Saulės žybsnis
Saulės žybsnis arba Saulės žybsnis - tai staigus Saulės paviršiaus pašviesėjimas. Tai didelis energijos išsiskyrimas, kurio metu išsiskiria iki 6 × 1025 džaulių energijos. Ši energija sudaro maždaug šeštadalį visos per sekundę iš Saulės išsiskiriančios energijos, kuri lygi 160 000 000 000 000 megatonų trotilo. Tai taip pat galima palyginti su Shoemaker-Levy 9 kometos susidūrimu su Jupiteriu. Po šio išsiskyrimo įvyksta milžiniškas vainikinės masės išmetimas, dar vadinamas CME. Pirmojo žybsnio metu per Saulės vainiką į kosmosą išsiveržia elektronų, jonų ir atomų debesys. Šie debesys paprastai pasiekia Žemės planetą praėjus dienai ar dviem po šio įvykio. Saulės žybsnis kartais vadinamas kitu reiškiniu kitose žvaigždėse, pavyzdžiui, žvaigždžių žybsniu.
Saulės žybsniai veikia visus Saulės atmosferos sluoksnius, pavyzdžiui, fotosferą, chromosferą ir vainiką. Saulės žybsniai skleidžia viso elektromagnetinio spektro spinduliuotę visais bangų ilgiais - nuo radijo bangų iki gama spindulių. Didžioji dalis energijos patenka į dažnius, esančius už jos diapazono ribų, todėl daugumos žybsnių plika akimi neįmanoma pastebėti. Saulės žybsniai stebimi (į juos žiūrima) specialiais prietaisais. Saulės žybsniai įvyksta aktyviuose regionuose aplink Saulės dėmes. Saulės žybsnius sukelia staigus magnetinės energijos, sukauptos vainike, išsiskyrimas. Toks pat energijos išsiskyrimas gali sukelti vainikinės masės išmetimus (CME), nors ryšys tarp CME ir žybsnių vis dar nėra žinomas.
Saulės žybsnių skleidžiama rentgeno ir ultravioletinė spinduliuotė gali paveikti Žemės jonosferą. Dėl to trumpam gali sutrikti radijo ryšys, radarai ir kiti prietaisai. Ričardas Kristoferis Karingtonas (Richard Christopher Carrington) buvo pirmasis žmogus, 1859 m. pastebėjęs Saulės žybsnį. Carringtonas pastebėjo nedidelių sričių ryškėjimą Saulės dėmių grupėje. Žvaigždžių žybsniai taip pat buvo pastebėti keliose kitose žvaigždėse. Saulės žybsniai gali būti "aktyvūs" - keli žybsniai per dieną arba "ramūs" - keli žybsniai per savaitę. Saulės žybsniai įvyksta per 11 metų ciklą (Saulės ciklą). "Didelių žybsnių" būna mažiau nei mažesnių.
Žiniasklaida Saulės žybsnis ir jo protuberancija, užfiksuota 2011 m. birželio 7 d. SDO ekstremalioje ultravioletinėje šviesoje.
Dvi viena po kitos darytos Saulės žybsnio reiškinio nuotraukos. Šiose nuotraukose Saulės diskas buvo uždengtas, kad būtų galima geriau matyti žybsnio žybsnį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Saulės žybsnis?
A: Saulės žybsnis - tai staigus ryškėjimas, stebimas virš Saulės paviršiaus. Tai didelis energijos išmetimas, kurio metu išsiskiria iki 6 × 1025 džaulių energijos, t. y. maždaug šeštadalis visos per sekundę iš Saulės išsiskiriančios energijos, kuri lygi 160 000 000 000 000 megatonų trotilo.
K: Kaip Saulės žybsnis veikia atmosferą?
A: Saulės žybsniai veikia visus Saulės atmosferos sluoksnius, pavyzdžiui, fotosferą, chromosferą ir vainiką. Saulės žybsniai skleidžia visų elektromagnetinio spektro bangų ilgių spinduliuotę - nuo radijo bangų iki gama spindulių. Saulės žybsnių skleidžiama rentgeno ir ultravioletinė spinduliuotė taip pat gali paveikti Žemės jonosferą.
K: Kaip dažnai įvyksta saulės žybsniai?
A: Saulės žybsniai gali būti "aktyvūs" - keli žybsniai per dieną arba "ramūs" - keli žybsniai per savaitę. Paprastai jie įvyksta per 11 metų ciklą (Saulės ciklą). Didelių žybsnių būna mažiau nei mažesnių.
Klausimas: Kas buvo pirmasis žmogus, stebėjęs Saulės žybsnį?
A: Ričardas Kristoferis Karingtonas (Richard Christopher Carrington) buvo pirmasis žmogus, 1859 m. pastebėjęs Saulės žybsnį, kai pastebėjo nedidelių sričių šviesėjimą Saulės dėmių grupėje.
K: Ar žvaigždžių žybsniai panašūs į Saulės žybsnius?
A: Taip, žvaigždžių žybsniai taip pat buvo pastebėti keliose kitose žvaigždėse ir yra panašūs į Saulės žybsnius.
K: Ar žmonės gali savo akimis pamatyti šiuos reiškinius?
A: Ne, didžioji dalis energijos patenka už mūsų veikimo zonos ribų, todėl daugumos šių reiškinių žmonės negali pamatyti be specialių prietaisų.
