Irako ir Levanto islamo valstybė (ISIL), Islamo valstybė Irake ir Sirijoje (ISIS) arba Islamo valstybė (IS) – tai tarptautiniu mastu pripažinta sunitų džihadistų kovotojų grupuotė, arabų kalboje dažnai vadinama „Daesh“. Per savo veiklos piko laikotarpį grupuotė kontroliavo plačias teritorijas Irake ir Sirijoje, o jos įtaka pasireiškė ir kitose regioninėse operacijose, pavyzdžiui Libijoje ar Nigerijoje. Ideologiniu požiūriu ISIS remiasi radikaliu salafiško pobūdžio mąstymu, kuriam įtaką turi vahabitų islamo interpretacijos. Savo kontroliuojamoms teritorijoms grupuotė pretendavo suteikti nepriklausomos valstybės statusą ir paskelbė „kalifatą“. Ji ryškiai priešinasi šiizmui ir yra žinoma dėl griežtos, smurtinės intolerancijos prieš religines bei etnines mažumas.

Kilmetis ir istorijos apžvalga

Grupės ištakos siejamos su Irako įvykiais po 2003 m. invazijos. Junginys, kuris vėliau tapo ISIL, vystėsi iš įvairių sukilėlių ir ekstremistinių darininių, tarp jų buvusios „al-Qaeda in Iraq“ struktūros. Grupė aktyviai veikė nuo ankstyvųjų Irako karo metų; 2004 m. ji buvo susijungusi su "Al Qaeda". Po metų ir organizacinių permainų vadovybė keitėsi, o 2013–2014 m. metu ISIL išplėtė savo veiklą į Siriją ir 2014 m. birželį paskelbė kalifatą, pareiškus, kad jo vadovas yra kalifas. Po ilgos įtampos ir kovų, 2014 m. vasario mėn.–2014 m. grupės ryšiai su „Al Qaeda“ galutinai nutrūko.

Ideologija ir tikslai

ISIL propaguoja radikalų, smurtinį salafi-jihadizmo variantą. Jos tikslas – sukurti islamo teisės (šariato) pagrindu valdomą valstybę, kurioje būtų įtvirtinta jų aiškiai apibrėžta religija ir tvarka. Grupuotė siekė ne tik teritorinės kontrolės, bet ir simbolinio „kalifato“ statuso, kuriuo bandė pritraukti tiek vietinius, tiek užsienio kovotojus.

Taktika, nusikaltimai ir žmogaus teisių pažeidimai

  • Smurtas ir teroras: ISIL naudojo plataus masto smurtą – viešus egzekucijas, pasikėsinimus, sprogdinimus ir teroro aktus, siekdama terorizuoti civilius ir varžovus.
  • Persekiojimas ir genocido požymiai: grupuotė taikėsi prieš etnines ir religines mažumas (pvz., jezidus, krikščionis), vykdė prievartavimus, prievartines deportacijas ir naikinimą.
  • Seksualinė prievarta ir vergija: ISIL sistemingai panaudojo seksualinę vergovę, prievartines santuokas ir prekybą žmonėmis, ypač nukentėjusiems iš mažumų – tai buvo viena iš pagrindinių verbavimo ir kontrolės priemonių.
  • Propaganda ir verbavimas: grupuotė aktyviai naudojo modernias informacines priemones – socialinius tinklus, profesionaliai paruoštus vaizdo įrašus ir leidinius – kad pritrauktų užsienio kovotojus ir palaikytų savo ideologiją.

Finansavimas ir organizacinė struktūra

ISIL finansavosi iš įvairių šaltinių: naftos pardavimų iš kontroluojamų lauko, mokesčių ir rinkliavų okupuotose teritorijose, plėšimų, prievartos reketų, pagrobimų už išpirką, senovės paminklų ir archeologinių vertybių prekybos. Organizaciniu požiūriu ISIL turėjo karines, administracines ir prievartos struktūras – nuo kovinių vienetų iki administracinių skyrių, kurie tvarkė teismus, mokesčius, sveikatos priežiūrą ir kitą kasdienę tvarką kontroliuojamose teritorijose.

Tarptautinė reakcija ir kontrpriemonės

Tarptautinė bendruomenė reagavo plataus masto karinėmis, diplomatiniomis ir žvalgybinėmis priemonėmis. Jungtinė tarptautinė koalicija vykdė oro smūgius ir paramą vietinėms žemės pajėgoms (Iracho kariuomenei, kurdų pajėgoms, Sirijos Demokratinėms Pajėgoms ir kt.), taip pat teikė humanitarinę pagalbą ir žvalgybinę paramą. Daugelis valstybių pripažino grupuotę teroristine organizacija ir taikė sankcijas. Lokalaus lygmens operacijos ir kovos per kelerius metus reikšmingai sumažino IS teritorinę kontrolę. Tačiau grupuotė bei jos šalininkai išliko kaip fragmentuotos ginkluotos pajėgos ir radikalūs tinklai.

Šiuolaikinė padėtis ir iššūkiai

Nors 2017–2019 m. prarastos pagrindinės teritorijos Irake ir Sirijoje ženkliai sumažino IS kaip „kalifato“ struktūrą, organizacija nesunaikinta. Ji persiorientavo į partizaninę ir teroristinę veiklą, o jos ideologija skleidžiama per įvairias atšakas ir filialus (pvz., Sahelo regione, Nigerijoje – IS filialai, Libijoje ir Afganistane). Dideli iššūkiai lieka – užkirsti kelią internetinei radikalizacijai, spręsti sugrįžusių užsienio kovotojų grėsmę, užtikrinti teisingą teisinį ir žmogiškųjų teisių atvejų nagrinėjimą bei padėti karo aukoms ir atstatomoms bendruomenėms.

Išvados

Islamo Valstybė (ISIS/ISIL/Daesh) buvo ir iš dalies tebėra svarbi tarptautinio saugumo problema: jos radikalus ekstremizmas, smurtas prieš civilius ir neteisėta veikla paliko ilgalaikes pasekmes regionuose, kuriuos ji kontroliavo. Visuomenėms, valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms būtina tęsti kompleksines priemones – karines, žvalgybines, teisinės sistemos stiprinimą, derinant su prevencinėmis programomis, reintegracija ir humanitarine pagalba – kad sumažintų tokių judėjimų kilimo riziką ateityje.