Leopoldo Alas (Clarín, 1851–1901) — ispanų rašytojas, 'La Regenta' autorius

Leopoldo Alas (Clarín) — ispanų realistas, „La Regenta“ autorius: gyvenimas, kūryba, provincijos romanų psichologija ir literatūrinė įtaka.

Leopoldo Alas y Ureña (1851 m. balandžio 25 d. – 1901 m. gegužės 13 d.), plačiau žinomas kaip Clarín, buvo reikšmingas ispanų prozininkas, atstovavęs XIX a. pabaigos realizmo tradicijai. Gimė Zamoroje, vaikystę praleido Leone ir Gvadalacharoje, o vėliau įsikūrė Ovjede, kuriame ir mirė. Jo gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su provincijos visuomene bei intelektualinėmis permainomis Ispanijoje.

Biografija ir intelektualinis kelias

Kai 1865 m. persikėlė į Ovjedo miestą, čia mokėsi Bachillerato (vidurinėje mokykloje) ir pradėjo teisininko studijas. Vėliau, 1865 m. – ir per vėlesnius metus – jo akademinis ir profesinis kelias krypo prie teisės mokslų. Nuo 1871 iki 1878 m. Clarín gyveno Madride, kur kartu su žurnalistikos patirtimi užbaigė studijas, apsigindamas disertaciją "El Derecho y la Moralidad" ("Teisė ir moralė"). 1882-1883 m. jis dėstė Saragosoje, o 1883 m. grįžo į Ovjedo ir ėmė dirbti romėnų teisės dėstytoju universitete.

Kūryba ir literatūrinės nuostatos

Clarín buvo produktyvus rašytojas ir publicistas: kūrė romanus, apsakymus, literatūros kritikos straipsnius bei žurnalistinius tekstus. Jam buvo būdingas susidomėjimas pažinimu, moralės klausimais ir socialine realybe. Kūriniuose juntama prancūzų realizmo ir natūralizmo įtaka — Clarín domėjosi žmogaus psichologija, moralinėmis prieštaromis ir socialiniais santykiais. Taip pat svarbi jo intelektualinė nuostata buvo krausizmas – filosofinė ir pedagoginė srovė, kuri Ispanijoje skatino religinio mąstymo ir moralinės atsakomybės naują sampratą bei socialinių permainų idėjas.

„La Regenta“ — pagrindinis kūrinys

Tarp jo darbų išsiskiria ilgiausias ir žinomiausias – La Regenta. Šis romanas – vienas iš reikšmingiausių ispaniškosios XIX a. prozos pavyzdžių; autorių dalinai įkvėpė Gustave’o Flaubert’o stilius, ypač jo Flaubert'o "Madam Bovary". La Regenta struktūra ir tematika atsiskleidžia per plačią veikėjų galeriją, daugiabriaunį pasakojimą ir socialinį kritikavimą.

Knygoje pagrindinė veikėja – Ana Ozores (vadinta „la regenta“) – vaizduojama sudėtingai: jos vidinis gyvenimas, moralinės dvejonės ir troškimas išeities iš slegiančios provincijos aplinkos sudaro romano branduolį. Ana patiria dviejų vyrų potraukį: vienas jų – žavingas ir išlepintas visuomenės simbolis, Don Álvaro Mesía (miesto „gražuolis“), kuris galiausiai pasirodo esąs jos meilužis; kitas – katedros kunigas Don Fermín de Pas, kurio dvasinė įtaka, asmeninė ambicija ir moralinė dviprasmybė yra viena ryškiausių knygos temų. Šių personažų santykiai ir konfliktai atskleidžia tiek atskirų likimų, tiek platesnių provincijos visuomenės ypatybių kritiką.

Techniniu požiūriu Clarín plačiai naudojo vidinį monologą ir laisvą netiesioginį stilių („free indirect discourse“), kai pasakojimą dažnai „riboja“ veikėjų perspektyva, o ne visažinis pasakotojas. Tai leido autoriui atskleisti psichologinius niuansus ir ironizuoti socialines normas be tiesioginio moralizavimo.

Vėlesni darbai ir kritika

1890 m. Clarín išleido romaną „Su único hijo“, kurį daugelis kritikų laiko menkstesniu už La Regenta. Iš pradžių „Su único hijo“ turėjo būti pirmoji trijų dalių serijos knyga, tačiau planas nebuvo įgyvendintas – liko tik apsakymas ir keli nebaigti romanų fragmentai. Tai buvo paskutinė ilgoji jo knyga. Be to, autorius parašė įvairių apsakymų, esė ir žurnalistinių tekstų, kuriuose ryškėja jo humanistinis ir kritiškas požiūris į visuomenę.

Paveldas ir vertinimas

Clarín literatūrinė vieta ilgą laiką buvo ginčytina: tuo pačiu metu jis buvo laikomas klasikiniu realistinės tradicijos atstovu ir kritikuotas dėl savo santūrios, kartais sarkastiškos socialinės analizės. Jo asmeninė religinė paieška, kartu su humanizmu, sukėlė prieštaringus skaitytojų ir kritikų vertinimus — dėl šio „keisto derinio“ jo raštai interpretuojami skirtingai. Ypač La Regenta sulaukė daugybės skaitymo perspektyvų: nuo moralinio ir religinio kritikos iki sociologinių ir psichologinių interpretacijų.

Po mirties Clarín reputacija stabilizavosi: La Regenta dabar pripažįstama už literatūrinį meistriškumą, psichologinį gilumą ir socialinę analizę. Romanas vertintas kaip vienas pagrindinių Ispanijos realistinės prozos pavyzdžių ir dažnai įtraukiamas į akademines studijas, vertimus bei spektaklius.

Apibendrinant, Leopoldo Alas y Ureña (Clarín) yra svarbi figūra ispanų literatūroje: jo kūryba atspindi XIX a. pabaigos kultūrines, religines ir moralines dilemas ir iki šiol skatina diskusijas dėl rašytojo požiūrio į žmogų, visuomenę ir tikybą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Leopoldo Alas y Ureña?

K: Kur Clarínas gyveno vaikystėje?

K: Kokias knygas jis parašė?

K: Kuo ypatinga "La Regenta"?

K.: Kokia filosofinė kryptis padarė jam įtaką?

Paieška pagal raidę