Išsilaipinimo Mėnulyje sąmokslo teorijos

Istorija

1961 m. balandžio 12 d. SSRS išsiuntė į kosmosą pirmąjį žmogų - Jurijų Gagariną, skridusį laivu "Vostok 1". Po šešių savaičių JAV prezidentas Džonas Kenedis pažadėjo iki 1969 m. nusileisti Mėnulyje su žmogumi, kad laimėtų sistemų mūšį ir nustebintų pasaulį techniniu pranašumu:

Galiausiai, jei norime laimėti visame pasaulyje vykstančią kovą tarp laisvės ir tironijos, pastarosiomis savaitėmis įvykę dramatiški pasiekimai kosmose, kaip ir 1957 m. "Sputnik", turėtų mums visiems aiškiai parodyti, kokią įtaką šis nuotykis daro žmonių, kurie bando apsispręsti, kuriuo keliu eiti, protams.

Visas tekstas

Mėnulio sąmokslo teorijų šalininkai teigia, kad NASA turėjo per daug techninių problemų, kad galėtų laikytis aštuonerių metų termino nuskristi į Mėnulį. Tačiau JAV negalėjo sau leisti pralaimėti lenktynių į Mėnulį Sovietų Sąjungai, todėl nusileidimai Mėnulyje buvo suklastoti. 2004 m. prezidentas Džordžas Bušas (George Bush) pilotuojamam grįžimui į Mėnulį skyrė ne aštuonerius, o šešiolika metų, nors tam reikalingos technologijos turėjo būti sukurtos jau prieš keturiasdešimt metų. 2010 m. prezidentas Barackas Obama atšaukė šį planą, o tai sąmokslo apie Mėnulį teoretikams atrodė kaip pripažinimas, kad JAV vis dar neturi technologijų nuskristi į Mėnulį.

Pirmą kartą abejonių dėl "Apollo" nusileidimo Mėnulyje autentiškumo kilo 1968 m. gruodį, kai buvo paleistas "Apollo 8". Beveik tobulai atlikta "Apollo 11" odisėja pribloškė daugelį žmonių visame pasaulyje, todėl kai kurie abejojo, ar ji tikra.

Pirmąją knygą šia tema ("Ar žmogus nusileido Mėnulyje?") 1970 m. Teksase išleido matematikas Jamesas J. Cranny.

1977 m. birželio mėn. NASA pakomentavo kai kurias sąmokslo teorijas. Tačiau 1997 m. rugpjūčio mėn. jos žiniasklaidos paslaugų direktorius (1998-2000 m.) Brianas Welchas (1958-2000 m.) interviu televizijai "Sky TV News^{(p. 68)(48:13–48:46)}" sakė: "Tai, kad NASA yra viena iš didžiausių NASA žiniasklaidos tarnybų:

"

Tai trisdešimties metų senumo medžiaga... Nesuprantu, kodėl turėtume gaišti laiką, kad... įrodytume žmonėms, jog buvome nuvykę į Mėnulį; iš tikrųjų mes iš tikrųjų buvome nuvykę į Mėnulį.

"

Kai televizija "Fox" parodė Bruce'o Nasho filmą "Sąmokslo teorija: Ar mes nusileidome Mėnulyje?", NASA savo interneto ir FTP svetainėse paskelbė melagingos teorijos paneigimo medžiagą. Jie taip pat parašė pasiūlymų gamtos mokslų mokytojams, kaip paneigti melagingus teiginius naudojant Mėnulio mėginių diskų rinkinius.

2002 m. NASA pasamdė Jamesą Edwardą Obergą, kad šis parašytų knygą, kuria siekiama mesti iššūkį tiems, kurie teigia, kad "Apollo" nusileidimas Mėnulyje buvo apgaulė. Obergas buvo buvęs raketų mokslininkas, MSNBC naujienų tarnybos kosmoso konsultantas, analitikas ir žurnalistas, o vėliau paaiškėjo, kad jis yra Mėnulio nusileidimo sąmokslo teorijų šalininkas. Tačiau NASA netrukus atšaukė projektą, atsisakydama nurodyti to priežastis. NASA atstovas spaudai Bobas Džeikobsas (Bob Jacobs) teigė, kad dėl kritikos, jog NASA, užsakydama knygą, rodė prastą sprendimą ir nepasitikėjimą, agentūra jį nutraukė. Pavyzdžiui, tuometinis NASA administratorius Šonas O'Kifas (Sean O'Keefe) sakė:

"

Bandymas tikslingai reaguoti į tai yra tik pasitikėjimo suteikimas tam, kas iš pirmo žvilgsnio yra beprasmiška.

"

2006 m. buvo paskelbta, kad dingo kai kurie "Apollo" laikų įrašai. Klausimą, kas atsitiko su įrašais, sąmokslo teorijų šalininkai įvertino kaip savo įsitikinimų patvirtinimą, ir 2009 m. NASA atskleidė, kad juostos buvo ištrintos.

Pretenzijos

Argumentai dėl sąmokslo teorijų apie Mėnulį yra išsamūs ir sudėtingi. Toliau pateikiami kai kurie svarbiausi argumentai ir kontrargumentai.

Sudėtingumas

Mėnulio sąmokslo teorijų šalininkai mano, kad NASA suklastojo "Apollo" misiją, vykdydama slaptą programą. Pasak Džeimso Longuskio, dėl sąmokslo teorijų scenarijų sudėtingumo jie yra neįmanomi. Prie "Apollo" projekto beveik dešimt metų dirbo daugiau nei 400 000 žmonių, o 12 vyrų, vaikščiojusių Mėnulyje, grįžo į Žemę ir papasakojo apie savo patirtį. Šimtai tūkstančių žmonių turėjo išlaikyti paslaptį. Longuskis sako, kad iš tikrųjų išsilaipinti Mėnulyje būtų buvę kur kas lengviau, nei sukurti tokį didelį sąmokslą, kad tai būtų suklastota.

Fotografija ir vaizdo įrašai

1. Kai kuriose nuotraukose kryžminį taikiklį iš dalies uždengia objektai. Kai kurie sąmokslo teorijų šalininkai teigia, kad NASA nuotraukas sudarė "iškirpdama ir suklijuodama" objektus ant foninių vaizdų.

·         Ryškūs saulės spinduliai gali išplauti plonas linijas ant baltų objektų.

2. Kai kuriose nuotraukose kryžminiai taikikliai pasukti.

·         Populiarūs vaizdai pasukami, kad Mėnulio horizontas būtų tiesus.

3. Ant kai kurių uolų yra raidė "C". Galbūt tai studijos rekvizito žymėjimas.

·         "C" formos objektai yra spausdinimo klaida ir jų nėra originalioje fotoaparato juostoje. Buvo iškelta prielaida, kad "C" raidė yra plaukas ar kitas pluoštas.

4. Knygoje "Šūvis į Mėnulį" yra suklastota Alano Šepardo nuotrauka, kurioje jis kartu su kitu astronautu Mėnulyje muša golfo kamuoliuką.

·         Ji buvo panaudota vietoj originalių nuotraukų, nes redaktoriai manė, kad originalios nuotraukos būtų per daug grūdėtos knygai. Knygos leidėjai nedirbo NASA.

Aplinka

1. "Apollo 16" įgula negalėjo išgyventi Saulės žybsnių, kai buvo pakeliui į Mėnulį.

·         "Apollo 16" skrydžio metu nebuvo jokio didelio Saulės žybsnio. Dideli Saulės žybsniai įvyko 1972 m. rugpjūtį, "Apollo 16" grįžus į Žemę ir prieš "Apollo 17" skrydį.

2. Per "Apollo 15" misiją Deividas Skotas atliko eksperimentą - vienu metu numetė plaktuką ir sakalo plunksną. Abu jie tuo pačiu metu nukrito ant žemės.

·         Pagal reliatyvumo principą, nesant oro pasipriešinimo, du skirtingo svorio objektai gali tuo pačiu metu atsitrenkti į žemę.

Trūkstami duomenys

Trūksta "Apollo" projekte naudotų mašinų brėžinių ir brėžinių. Taip pat trūksta kai kurių "Apollo 11" kasečių su telemetrija ir aukštos kokybės pirmojo pasivaikščiojimo Mėnulyje vaizdo įrašu. Išsilaipinimo Mėnulyje sąmokslo teorijų šalininkai mano, kad taip yra todėl, kad jų niekada nebuvo, nes misija buvo suklastota.

Dr. Davidas Williamsas (NASA archyvaras Goddardo kosminių skrydžių centre) ir "Apollo 11" skrydžio vadovas Eugene'as F. Kranzas pripažino, kad kai kurios "Apollo 11" juostos yra dingusios. Kai įrašai buvo siunčiami atgal į Žemę, kad būtų rodomi per televiziją, jie buvo konvertuoti į kitą formatą, kuris buvo prastesnės kokybės. Dabar žemesnės kokybės juostos yra prieinamos, tačiau originalių aukštos kokybės vaizdo įrašų, gautų Australijoje, nėra. Vis dar galima rasti kai kurių originalaus aukštos kokybės vaizdo nuotraukų, be to, išleista ir kitų misijų vaizdo įrašų, pavyzdžiui, "Apollo" Mėnulio paviršiaus eksperimentų paketas.

Kai kurie NASA darbuotojai ieško juostų, kad galėtų planuoti būsimas misijas. Jie mano, kad 1970 m. "Apollo 11" juostos buvo išsiųstos saugoti į JAV nacionalinį archyvą, tačiau 1984 m. visos "Apollo 11" juostos buvo grąžintos į Godardo kosminių skrydžių centrą. Gali būti, kad juostos buvo saugomos, o ne pakartotinai panaudotos, ir šiuo metu stengiamasi nustatyti, kur jos buvo saugomos. 1967 m., dar prieš nusileidimą Mėnulyje, Goddardas per metus saugojo 35 000 naujų juostų.

2006 m. lapkričio 1 d. žurnalas "Cosmos Magazine" pranešė, kad Australijoje, Perto mieste esančio Curtin technologijos universiteto rūsyje, rasta 100 duomenų juostų, įrašytų "Apollo 11" misijos metu. Viena iš senų juostų buvo nusiųsta NASA analizei.

2009 m. liepos 16 d. NASA pareiškė, kad prieš daugelį metų turėjo ištrinti originalią "Apollo 11" Mėnulio filmuotą medžiagą, kad galėtų pakartotinai panaudoti juostą. 2009 m. gruodžio 22 d. NASA paskelbė galutinę juostų ataskaitą. Vyresnysis inžinierius Dikas Nafzgeris padarė išvadą, kad maždaug 45 juostos su "Apollo 11" vaizdo įrašu buvo ištrintos ir panaudotos pakartotinai. Minint "Apollo" nusileidimo Mėnulyje 40-ąsias metines, kompanija "Lowry Digital" iš Burbanko (Kalifornija) atkūrė prastos kokybės vaizdo įrašus. Kai kuriuos atkurtos filmuotos medžiagos fragmentus galima rasti NASA interneto svetainėje.

"Apollo" darbuotojų mirtys

Kai kurie sąmokslo teorijų šalininkai teigia, kad kai kurie astronautai buvo nužudyti siekiant nuslėpti informaciją. Televizijos laidoje apie šią sąmokslo teoriją "Fox Entertainment Group" išvardijo 10 astronautų ir 2 kitus asmenis, kurie, sąmokslo teoretikų teigimu, buvo nužudyti.

• Theodore Freeman (lėktuvo katastrofa, 1964 m.)
• Elliotas See'as ir Charlesas Bassettas (T-38 avarija, 1966 m.)
• Gus Grissom (Apollo 1 gaisras, 1967 m. sausis).
• Edwardas Higginsas White'as (Apollo 1 gaisras, 1967 m. sausis)
• Roger B. Chaffee (Apollo 1 gaisras, 1967 m. sausis)
• Edwardas Givensas (automobilio avarija, 1967 m.)
• Clifton Williams (lėktuvo avarija, 1967 m. spalio mėn.)
• Michaelas Jamesas Adamsas (vienintelis X-15 pilotas, žuvęs per X-15 bandymą 1967 m. lapkričio mėn. Jis nebuvo NASA astronautas).
• Robertas Henry Lawrence'as jaunesnysis planavo tapti karinių oro pajėgų pilotu, bet 1967 m. gruodžio mėn. žuvo per lėktuvo katastrofą.
• Thomas Ronaldas Baronas (žuvo su šeima automobilio ir traukinio avarijoje, 1967 m., po to, kai buvo atleistas iš darbo už tai, kad kalbėjo Kongresui apie "Apollo 1" gaisro priežastis). Nuspręsta, kad tai buvo savižudybė. Baronas parašė ataskaitą, kurioje kritikavo "Apollo" programą, o po "Apollo 1" gaisro buvo kritikuojamas.
• Brianas Welchas mirė praėjus keliems mėnesiams po to, kai paneigė "Fox" televizijos laidą apie Mėnulio apgaulę.

Visos mirtys, išskyrus Irwino, buvo susijusios su jų darbu NASA arba karinėse oro pajėgose. Mike'as Adamsas ir Robertas Lawrence'as nebuvo susiję su civiline kosmoso programa. Džeimsas Irvinas prieš mirtį jau buvo patyręs kelis širdies priepuolius. Visos mirtys, išskyrus dvi, įvyko likus bent vieneriems ar dvejiems metams iki "Apollo 11". Be to, Brajanas Velčas pasisakė prieš Mėnulio apgaulę, todėl jis nebūtų buvęs geras taikinys nužudyti.

2018 m. lapkričio mėn. keturi iš dvylikos "Apollo" astronautų, 1969-1972 m. išsilaipinusių Mėnulyje, tebėra gyvi, įskaitant Buzzą Aldriną. Be to, devyni iš dvylikos "Apollo" astronautų, kurie 1968-1972 m. skrido į Mėnulį nenusileidę, tebėra gyvi, pavyzdžiui, Michaelas Collinsas.

1961-1972 m. žuvo mažiausiai aštuoni Rusijos kosmonautai:

• Valentinas Bondarenko (nelaimingas atsitikimas per antžeminius mokymus, 1961 m. kovo mėn.)
• Grigorijus Neliubovas (savižudybė, 1966 m. vasaris)
• Vladimiras Komarovas (Sojuz 1 avarija, 1967 m. balandis)
• Jurijus Gagarinas (MiG-15 katastrofa, 1968 m. kovas)
• Pavelas Beliajevas (komplikacijos po operacijos, 1970 m. sausis)
• Georgijus Dobrovolskis, Vladislavas Volkovas ir Viktoras Patsajevas (Sojuz 11 avarija, 1971 m. birželis)

Be to, 1966 m. sausį mirė jų kosminių skrydžių programos vadovas Sergejus Koroliovas.

"Iš dalies uždengto" kryželio pavyzdys.


Žiniasklaida Deividas Skotas numeta į Mėnulį plaktuką ir plunksną.


Originalus aukštos kokybės vaizdas iš dingusių juostų.


"Apollo 16" Mėnulio modulis

Trečiųjų šalių informacija apie išsilaipinimą Mėnulyje

Nusileidimo vietos

Sąmokslo teorijų šalininkai teigia, kad teleskopai, pavyzdžiui, "Hubble", turėtų sugebėti nufotografuoti Mėnulį ten, kur išsilaipino "Apollo", o jei žmonės iš tiesų išsilaipino Mėnulyje, tuomet nuotraukose turėtų būti matyti Mėnulio paviršiaus randai ir palikta įranga. Jie mano, kad mūsų pagrindinės observatorijos nepadarys nusileidimo vietų nuotraukų, nes tai atskleistų slėpimą.

NASA teigė, kad buvo padarytos šių nusileidimo vietų nuotraukos, tačiau "Hubble" padarytos nuotraukos yra per prastos kokybės, kad būtų galima įžvelgti daug detalių. 2009 m. NASA paskelbė Mėnulio žvalgomojo orbitinio aparato nuotraukas, kuriose "Apollo" nusileidimo vietos matomos detaliau. Šios nuotraukos neįtikino sąmokslo teorijų šalininkų, nes nuotraukas padarė NASA, ir jie mano, kad NASA slepia informaciją.

Technologijos

Bartas Sibrelis (sąmokslo teorijų šalininkas) teigia, kad Sovietų Sąjunga iki "Apollo" programos kosmose praleido daug daugiau laiko nei Jungtinės Valstijos. Sovietų Sąjunga 1957 m. spalį į orbitą iškėlė pirmąjį palydovą, pavadintą "Sputnik 1". Ji taip pat išleido į kosmosą pirmąjį gyvūną (Sputnik 2) ir buvo pirmoji šalis, saugiai sugrąžinusi gyvūną iš kosmoso (Sputnik 5). Jurijus Gagrinas, kuris taip pat buvo Sovietų Sąjungos pilotas, buvo pirmasis žmogus, skriejęs aplink Žemę su "Vostok 1". Sibrelis mano, kad, kadangi Sovietų Sąjunga lenktynėse dėl Mėnulio buvo gerokai aplenkusi Jungtines Valstijas, Jungtinės Valstijos turėjo suklastoti nusileidimus, kad laimėtų.

1967 m. sausio 27 d. "Apollo 1" užsidegė ir žuvo 3 astronautai. Po dvejų metų NASA pranešė, kad problemos, dėl kurių kilo gaisras, buvo išspręstos. Bartas Sibrelis mano, kad problemų nepavyko išspręsti, todėl NASA nusprendė suklastoti nusileidimą, kad laimėtų lenktynes dėl Mėnulio.

NASA teigia, kad Sovietų Sąjungos pasiekimai nebuvo tokie įspūdingi kaip JAV. Encyclopaedia Astronautica duomenimis, JAV kosmose praleido 1 864 valandas, o sovietai - 697 valandas, kai buvo užbaigtas "Sojuz 5". 1968 m. spalį, praėjus 21 mėnesiui po "Apollo 1" gaisro, į orbitą pakilo "Apollo 7" su astronautu. Iki "Apollo 11" JAV pranašumas buvo dar didesnis.

Lenktynėse dėl Mėnulio tiek Jungtinės Valstijos, tiek Sovietų Sąjunga turėjo daug problemų. Sovietų Sąjungoje pirmoji mirtis skrydžio metu įvyko 1967 m., praėjus vos trims mėnesiams po "Apollo 1" gaisro. NASA duomenimis, daugumą pasiekimų, kuriuos pirmieji padarė sovietai, per metus pasiekė ir JAV. Iki 1965 m. JAV pradėjo lenkti sovietus keliais svarbiais žingsniais. Sovietai niekada nebuvo sukūrę raketos, galinčios nusileisti Mėnulyje, ir niekada nebuvo išbandę nusileidimo Mėnulyje su astronautu.

Mėnulio uolienos

Kai kurie sąmokslo teorijų šalininkai teigia, kad Mėnulio uolienos, surinktos per "Apollo" programą, iš tikrųjų yra meteoritai iš Antarktidos. Marshallo kosminių skrydžių centro direktorius Wernheris von Braunas ir dar trys asmenys 1967 m. (treji metai prieš "Apollo" paleidimą) išvyko į Antarktidą, kad ištirtų būsimas kosmines misijas. Kai kurie sąmokslo teorijų šalininkai mano, kad šios kelionės metu Braunas rinko meteoritus, kad juos panaudotų kaip netikrus Mėnulio akmenis.

Per "Apollo 11" programą surinkta 380 kilogramų (840 svarų) Mėnulio uolienų, 12, 14, 15, 16, , ir 17 misijų. Pasak viso pasaulio mokslininkų, šios uolienos labai skiriasi nuo meteoritų ir kitų Žemėje randamų uolienų. Šios uolienos taip pat yra 200 000 000 (200 mln.) metų senesnės už bet kokias Žemėje rastas uolienas ir panašios į Mėnulio uolienas, kurias vėliau atgabeno SSRS.

Kai kurios Mėnulio uolienos galėjo būti surinktos ir nenusileidus Mėnulyje, tačiau pirmoji Mėnulio uoliena Žemėje buvo rasta 1979 m., o tik 1982 m. paaiškėjo, kad ji atkeliavo iš Mėnulio. Be to, Mėnulio uolienos Žemėje yra labai retos - jų buvo rasta tik 30 kilogramų (66 svarai), o "Apollo" misijos atgabeno 380 kilogramų.

Moksliniai tyrimai

2004 m. Martin Hendry ir Ken Skeldon iš Glazgo universiteto tyrė "Mėnulio apgaulę". 2004 m. lapkričio mėn. jie kalbėjo Glazgo mokslo centre ir išnagrinėjo dešimt svarbiausių įrodymų, kad buvo sukčiaujama.

Vėlesnė LRO daryta "Apollo 14" nusileidimo vietos nuotrauka


"Apollo 17" nusileidimo vieta


"Apollo 15" atgabenta uoliena "Genesis Rock" - senesnė už visas Žemėje esančias uolienas

Susiję puslapiai

• Pranešama, kad dingo "Apollo" nusileidimo Mėnulyje juostos - Wikinews
• "Apollo" programa
• Mėnulis
• NASA