Erodas Didysis

Pakilimas į valdžią

Erodas gimė apie 73-75 m. pr. m. e. Jis buvo Idumėjiečio Antipatro ir jo žmonos Kipros, arabų šeicho dukters, sūnus. Tiek Erodo senelis, tiek tėvas buvo Judėjos politiniai pareigūnai. Abu palaikė glaudžius ryšius su romėnais. Kai po 48 m. pr. m. e. įvykusio farsalo mūšio Antipatras atėjo į pagalbą Julijui Cezariui, Cezaris paskyrė Antipatrą Judėjos valdytoju. 47 m. pr. m. e. Antipatras paskyrė savo vyriausiąjį sūnų Fasaelį Jeruzalės valdytoju. Erodą jis paskyrė Galilėjos valdytoju. Būdamas gubernatoriumi Erodas pelnė romėnų palankumą, nes kovojo su priešiškais sukilimais. Tuo pat metu jo veiksmus smerkė Didysis sinedrionas.

Judėjos karalius

Erodas draugavo su Oktavianu ir Marku Antonijumi, kurie 40 m. pr. m. e. liepė Romos senatui paskirti Erodą kitu Judėjos karaliumi. Erodas keliavo į Jupiterio šventyklą padėkoti Romos dievams. Kai 37 m. pr. m. e. Judėjos karaliui buvo nukirsta galva, Erodas tapo faktiniu karaliumi.

Pirmaisiais Erodo karaliavimo metais Marko Antonijaus santykiai su Kleopatra leido Egipto karalienei nuolat užimti nedideles Erodo karalystės dalis. Kai 31 m. pr. m. e. Oktavianas nugalėjo Antonijų ir Kleopatrą Akcijaus mūšyje, Erodas sudarė naują sąjungą su Oktavianu. Jis įgijo reputaciją dėl griežtų mokesčių, tačiau sugebėjo išlaikyti taiką regione. Jis siuntė brangias dovanas į Romą, bet neprivalėjo mokėti duoklės. Iki 30 m. pr. m. e. jis susigrąžino visas Kleopatros ir hasmoniečių užgrobtas teritorijas. Jis išplėtė savo valdžią į šiaurinę Galilėją ir apgyvendino keletą vietovių. Teikdamas ekstravagantiškas dovanas Atėnams ir remdamas olimpines žaidynes, jis padidino Judėjos statusą Viduržemio jūros pasaulyje.

Pasiekimai

Erodas laikė save tobulu rafinuoto karaliaus pavyzdžiu, nors Biblijos autoriai jį laikė tironu. Jis visiškai įsitraukė į graikų-romėnų istoriją, kultūrą ir filosofiją. Tuo pat metu jis ėmė apleisti valstybės reikalus ir halachos (žydų teisės) studijas. Kad galėtų valdyti, jam reikėjo fariziejų pritarimo, todėl jis vis bandė įvairiais būdais gauti jų pritarimą. Jis niekada jų visiškai neįtikino. Kai savo globėjo Cezarėjos Maritimos garbei pastatė Cezarėją Maritimą (22-10 m. pr. m. e.), jo miestus puošiantys pagoniški simboliai papiktino žydų vadovus. Kas penkerius metus jis rengė gladiatorių kovas ir švęsdavo jas orgijomis, kurios dar labiau papiktino žydų vadovus. 20 m. pr. m. e. Erodas atkreipė dėmesį į Antrosios šventyklos, dar vadinamos Erodo šventykla, remontą. Nors Erodas norėjo, kad šventykla būtų vainikuojantis žydų tikėjimą paminklas, jis pasitelkė graikų architektus. Jis leido šventyklos kieme veikti lupikautojams, o tai papiktino daugelį žydų.

Didžiausias jo religinis skandalas buvo karaliaus Dovydo kapo kasinėjimas, siekiant surasti lobį, apie kurį sklandė gandai. Kitiems savo projektams jis buvo išleidęs dideles pinigų sumas ir manė, kad slapta apiplėšęs kapavietę galės pasipelnyti iš ten rastų lobių. Tačiau atidaręs kapavietę lobio nerado.

Jis atstatė Masados ir Herodijaus tvirtoves. Po stipraus žemės drebėjimo 31 m. pr. m. e. pastatė naują turgų, naują amfiteatrą ir naują Sanhedrino pastatą. Jis pasistatė sau naujus karališkuosius rūmus. Jis taip pat pagerino Jeruzalės vandens tiekimą.

Gyvenimas namuose

Manoma, kad Erodas turėjo net devynias žmonas ir galėjo būti vedęs daugiau nei vieną žmoną vienu metu. Jis turėjo daug sugulovių. Atrodo, kad Erodą kankino paranoja. Jis nuolat manė, kad rengiami sąmokslai ir kėslai nuversti jį iš karaliaus posto. Galbūt jis vedė per dažnai ir susilaukė per daug sūnų. Erodas nerimavo, kad kiekvienas iš jų rengia sąmokslą užimti jo vietą. Iš viso jis nužudė tris sūnus. Jis įtarė savo mėgstamiausios žmonos Mariammės brolį ir liepė jį nuskandinti žaidžiant vandensvydį. Jis įsakė nužudyti Mariammės senelį ir galiausiai pačią Mariammę.

Supratęs, kad netrukus mirs, Erodas įsakė visus Judėjos vadovus surinkti į didelę areną. Kai tik karalius mirs, visi jie turėjo būti nužudyti. Taip buvo siekiama neleisti kitiems švęsti jo mirties. Erodas tikriausiai sirgo lėtine inkstų liga, gangrena ir galbūt kitomis ligomis, dėl kurių jis buvo psichiškai nesubalansuotas.