Apollo" Mėnulio modulis (LM) – tai voratinklinės išvaizdos nusileidimo Mėnulyje transporto priemonė, sukurta atskirai nuo komandinio-aplinkos modulio, specialiai pilotuojamiems nusileidimams Mėnulyje. Jis buvo sukonstruotas JAV Apollo" programai, kad iš Mėnulio orbitos į paviršių ir atgal gabentų dviejų žmonių įgulą ir tarnautų kaip jų gyvenamoji ir darbo erdvė per paviršiaus operacijas.
Konstrukcija ir veikimas
LM buvo sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių:
- Descent stage (nusileidimo pakopa) – turėjo keturias sulankstomas kojas, varikliuojamą nusileidimo variklį, kuro ir oksidatoriaus talpas, taip pat įrangos skyrių, kuriame buvo laikomos mokslinės priemonės (pvz., ALSEP) ir vėlesnėse misijose – Lunar Roving Vehicle. Descent stage likdavo Mėnulio paviršiuje po įgulos pakilimo.
- Ascent stage (pakilimo pakopa) – hermetiška kabina dviem astronautams su valdymo pultais, langais ir dokavimo angos mechanizmu, taip pat pakilimo varikliu, kuris užtikrindavo susijungimą su komandiniu-aplinkos moduliu mėnulio orbitoje. Ascent stage pakildavo nuo Mėnulio paviršiaus ir, atlikusi susitikimą bei dokavimą, dažniausiai buvo atleista ir palikta skraidyti arba numesta į Mėnulio paviršių.
LM neturėjo aerodinaminės formos, nes skrydžiams tarp orbitos ir paviršiaus reikalingas tik kosminės erdvės veikimas; išorė buvo padengta daugiasluoksne izoliacija ir šiluminėmis plėvelėmis, todėl modulis įgavo „voratinklinį“ arba „folijinį“ vaizdą. Kabina buvo skirta dviem astronautams ir turėjo kopėčias išorinėje pusėje nusileidimui į Mėnulio paviršių.
Istorija ir misijos
Sutartis su pagrindiniu rangovu – Grumman Aircraft Engineering Division – buvo pasirašyta 1962–1963 m. pradžioje. LM projektas buvo atidėtas ir keičiamas, kol NASA galutinai pasirinko mėnulio orbitos susitikimo (lunar orbit rendezvous) metodą, dėl kurio būtent tokia specializuota nusileidimo transporto priemonė tapo būtina.
LM buvo išbandytas keliais etapais: pirmasis nenukrautas bandymas Apollo 5 (LM-1) įvyko 1968 m., o pirmasis pilotuojamas bandymas arba „prova“ orbitėje – Apollo 9 1969 m., kai įgula išbandė dokavimą tarp komandinio modulio ir Mėnulio modulio Žemės orbitoje. Vėlesniame etape Apollo 11 LM Eagle sėkmingai atliko pirmąjį pilotuojamą nusileidimą Mėnulyje 1969 m. liepos 20 d., kurio metu Neil Armstrong ir Buzz Aldrin tapo pirmais žmonėmis, žengusiais ant Mėnulio.
Vykdant kitas sėkmingas misijas, LM nusileido Mėnulyje misijose Apollo 12 (Intrepid), Apollo 14 (Antares), Apollo 15 (Falcon), Apollo 16 (Orion) ir Apollo 17 (Challenger). Apollo 13 patyrė rimtą avariją, kai sprogo deguonies bakas; jos Mėnulio modulis, pavadintas Aquarius, po sprogimo suvaidino netikėtą ir gyvybiškai svarbų vaidmenį – jis buvo naudojamas kaip „gelbėjimo valtis“, suteikęs gyvybės palaikymą, šilumą ir avarinę trauką, leidusį įgulai saugiai sugrįžti į Žemę.
Techninės ir operacinės ypatybės
- LM buvo pritaikytas veikti tik kosmose: neturėjo šiluminio apsauginio skydo, todėl negalėjo skristi per tankią atmosferą.
- Dizainas buvo atskiras nuo komandinio-aplinkos modulio ir leido įgulai pernešti mėnulio paviršiaus darbams reikalingą įrangą bei grįžti į orbitą susitikimui su CSM.
- Vėlesnėms misijoms LM buvo pritaikytas gabenti ir didesnį mokslinės įrangos bei transporto kiekį (pvz., Mėnulio roveryje), todėl vėlesnės versijos turėjo patobulintą energijos tiekimą ir krovinių talpą.
Paveldas ir reikšmė
Apollo Mėnulio modulis liko vienu iš labiausiai atpažįstamų kosminių laivų dizainų: jis leido įgyvendinti pagrindinį Apollo" programos tikslą – pilotuojamus nusileidimus Mėnulyje. Dauguma descent stage pakopų ir kai kurios ascent stage paliktos Mėnulio paviršiuje ar kitoje trajektorijoje ir šiandien tarnauja kaip palydovinės kosminės archaeologijos objektai. LM technologijos ir procedūros padėjo suformuoti būsimus mėnulio nusileidimo koncepcijas ir teikia pamokas kuriant naujas mėnulio ir mėnulisu artimo erdvės transporto priemones.
Apibendrinant, Apollo Mėnulio modulis buvo specializuotas, dviejų etapų laivas, leidęs žmonėms saugiai nusileisti ant Mėnulio ir sugrįžti į orbitą – jo konstrukcija ir misijų eiga tapo esminiais žingsniais kosmoso tyrimų istorijoje.


