Airijos respublikonų armija (IRA): kilmė, istorija, Šiaurės Airijos konfliktai
Airijos respublikonų armija (IRA) kilo iš Airijos respublikonų brolijos ir Airijos nepriklausomybės kare, kurio metu tarpukario laikotarpiu kovojo prieš britų kariuomenę siekdami Airijos laisvės ir nepriklausomybės. Karo ir politinių sprendimų pasekoje Airijos sala buvo padalinta: susiformavo nepriklausoma pietinė dalis (vėliau tapusi Airijos Respublika) ir Britanijos valdomas Šiaurės Airijos regionas. Šis padalijimas, taip pat vėlesnės politinės ir socialinės įtampos, paskatino įvairių respublikonų grupių formavimąsi ir kovą Šiaurės Airijoje, kuriame vėliau išryškėjo ilgametis konfliktas, vadinamas „Neramumais“ (The Troubles).
Kilmė ir ankstyvoji istorija
Po Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės karo (1919–1921) Airijoje susikūrė įvairios respublikonų organizacijos. 1921 m. pasirašytas Anglo‑Airijos susitarimas (Anglo‑Irish Treaty) lėmė valstybės statuso pokyčius ir partition — dalį Ulsterio paliekant Jungtinei Karalystei. Dėl sutarties kilo ginčai tarp pro‑ir prieštarybinių jėgų, kurie peraugo į 1922–1923 m. Airijos pilietinį karą. Būtent iš šių anarchinių ir paramilitarinių tradicijų kilo vėlesnės IRA formos. Tradiciškai grupės savo airišku pavadinimu naudojo Óglaigh na hÉireann („Airijos ginkluotosios pajėgos“).
Skilimai ir organizacijos
Per XX a. vidurį ir paskui IRA keitėsi, dalijosi ir reorganizavosi. Svarbiausi pokyčiai:
- 1969–1970 m. skilimas į Official IRA (OIRA) ir Provisional IRA (PIRA). Pagrindinis nesutarimas — apie strategiją ir reakciją į Šiaurės Airijos įvykius; Provisional IRA pasirinko intensyvesnę ginkluotą kampaniją.
- Iš PIRA ir vėlesnių skilimų susiformavo dar daugiau grupių, pavyzdžiui, Real IRA ir Continuity IRA, kurios vėliau ėmėsi atskirų smurtinių akcijų ir nepripažino taikos proceso.
„Neramumai“ (The Troubles) ir taktikos
1969–1998 m. trukęs Šiaurės Airijos konfliktas — sudėtingas politinis, etninis ir konfesinis prieštaravimas, kuriame dalyvavo respublikonų ir lojalistų paramilitarai, britų saugumo pajėgos bei civilių bendruomenės. Dauguma respublikonų grupių taikė partizaninę taktiką: užpuolimus, sprogdinimus, pasalas, diversijas prieš saugumo pajėgas ir infrastruktūrą. Konfliktas nusinešė tūkstančius gyvybių, paliko ilgalaikes traumines pasekmes bendruomenėms ir sudėtingą politinį palikimą.
Politika, taikos procesas ir demilitarizacija
1970–1990 m. politinė veikla ir diskusijos tarp bendruomenių ir partijų (ypač Sinn Féin, siejusios su respublikonų judėjimu) vedė prie derybų. 1998 m. pasirašytas Good Friday (Belfasto) susitarimas tapo kertiniu taikos proceso etapu: jis numatė institucines reformas Šiaurės Airijoje, paramą bendradarbiavimui su Dublin, bei paramilitarinių pajėgų deeskalaciją. Vėlesniais metais daugumos paramilitarinių grupių ginklų deaktyvacija ir dekomisija buvo stebima tarptautinių komisijų. Visgi nedidelės „dissidentų“ grupės laikėsi prieš taiką ir kartais rengė smurtinius išpuolius.
Paveldas ir dabartis
IRA istorija liko sudėtinga ir prieštaringa: vieniems ji yra laisvės kovos simbolis, kitiems — teroro aktų rengėja. Taikos procesas sumažino plačiąsias kovines operacijas, tačiau politinis dialogas ir prisiminimai apie praeitį tebėra jautrūs. Šiuo metu dauguma pagrindinių respublikonų judėjimų dalyvauja politinėje veikloje, o ginkluotų kampanijų mastas gerokai sumažėjo, nors saugumo situacija ir socialinė įtampa vis dar reikalauja pastangų bei dialogo.
Trumpai santraukoje: Airijos respublikonų armija — tai istorinis ir kintantis judėjimas, kilęs iš XX a. pradžios nepriklausomybės kovų, vėliau skilęs į daugybę grupių, aktyviai dalyvavusių Šiaurės Airijos konflikte ir pagaliau dalyvavusių arba pasitraukusių per sudėtingą taikos procesą.
Seán Hogan skraidanti kolona Nepriklausomybės karo metu.
Originali IRA
Airijos respublikonų armija (airių k. Óglaigh na hÉireann) susikūrė po 1916 m. Velykų sukilimo sujungus dalį Airijos brolijos su sąjungos Airijos piliečių armijos milicija.
1919 m. Airijos parlamentui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę, IRA tęsė karą prieš britų okupaciją vadinamajame Airijos nepriklausomybės kare. Jis baigėsi 1921 m. pasirašius Anglijos ir Airijos sutartį, pagal kurią sala buvo padalyta į Airijos Respubliką ir Šiaurės Airiją. Pasirašius sutartį, IRA suskilo į tuos, kurie pasisakė prieš sutartį, ir tuos, kurie buvo už ją. Tai sukėlė labai aršų pilietinį karą, kuriame buvę draugai ir net šeimos nariai stojo į skirtingas puses. IRA pralaimėjo pilietinį karą, tačiau grupė neišnyko ir toliau kovojo su Didžiąja Britanija.
Problemos
XX a. trečiajame dešimtmetyje kairiųjų grupuotei pavyko įveikti Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų susiskaldymą[] . IRA vadovybės atsisakymas bendradarbiauti su šia kryptimi lėmė tolesnį susiskaldymą. Frenkas Ryanas vadovavo daliai Kongreso grupės po Ispaniją, kur jie dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare prieš generolą Francisco Franco. []
Dėl žiaurių policijos veiksmų prieš Šiaurės Airijos pilietinių teisių judėjimą ir lojalistų sukarintų grupuočių reidų 1967 m. IRA vėl tapo žinoma. Tuo metu ir iki devintojo dešimtmečio pabaigos Šiaurės Airijos katalikai buvo atsidūrę teisiniame vakuume ir de facto buvo pažeidžiami oficialių iš Didžiosios Britanijos remiamų nordistų-protestantų policijos pajėgų ir sukarintų grupuočių užgaidų[] . Atviras smurtas iki žmogžudysčių, kankinimai, atviras baudžiamasis persekiojimas, šmeižtas ir pašalinimas iš kvalifikuoto mokymo ir valstybinių pareigų buvo Šiaurės Airijos katalikams įprasti metai[] . IRA sulaukė didelės dalies katalikų gyventojų paramos ir beveik turėjo "saugančios jėgos" statusą. Smurtą rėmė ir kai kurie airių kilmės amerikiečiai.
Šeštajame dešimtmetyje buvo skirtumų tarp kariuomenės ir į marksizmo teoriją orientuotų pareigūnų. Dėl to 1969 m. įvyko persiskirstymas į Laikinąją Airijos respublikonų armiją PIRA ir "oficialiąją" grupę OIRA, stipriai orientuotą į pilietinių teisių judėjimą. "Oficialusis" IRA sparnas oficialiai niekada nebuvo išformuotas, tačiau de facto maždaug nuo 1980 m. nebėra aktualus. Per 80 metų pasikeitė laikinosios IRA vadovybė, vietoj veteranų iš pietų į pagrindinius postus perėjo jaunesni aktyvistai iš Šiaurės Airijos. Prie Sinn Féin viršūnės prisijungė Gerry Adamsas, partija aiškiai pasuko į kairę. 1993 m. jis kartu su socialdemokratu Johnu Hume'u inicijavo taikos procesą, 1994 m. rugpjūtį IRA vienašališkas paliaubas, kurios buvo būtina sąlyga Didžiojo penktadienio susitarimui sudaryti. Nepaisant paliaubų, IRA ir toliau aktyviai veikė, nors ir nekovojo.
Paskutinėje karo padėtyje išsilaikė tik dvi nedidelės atsiskyrusios grupės: Tikroji IRA ir Tęstinumo IRA. Kai 1998 m. rugpjūčio mėn. Šiaurės Airijoje, Omagho mieste, per automobilyje padėtos bombos išpuolį prieš atsiskyrusią grupę, kuri vadinosi "Tikroji IRA", iš viso žuvo 29 žmonės. 2005 m. liepos 28 d. baigėsi IRA ginkluotas karas. "Visiems IRA kariams buvo nurodyta sudėti ginklus", - rašoma IRA dienų pareiškime ir tęsiama toliau: "2005 m. rugsėjo 26 d. visišką IRA nuginklavimą paskelbė nusiginklavimo komisijos vadovas, Kanados generolas Johnas de Chastelainas. Ginklų naikinime dalyvavo du pastoriai, vienas katalikas, kitas protestantas, kaip įrodymą neleista daryti jokių nuotraukų ar vaizdo įrašų. 2005 m. spalio 29 d. Gerry Adamsas pareiškė, kad IRA kampanija "akivaizdžiai baigėsi".
Klausimai ir atsakymai
K: Iš kur atsirado Airijos respublikonų armija?
Atsakymas: Airijos respublikonų armija arba IRA kilo iš Airijos respublikonų brolijos.
K: Koks buvo Airijos respublikonų armijos tikslas?
A: Airijos respublikonų armija kovojo prieš britų kariuomenę, siekdama iškovoti Airijai laisvę Airijos nepriklausomybės kare.
K: Kas nutiko po to, kai IRA kovojo ir Airijos Respublika tapo nepriklausoma?
A: Po IRA kovos Airijos sala buvo padalinta ir Airijos Respublika tapo nepriklausoma.
Klausimas: Ar IRA ir toliau egzistavo po to, kai Airijos Respublika tapo nepriklausoma?
Atsakymas: Taip, IRA suskilo ir kai kurios jos dalys dalyvavo kovose Šiaurės Airijoje, vadinamose "neramumais".
K: Koks yra dabartinis pirminės IRA pavadinimas?
A: Pradinė IRA dabar vadinasi "ná Óglaigh na hÉireann".
K: Kokią taktiką taikė kita IRA, siekdama suvienytos Airijos, laisvos nuo britų valdžios?
A: Kita IRA naudojo partizaninę taktiką, kad pasiektų vieningą Airiją, laisvą nuo britų valdžios.
K: Kokia airiškos frazės ná Óglaigh na hÉireann reikšmė?
A: Airiškos frazės ná Óglaigh na hÉireann reikšmė yra "Airijos kariai".
