Al Anbaras (arab. الأنبار; al-'Anbār arba Anbaras) yra Vakarų Irako provincija. Tai didžiausia pagal plotą Irako administracinė sritis, kuri ribojasi su Sirija, Jordanija ir Saudo Arabija. Provincijos centre teka Eufratas, o jo slėnis yra viena iš nedidelių derlingų žemių regione, tuo tarpu didžioji dalis provincijos nusėta dykuma (Sirijos dykuma). Al Anbaro gyventojų daugumą sudaro arabai — musulmonai sunitai, o administracinė sostinė yra Ar Ramadis.

Geografija ir klimatas

Al Anbaras yra ypač išsidėstęs plokščiame ir sausame vakariniame Irako regione. Dėl didelio ploto ir mažo gyventojų tankumo provincija pasižymi kontrastais: Eufrato pakrantėse gausu žemdirbystės ir bendruomenių, o tolimesnėse srityse vyrauja smėlio ir akmeningos dykumos. Klimatas yra karštas ir sausas — vasaros gali būti labai karštos, o kritulių kiekis metams bėgant yra mažas.

Istorija

Regionas turi ilgą istoriją — per amžius jis buvo tranzito ir prekybos maršrutų dalis tarp Arabijos pusiasalio ir Levanto. Provincijos pavadinimas kilęs iš arabų kalbos انبار, "Anbār", reiškiančio "grūdų sandėliai" — tai atspindi svarbą kaip maisto tiekimo ir sandėliavimo regioną istoriniuose maršrutuose. Tekste minimas ryšys su Lachmidų karalyste (antrekotas) liudija apie ilgą antropogeninę ir politinę raidą šiame regione. Al Anbaras taip pat siejamas su garsiu sunitų teologu Abu Hanifa an-Nu'manu, vienu iš hanafijų mokslo pradininkų.

Gyventojai ir visuomenė

Provincijos gyventojai daugiausia priklauso arabų gentims; didelę dalį sudaro Dulaimo (Dulaym) gentis bei kitos vietinės gentys. Dėl ilgos istorijos ir tradicinio gyvenimo būdo vietinė visuomenė išlaikė stiprias giminines ir klanines struktūras. Dėl konfliktų ir priverstinių migracijų pastaraisiais dešimtmečiais gyventojų skaičius ir sudėtis keitėsi.

Ekonomika ir infrastruktūra

Ekonomika remiasi žemės ūkiu Eufrato pakrantėse (javai, daržovės, melioracija), gyvulininkyste bei tam tikrais naudingųjų iškasenų ruožais provincijos šiauriniuose bei vakarinėse dalyse. Svarbūs tranzito ir pasienio mazgai jungia Iraką su kaimyninėmis šalimis; tačiau prekyba ir transportas dažnai trikdomi dėl saugumo problemų. Infrastruktūra — keliai, tiltai, elektros ir vandens tiekimas — provincijoje yra nevienodo lygio ir daugelyje vietų prarado efektyvumą dėl karo veiksmų bei ilgalaikių investicijų trūkumo.

Konfliktai ir saugumas

Per pastaruosius dešimtmečius Al Anbaras tapo svarbia kovos arena: po 2003 m. Irako invazijos čia vyko didelė sukilimų ir susirėmimų banga. 2006–2007 m. populiari buvo vadinamoji „Anbaro pabudimo“ (Anbar Awakening) judėjimo fazė, kai vietinės gentys bendravo su koalicijos pajėgomis prieš ekstremistus. 2014 m. dalį provincijos užėmė Irako ir Levanto islamo valstybė (ISIS), o vėlesnėmis metų dalimis vyko didelės karinės operacijos miestų atkovojimui — ypač reikšmingi buvo Ramadžio ir Faludžos mūšiai. Šie konfliktai sukėlė plačias materialines nuostolius ir dideles gyventojų perkėlimų bangas.

Administracija ir miestai

Administracinė sostinė yra Ar Ramadis; kiti svarbūs miestai ir gyvenvietės — Faludža (Al-Fallujah), Haditha, Al-Qa'im, Rutba ir kt. Iki 1976 m. provincija buvo žinoma kaip Ramadis, o iki 1962 m. — kaip Dulaims. Vietos administracija, saugumo pajėgos ir humanitarinės organizacijos dažnai dirba kartu, siekdamos atstatyti infrastruktūrą ir grąžinti civilius gyventojus į jų namus.

Ateities perspektyvos

Al Anbaro ateitis priklauso nuo saugumo stabilumo, vietinių bendruomenių ir centrinės valdžios pastangų atstatyti ekonomiką bei infrastruktūrą. Strateginės pasienio pozicijos, vandens išteklių svarba Eufrato slėnyje bei vietinių gyventojų tradicijos daro šį regioną reikšmingu tiek Irako, tiek platesnio regiono lygmeniu.