Éamon de Valera (gimęs Edward George de Valera, angliškas tarimas: /ˈeɪmən dɛ vəˈlɛɹə/) (1882 m. spalio 14 d. - 1975 m. rugpjūčio 29 d.(1975-08-29) (92 m.)) - viena iš dominuojančių XX a. Airijos politinių figūrų. Jis ilgą laiką užėmė svarbias pareigas šalyje: buvo Airijos vyriausybės vadovas (Taoiseach), Prezidentas ir ilgametis politinis lyderis. Susijęs su laikraščiu „The Irish Press“, 1917–1973 m. aktyviai dalyvavo valstybiniame gyvenime ir keletą kartų ėjo aukščiausias valstybės ar vyriausybės pareigas.

De Valera buvo Airijos kovos už nepriklausomybę nuo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės lyderis. Jis taip pat vadovavo opozicijai prieš Sutartį Airijos pilietiniame kare. De Valera buvo Airijos konstitucijos autorius.

Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas

Éamon de Valera gimė Niujorke, JAV; jo tėvas, Juan Vivion de Valera, buvo kilęs iš Ispanijos/Kubos kilmės, o motina, Catherine Coll, buvo iš Contae Luimnigh (County Limerick). Po vaikystės dalies JAV šeima grįžo į Airiją, kur jis augo mažame mieste Bruree. De Valera mokėsi Dublino mokyklose ir vėliau studijavo matematiką University College Dublin (UCD). Po studijų jis dirbo mokytoju ir aktyviai įsitraukė į tautinį judėjimą.

Pilietinis aktyvumas ir revoliucinė veikla

De Valera vaidino reikšmingą vaidmenį 1916 m. Pavasario sukilime (Easter Rising) — jis buvo vienas iš sukilimo vadų Boland's Mill rajone. Nors už dalyvavimą buvo nuteistas mirties bausme, dėl jo JAV pilietybės bausmė buvo pakeista ir jis buvo išsiųstas į kalėjimą; vėliau tapo svarbia figurа tarp laisvės kovų lyderių. 1917 m. jis tapo Sinn Féin lyderiu, o po to, 1919 m., išrinktas Dáil Éireann (laikino parlamento) prezidentu.

Politika po nepriklausomybės ir pilietinis karas

Po 1921 m. Anglo-Airijos sutarties pasirašymo De Valera kategoriškai prieštaravo sutarties sąlygoms ir tapo pagrindiniu anti‑sutarčių (anti-Treaty) judėjimo atstovu pilietinio karo metu (1922–1923). Po pralaimėjimo pilietiniame kare jis laikinai pasitraukė iš aktyvios politikos, tačiau 1926 m. įkūrė naują partiją Fianna Fáil, kuri netrukus tapo pagrindine tautinės politikos jėga.

Vyriausybės vadovo ir prezidento pareigos

De Valera vadovavo vyriausybei kaip Taoiseach 1932–1948, 1951–1954 ir 1957–1959 m. Jo vyriausybės metu Airija siekė didesnės suverenumo autonomijos nuo Jungtinės Karalystės, vykdė žemės reformą bei socialines ir ekonomines pertvarkas. 1939–1945 m., Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu (Airijoje žinomu kaip „The Emergency“), de Valera laikėsi neutralumo politikos, kurios esmė buvo išvengti įsitraukimo į karo veiksmus ir saugoti šalies nepriklausomybę.

1937 m. konstitucija

Vienas iš reikšmingiausių de Valera palikimų yra 1937 m. sukurta nauja Airijos konstitucija (Bunreacht na hÉireann). Ši konstitucija pakeitė ankstesnę 1922 m. laisvosios valstybės sutarties pagrindu sudarytą tvarką, nustatė naują valstybės institucijų struktūrą, sukūrė Prezidento postą ir pabrėžė Airijos suverenumą. Konstitucija taip pat turėjo didelę įtaką šalies teisinei, socialinei ir kultūrinei raidai.

Kritika ir palikimas

De Valera asmenybė ir ilgalaikė dominavimas politikoje sulaukė ir pagyrų, ir kritikos. Jo šalininkai akcentuoja indėlį į Airijos nepriklausomybės konsolidavimą, valstybės institucijų kūrimą ir stabilumą. Kritikai pabrėžia konservatyvią ir kartais autoritarišką valdymo manierą, lėtą socialinių reformų tempą ir stiprų asmeninį įtakos koncentravimą. Nepaisant to, jis išlieka kertine figūra Airijos XX a. istorijoje.

Pabaiga ir atminimas

Éamon de Valera mirė 1975 m. rugpjūčio 29 d. Sulaukęs 92 metų paliko įspūdingą politinį palikimą: ilgą laiką veikė aukščiausiuose valstybės postuose, buvo vienas iš šalies konstitucijos kūrėjų ir formuotojų. Jo atminimą saugo paminklai, muziejai ir istorinių diskusijų erdvės, o jo vaidmuo Airijos istorijoje tebėra daug ginčų ir analizės objektas.