"Apollo 1", iš pradžių pavadintas AS-204, buvo pirmoji pilotuojama Jungtinių Valstijų programos "Apollo" misija, kurios galutinis tikslas buvo pilotuojamas nusileidimas Mėnulyje. Žemoje Žemės orbitoje išbandytas "Apollo" vadavietės ir (arba) tarnybinis modulis taip ir nebuvo paleistas 1967 m. vasario 21 d. Sausio 27 d. Kenedžio kyšulio oro pajėgų stoties 34-ajame paleidimo komplekse per bandomąjį paleidimo bandymą, kilus gaisrui kabinoje, žuvo visi trys įgulos nariai - vadas pilotas Virgilas I. "Gusas" Grissomas, vyresnysis pilotas Edas White'as ir pilotas Rogeris B. Chaffee'as - ir buvo sunaikintas vadavietės modulis (CM). 1967 m. balandžio 24 d. NASA oficialiai panaikino įgulos pasirinktą pavadinimą "Apollo 1", taip pagerbdama įgulos atminimą.

Įgula

  • Virgilas I. "Gusas" Grissomas – vadas pilotas, patyręs kosmonautas, dalyvavęs Mercury ir Gemini misijose.
  • Edas White'as – vyresnysis pilotas, pirmasis amerikietis, atlikęs kosminę išėjimą į atvirą erdvę (EVA) per Gemini programą.
  • Rogeris B. Chaffee – pilotas, tai turėjo būti jo pirmoji kosminė misija.

Kas įvyko per gaisrą

1967 m. sausio 27 d. trijų vyrų įgula dalyvavo priešpaleidžiamame „plugs-out“ (jungčių atjungimo) bandyme Launch Complex 34. Bandymo metu kosminės kapsulės viduje buvo sukurtos skirtingos sąlygos, įskaitant gryną deguonį (oro pakeitimui ir testavimui), kad būtų imituojamas slėgis erdvėje. Testo metu kabinoje kilo gaisras, kuris akimirksniu išsiplėtė dėl aukštos deguonies koncentracijos ir daug sudeginamų medžiagų kabinoje.

Gaisro metu spartus liepsnos sklidimas ir toks slėgis bei dizaino trūkumai, ypač kabinos durų konstrukcija, neleido įgulai greitai išeiti. Tada taikoma pulsinė, į vidų atsidaranti durų konstrukcija reikalavo daug laiko atidarymui esant dideliam slėgiui; tai neleido greitai išvaduoti įgulos, ir visi trys žuvo. Vadavietės modulis buvo nuniokotas ugnies ir intensyvaus dūmų veikimo.

Tyrimas ir pagrindinės priežastys

  • Tyrimas: po nelaimės NASA sudarė oficialią tyrimo grupę (Apollo 204 Review Board), kuri nustatė daug faktorių, prisidėjusių prie tragedijos.
  • Pagrindinės priežastys:
    • grynas deguonis kabinoje – labai padidino gaisro intensyvumą ir greitį;
    • degios medžiagos ir konstrukcinės dalys kabinoje, kurios lengvai užsiliepsnojo esant dideliam deguonies kiekiui;
    • elektrinis trumpasis jungimas arba izoliacijos pažeidimas, galėjęs būti gaisro uždegimo šaltiniu;
    • kabinos durelių ir jų mechanizmo konstrukcija – durys atsidaro į vidų ir yra sunkiai atidaromos esant padidintam slėgiui.

Pasekmės ir programos pakeitimai

Tragedija paskatino išsamų Apollo programos perkėlimą ir saugumo standartų peržiūrą. Pagrindiniai pakeitimai:

  • kabinos atmosferos režimo keitimas: skrydžių metu toliau naudotas deguonis vakuume, tačiau žemės bandymams ir paleidimo paruošoms buvo įvesta mišri atmosfera (daugumoje atvejų į kai kuriuos etapus – azoto ir deguonies mišinys), kad sumažintų gaisro riziką;
  • peržiūrėti ir pakeisti degias medžiagas bei interjero apdailą – pakeista izoliacija, laidų izoliacija ir mažiau degūs komponentai;
  • perprojektuota įgulos išsukama durų sistema – įdiegta greitai atidaroma, ausiai išorinė durelių konstrukcija, leidžianti greitai evakuoti kabiną;
  • stipresnė kokybės kontrolė, griežtesnės statybos ir testavimo procedūros, didesnis dėmesys laidams, jungtims ir elektros sistemos izoliacijai;
  • programos laikinas sustabdymas ir papildomi testai – Apollo misijos vėlavimas, kol saugumo pakeitimai buvo įdiegti ir patikrinti. Pirmoji sėkmingai pakeista ir skrydžiui paleista pilotuojama Apollo misija buvo Apollo 7 (1968 m.), o programos tikslas – Mėnulio nusileidimas – buvo pasiektas 1969 m. misijoje Apollo 11.

Atminimas ir reikšmė

  • Atminimas: 1967 m. balandžio 24 d. NASA oficialiai panaikino įgulos pasirinkimą „Apollo 1“ kaip ateities misijos pavadinimą, pagerbdama žuvusių astronautų atminimą. Kenedžio kyšulio Launch Complex 34 vietoje yra atminimo vieta, skirta pagerbti įgulos atminimą.
  • Ilgalaikė reikšmė: Apollo 1 tragedija tapo kertiniu momentu kosmoso programų saugumo kultūroje – po jos NASA ir rangovai smarkiai patobulino saugumo procedūras, konstrukcijas ir testavimo metodikas. Daugelis pakeitimų, atliktų po šios nelaimės, tiesiogiai prisidėjo prie vėlesnių misijų saugumo ir sėkmės.

Trumpas laiko tarpas

  • Sausio 27 d., 1967 – gaisras per „plugs-out“ bandymą, visi trys įgulos nariai žuvo.
  • Balandžio 24 d., 1967 – NASA oficialiai panaikino misijos pavadinimą „Apollo 1“.
  • Vėlesni mėnesiai ir metai – įgyvendinti techniniai pakeitimai, papildomi testai ir programos pertvarkymai, dėl kurių įvyko reikšmingas Apollo programos laiko grafiko vėlavimas, bet pagerėjo saugumas.

„Apollo 1“ tragedija priminė, kad kosminių skrydžių sauga priklauso ne tik nuo technologijų pažangos, bet ir nuo detalių inžinerinio pasirengimo bei griežtos kokybės kontrolės. Įgulos atminimas išlieka svarbi pamoka ir pagarba tiems, kurie paaukojo gyvybes dėl tolimesnės žmogaus kosminės veiklos.