Airijos respublikonų armija (IRA) kilo iš Airijos respublikonų brolijos ir Airijos nepriklausomybės kare, kurio metu tarpukario laikotarpiu kovojo prieš britų kariuomenę siekdami Airijos laisvės ir nepriklausomybės. Karo ir politinių sprendimų pasekoje Airijos sala buvo padalinta: susiformavo nepriklausoma pietinė dalis (vėliau tapusi Airijos Respublika) ir Britanijos valdomas Šiaurės Airijos regionas. Šis padalijimas, taip pat vėlesnės politinės ir socialinės įtampos, paskatino įvairių respublikonų grupių formavimąsi ir kovą Šiaurės Airijoje, kuriame vėliau išryškėjo ilgametis konfliktas, vadinamas „Neramumais“ (The Troubles).

Kilmė ir ankstyvoji istorija

Po Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės karo (1919–1921) Airijoje susikūrė įvairios respublikonų organizacijos. 1921 m. pasirašytas Anglo‑Airijos susitarimas (Anglo‑Irish Treaty) lėmė valstybės statuso pokyčius ir partition — dalį Ulsterio paliekant Jungtinei Karalystei. Dėl sutarties kilo ginčai tarp pro‑ir prieštarybinių jėgų, kurie peraugo į 1922–1923 m. Airijos pilietinį karą. Būtent iš šių anarchinių ir paramilitarinių tradicijų kilo vėlesnės IRA formos. Tradiciškai grupės savo airišku pavadinimu naudojo Óglaigh na hÉireann („Airijos ginkluotosios pajėgos“).

Skilimai ir organizacijos

Per XX a. vidurį ir paskui IRA keitėsi, dalijosi ir reorganizavosi. Svarbiausi pokyčiai:

  • 1969–1970 m. skilimas į Official IRA (OIRA) ir Provisional IRA (PIRA). Pagrindinis nesutarimas — apie strategiją ir reakciją į Šiaurės Airijos įvykius; Provisional IRA pasirinko intensyvesnę ginkluotą kampaniją.
  • Iš PIRA ir vėlesnių skilimų susiformavo dar daugiau grupių, pavyzdžiui, Real IRA ir Continuity IRA, kurios vėliau ėmėsi atskirų smurtinių akcijų ir nepripažino taikos proceso.

„Neramumai“ (The Troubles) ir taktikos

1969–1998 m. trukęs Šiaurės Airijos konfliktas — sudėtingas politinis, etninis ir konfesinis prieštaravimas, kuriame dalyvavo respublikonų ir lojalistų paramilitarai, britų saugumo pajėgos bei civilių bendruomenės. Dauguma respublikonų grupių taikė partizaninę taktiką: užpuolimus, sprogdinimus, pasalas, diversijas prieš saugumo pajėgas ir infrastruktūrą. Konfliktas nusinešė tūkstančius gyvybių, paliko ilgalaikes traumines pasekmes bendruomenėms ir sudėtingą politinį palikimą.

Politika, taikos procesas ir demilitarizacija

1970–1990 m. politinė veikla ir diskusijos tarp bendruomenių ir partijų (ypač Sinn Féin, siejusios su respublikonų judėjimu) vedė prie derybų. 1998 m. pasirašytas Good Friday (Belfasto) susitarimas tapo kertiniu taikos proceso etapu: jis numatė institucines reformas Šiaurės Airijoje, paramą bendradarbiavimui su Dublin, bei paramilitarinių pajėgų deeskalaciją. Vėlesniais metais daugumos paramilitarinių grupių ginklų deaktyvacija ir dekomisija buvo stebima tarptautinių komisijų. Visgi nedidelės „dissidentų“ grupės laikėsi prieš taiką ir kartais rengė smurtinius išpuolius.

Paveldas ir dabartis

IRA istorija liko sudėtinga ir prieštaringa: vieniems ji yra laisvės kovos simbolis, kitiems — teroro aktų rengėja. Taikos procesas sumažino plačiąsias kovines operacijas, tačiau politinis dialogas ir prisiminimai apie praeitį tebėra jautrūs. Šiuo metu dauguma pagrindinių respublikonų judėjimų dalyvauja politinėje veikloje, o ginkluotų kampanijų mastas gerokai sumažėjo, nors saugumo situacija ir socialinė įtampa vis dar reikalauja pastangų bei dialogo.

Trumpai santraukoje: Airijos respublikonų armija — tai istorinis ir kintantis judėjimas, kilęs iš XX a. pradžios nepriklausomybės kovų, vėliau skilęs į daugybę grupių, aktyviai dalyvavusių Šiaurės Airijos konflikte ir pagaliau dalyvavusių arba pasitraukusių per sudėtingą taikos procesą.