AlegsaOnline.com

Apollo 11 – NASA misija: pirmasis žmonių nusileidimas Mėnulyje (1969)

Atraskite Apollo 11 istoriją: NASA 1969 misija, kai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas pirmieji nusileido Mėnulyje — drąsa, technologija ir kosmoso istorija.

Autorius: Leandro Alegsa

31-01-2026

"Apollo 11" buvo pirmasis skrydis, kurio metu žmonės buvo nuskraidinti į Mėnulį. Jį vykdė JAV kosmoso grupė NASA. Misija pakilo į kosmosą 1969 m. liepos 16 d. ir į ją leidosi trys astronautai: Neilas Armstrongas (komandyras), Buzzas Aldrinas (Mėnulio modulio pilotas) ir Michaelas Collinsas (komandinio modulio pilotas). 1969 m. liepos 20 d. Armstrongas ir Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, nusileidusiais Mėnulyje, o Kolinsas liko Mėnulio orbitoje.

Misijos eiga

Skrydis prasidėjo startuojant raketai Saturn V iš Kenedy kosminių pajėgų centro (Launch Complex 39A). Kosminė analogija sudarė du pagrindinius elementus: komandinį modulį "Columbia", kuriame liko Michaelas Collinsas, ir Mėnulio modulį "Eagle" (liet. „Erelis“), kuriuo nusileido Armstrongas ir Aldrinas.

Po artimos Mėnulio orbitos įėjimo Armstrongas ir Aldrinas persėdo į Mėnulio modulį ir liepos 20 d. pradėjo nusileidimo procedūrą. Jiems pavyko saugiai prisišvartuoti Mare Tranquillitatis (Ramiųjų vietovė) regione. Pirmasis žingsnis ant Mėnulio paviršiaus įvyko vietos laiku liepos 21 d. (UTC liepos 20 d.) — Neilas Armstrongas ištarė žymiąją frazę: „That's one small step for [a] man, one giant leap for mankind.“ (liet. „Tai vienas mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“).

Pagrindiniai faktai ir pasiekimai

Mėnulio paviršiuje praleistas laikas: Armstrongas ir Aldrinas atliko vieną išsėdimą (EVA), trunkantį apie 2 val. 31 min., per kurį surinko mėginius, įrengė mokslinius prietaisus ir nufilmavo įrašus.
Mėginių kiekis: astronautai pargabeno į Žemę apie 21,55 kg mėnulio uolienų ir grunto.
Grįžimas į Žemę: komandinis modulis "Columbia" nusileido Ramiojo vandenyno vandenyse 1969 m. liepos 24 d.; įgulos gelbėjo JAV jūrų laivynas (laivas USS Hornet).
Izoliacija: po nusileidimo įgulą laikė karantino sąlygomis tam, kad būtų užkirstas kelias galimai nežinomų mikroorganizmų patekimui į Žemę (truko kelias savaites).
Transliacija: Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas Mėnulio paviršiuje pasirodė per tiesioginę televizijos transliaciją, kurią stebėjo šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje.

Technika ir įranga

Misija naudojo daug specialios įrangos: raketą Saturn V, komandinius ir Mėnulio modulius, mokslo instrumentus (pvz., seismometrą, atspindinčius lazerinius retroreflektorius) ir įvairią palydovinę bei žemės ryšio įrangą. Mėnulio paviršiuje paliktas JAV vėliavos stiebas, atminimo lenta su įrašu ir keli mokslo prietaisai, kai kurie iš jų iki šiol naudojami moksliniuose bandymuose (pvz., lazerinių atstumo matavimų eksperimentai).

Istorinė reikšmė

Tai buvo vienas svarbiausių žmogaus istorijos technologinių pasiekimų, pažymėjęs praktiškai užbaigtas kosmoso lenktynių etapus ir patvirtinęs, kad žmonija gali pasiekti ir ištirti kitą dangaus kūną. Apollo 11 pavedė kelią vėlesnėms Mėnulio misijoms ir labai sustiprino mokslinius tyrimus apie Mėnulio kilmę ir sudėtį.

Misijos sėkmė turėjo didelį kultūrinį ir politinį poveikį — ji tapo simboliu žmonijos gebėjimui įveikti technologines ribas ir bendram tarptautiniam susidomėjimui kosmosu.

Skrydis

Skrydžiai į kosmosą ir iš jo

Milijonai žmonių visame pasaulyje stebėjo "Apollo 11" skrydį per televiziją. Kai raketa buvo išsiųsta į kosmosą, tai buvo įvykis visame pasaulyje. Ričardas Niksonas, kuris tuo metu buvo prezidentas, stebėjo raketos pakilimą iš Baltųjų rūmų. Iš Kenedžio kosmoso centro Amerikoje pakilo "Saturn V" raketa.

Praėjus maždaug dviem valandoms po skrydžio iš Žemės keleivinis modulis atsiskyrė nuo pagrindinės raketos. Keleivinį modulį sudarė dvi pagrindinės dalys: "Apollo" komandinis ir tarnybinis modulis "Columbia" ir "Apollo" Mėnulio modulis "Eagle". Kolumbija buvo erdvėlaivis, kuris liko kosmose, o Erelis buvo Mėnulyje nusileidžiantis erdvėlaivis. Po 3 dienų komanda pakilo į Mėnulio orbitą (orbitą aplink Mėnulį). Po dienos "Eagle" nutolo nuo "Columbia". Erelis saugiai nusileido Mėnulyje su Neilu Armstrongu ir Buzzu Aldrinu viduje. Nusileidimo metu kilo keletas problemų su kompiuteriu. Kad saugiai nusileistų, Armstrongas turėjo pats valdyti "Erelį". Jie nusileido turėdami tik 25 sekundes degalų.

Įvykiai Mėnulyje

Pirmas dalykas, kurį Buzzas Aldrinas padarė nusileidęs, buvo malda. Jis taip pat perskaitė keletą Jėzaus žodžių. Jis neatskleidė savo plano tai daryti, nes kažkas ką tik buvo iškėlęs bylą, kad neleistų astronautams kosmose užsiimti religiniais dalykais. Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, vaikščiojusiu ir kalbėjusiu Mėnulio paviršiumi. Pirmieji jo ištarti žodžiai buvo:

Tai vienas mažas žingsnis žmogui, vienas milžiniškas šuolis žmonijai.

"Tai vienas mažas žingsnis žmogui, vienas milžiniškas šuolis žmonijai."

Problemų klausantis šio failo? Žr. medijos pagalbą.

Kitas dvi su puse valandos Aldrinas ir Armstrongas užsirašinėjo, fotografavo ir darė skyles Mėnulio uolienoms gauti. Nusileidimą stebėjo daugiau kaip šeši milijonai žmonių Žemėje, naudodamiesi labai dideliu radijo teleskopu Australijoje. Jie atliko daugybę eksperimentų, pavyzdžiui, rinko Mėnulio uolienas ir dulkes. Mėnulyje buvo iškelta ir nufotografuota Amerikos vėliava. Prieš tai prezidentas Ričardas Niksonas jiems paskambino telefonu:

Niksonas: Sveiki, Neilas ir Buzzas. Kalbu su jumis telefonu iš Baltųjų rūmų Ovaliojo kambario. Ir tai neabejotinai turi būti pats istoriškiausias kada nors įvykęs telefono skambutis. Tiesiog negaliu apsakyti, kaip mes visi didžiuojamės tuo, ką jūs padarėte. Kiekvienam amerikiečiui tai turi būti didžiausia pasididžiavimo diena mūsų gyvenime. Ir esu tikras, kad žmonės visame pasaulyje taip pat prisideda prie amerikiečių, pripažindami, koks tai didžiulis žygdarbis. Dėl to, ką padarėte, dangus tapo žmogaus pasaulio dalimi. Ir kai kalbate mums iš Ramybės jūros, tai įkvepia mus padvigubinti pastangas, kad Žemėje įsiviešpatautų taika ir ramybė. Vieną neįkainojamą akimirką per visą žmonijos istoriją visi šios Žemės žmonės iš tiesų yra vieningi: vieningi didžiuodamiesi tuo, ką nuveikėte, ir vieningi melsdamiesi, kad saugiai sugrįžtumėte į Žemę.

Armstrongas: Ačiū, pone Pirmininke. Mums didelė garbė ir privilegija būti čia, atstovaujant ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir visų tautų taikiems, susidomėjusiems ir smalsiems, ateities viziją turintiems žmonėms. Mums didelė garbė, kad šiandien galime čia dalyvauti.

Paliekant Mėnulį ir grįžtant į Žemę

Baigę darbą, Armstrongas ir Aldrinas grįžo į "Eagle" ir prieš išskrisdami miegojo septynias valandas. Ruošiantis išvykti, Aldrinas sugadino variklio paleidimo jungiklį. Armstrongas panaudojo rašiklį, kad sujungtų grandinę ir neleistų jiems užstrigti Mėnulyje. Aldrinas ir Armstrongas Mėnulyje paliko daugybę daiktų: Amerikos vėliavą, keletą eksperimentų, auksinę plunksną, "Apollo 1" logotipą ir keletą bronzinių monetų, skirtų Jurijui Gagarinui ir Vladimirui Komarovui pagerbti. Mėnulyje taip pat paliko ženklą su žmonijos žinia. Ženkle rašoma:

Čia Žemės planetos žmonės pirmą kartą įžengė į Mėnulį 1969 m. liepos mėn. Po Kristaus.

Liepos 24 d. trys astronautai grįžo į Žemę ir iš karto buvo patalpinti į karantiną (laikomi atokiau nuo kitų žmonių), kad iš Mėnulio neparsivežtų kokių nors ligų. Karantine jie išbuvo tris savaites. Išėję į laisvę vyrai tapo didvyriais visame pasaulyje. Jie vakarieniavo su prezidentu Niksonu, dalyvavo parade Niujorke ir dar viename parade Čikagoje. Visi trys taip pat dalyvavo daugelyje televizijos laidų.