pilietinis karas
Po kelių metų tremties ir politinės veiklos užsienyje, 1917 m. Trockis sugrįžo į Rusiją ir aktyviai įsitraukė į Rusijos revoliuciją. Jis buvo vienas iš pagrindinių bolševikų sąjungininkų revoliucijos dienomis ir vėliau tapo pagrindiniu bolševikų komisarų bei kariuomenės vadovu. Per Rusijos pilietinį karą Trockis vadovavo Raudonajai armijai, organizavo mobilizaciją, kariuomenės discipliną ir kariškąją strategiją, kas priartino bolševikus prie pergalingo išlaikymo valdžios.
Konfliktas su Stalinu ir išeitis į tremtį
Po V. Lenino mirties Trockis įsitraukė į valdžios kovą su kitais partijos veikėjais. Jis konfliktavo su bolševikų lyderiais dėl partijos linijos ir valdžios centro, daugiausia su Josifu Stalinu dėl partijos ir valstybės kontrolės mechanizmų. Politinės kovos metu Trockis pralaimėjo, o Stalinas įsitvirtino valdžioje. Dėl to Trockis buvo nuosekliai marginalizuojamas ir galiausiai priverstas palikti Sovietų Sąjungą – ilgainiui jis gyveno tremtyje įvairiose Europos šalyse ir Meksikoje.
Paskutiniai metai, Tarptautinė veikla ir nužudymas
Vokiečių-nacių ir stalininio režimo augant, Trockis nesiliaudamas kritikavo Stalino politiką bei sovietinio režimo biurokratizaciją. 1938 m. jis dalyvavo arba palaikė Ketvirtąjį internacionalą kaip platformą tarptautiniam revoliuciniam socializmui. Galiausiai jo politiniai prieštaravimai atvėrė kelią mirtinai atakai: įvykdyta žvalgybinė operacija lėmė, kad Stalino režimo agentas ar agentūros rėmėjas 1940 m. Meksikoje įsakė ir paruošė Trockio nužudymą – jo nužudymą vykdė ispanui Ramonui Merkarderiui (Ramonas Mercader), kuris 1940 m. rugpjūčio 20–21 d. peiliu mirtinai sužalojo Trockį.
Idėjos, raštai ir palikimas
Trockis parašė reikšmingų veikalų apie revoliuciją, partijos vaidmenį ir tarptautinį socializmą; tarp žinomiausių – jo darbai apie Rusijos revoliuciją ir kritinės analizės apie sovietinę valdžią ir biurokratiją. Jo pasekėjai ir šiandien vadinami trockistais, o jų politinė kryptis žinoma kaip trockizmas. Trockizmo judėjimas išsiskyrė reikšminga tarptautine organizacine veikla; istorines ir šiandien besitęsiančias organizacijas sudaro arba sudarė Ketvirtasis internacionalas (su įvairiomis atšakomis), Socialistų darbininkų partija Jungtinėje Karalystėje ir Tarptautinė socialistinė tendencija.
Kultūrinės nuorodos
Trockis ir jo konfliktas su Stalinu saugo vietą ir literatūroje bei kultūroje: pavyzdžiui, George'o Orwello romane "Gyvulių ūkis" Trockį simbolizuoja kiaulė Sniego gniūžtė (Snowball), o Staliną – kiaulė Napoleonas; romano siužetas apjungia fikciją su alegoriniais realiais XX a. politiniais įvykiais.
