Neilas Aldenas Armstrongas (1930 m. rugpjūčio 5 d. - 2012 m. rugpjūčio 25 d.) – amerikiečių astronautas ir inžinierius, plačiai žinomas kaip pirmasis žmogus, kuris žengė žingsnį Mėnulio paviršiuje. 1969 m. liepos 20 d. Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas nusileido Mėnulyje nedideliu erdvėlaiviu, kuris į Mėnulį buvo pasiųstas naudojant raketą "Saturn V". Misija buvo pavadinta "Apollo 11". Jų misijos komandą sudarė trys astronautai: misijos vadas Neilas Armstrongas, pilotas mėnulio modulio – Buzzas Aldrinas, o komandiniame module į orbitą aplink Mėnulį liko Michaelas Collinsas. Abu – Armstrongas ir Aldrinas – vaikščiojo Mėnulyje, o milijonai žmonių stebėjo ir girdėjo šį įvykį per tiesioginę televizijos transliaciją. Armstrongo garsioji frazė "That's one small step for [a] man, one giant leap for mankind" (liet. "Tai — mažas žingsnelis vienam žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai") tapo istoriniu posakiu; ilgus metus buvo diskutuojama dėl to, ar išties buvo ištartas artikulis "a".
Neilas Armstrongas gimė Wapakoneta, Ohajo valstijoje. Purdue universitete jis įgijo aeronautikos inžinerijos bakalauro laipsnį (1955), o vėliau studijavo Pietų Kalifornijos universitete - aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį. Baigęs Purdue, Armstrongas tarnavo JAV jūriniuose pajėgose kaip lakūnas Korejos kare, kur atliko daugybę kovinių misijų. Vėliau jis dirbo Nacionaliniame aeronautikos ir kosmoso administracijos (tuometiniame Nacionaliniame aeronautikos patariamuoju komitete, NACA) civiliniu lakūnu bandytoju Edvardso oro pajėgų bazėje, Lankasteryje, Kalifornijoje, skraidė bandos laivais ir tyrinėjo eksperimentinius orlaivius, tarp jų ir X-15 tipo programas. 1962 m. Armstrongas buvo atrinktas į antrąją NASA astronautų grupę; 1966 m. jis vadovavo Gemini 8 misijai, kurioje kartu su Davidu Scotu atliko pirmą sėkmingą kosminį susijungimą, bet misiją reikėjo nutraukti dėl techninių problemų ir jie saugiai sugrįžo į Žemę.
1970 m. jam suteiktas Purdue universiteto inžinerijos garbės daktaro laipsnis. 1971 m. Armstrongas paliko NASA ir tapo Cincinačio universiteto aerokosminės inžinerijos profesoriumi, dėstė ir konsultavo studentus bei dirbo mokslinių tyrimų srityje. Po akademinės veiklos jis įsitraukė į įvairias privačias verslo ir konsultavimo veiklas, sėdėjo kelių kompanijų priežiūros tarybose ir aktyviai dalyvavo aviacijos bei inžinerijos bendruomenių gyvenime.
Armstrongas sulaukė daugybės apdovanojimų ir pagarbos už indėlį į kosmoso tyrinėjimus, tarp jų – Prezidento laisvės medalis (Presidential Medal of Freedom), kuriuo jį apdovanojo 1969 m. JAV prezidentas už Apollo 11 sėkmę. Jo gyvenimas po misijų buvo santūrus ir privatus, jis vengė viešos sensacijos, tačiau retkarčiais dalyvavo viešuose renginiuose ir suteikė interviu apie kosmoso programą.
laikraštis "Houston Chronicle" pranešė, kad australų kompiuterių programuotojas Piteris Šanas Fordas (Peter Shann Ford) rado trūkstamą "a" iš garsiųjų Armstrongo pirmųjų žodžių Mėnulyje. P. Fordas pranešė, kad jis parsisiuntė garso įrašą iš NASA interneto svetainės ir išanalizavo jį naudodamasis redagavimo programine įranga, iš pradžių skirta klausos negalią turintiems žmonėms. Teigiama, kad Armstrongas buvo patenkintas, jog Fordas rado trūkstamą "a" – tai palaikė jo ilgalaikę tvirtinimo versiją, kad jis iš tiesų tarė "one small step for a man". Tačiau akustinių įrašų interpretacija ir toliau kelia diskusijų tarp entuziastų ir tyrėjų.
Neilo Armstrongo mirtis 2012 m. rugpjūčio 25 d. sukėlė plačią pasaulinę reakciją – daug valstybinių ir tarptautinių institucijų, kolegų astronautų ir piliečių pagerbė jo indėlį į mokslą ir žmonijos pasiekimus kosmose. Oficiali mirties priežastis buvo komplikacijos po kardiologinės procedūros (bypass operacijos). Armstrongo palikimas lieka svarbus tiek aviacijos istorijoje, tiek visuotiniame žmogaus siekyje tyrinėti kosmosą.