Akcijaus mūšis (31 m. pr. m. e.) — Oktaviano ir Antonijaus lemiama jūrų kova

Akcijaus mūšis (31 m. pr. m. e.): Oktaviano pergalė prieš Antonijų ir Kleopatrą — lemiama jūrų kova, nutiesusi Romos Respublikos pabaigą ir Imperijos pradžią.

Autorius: Leandro Alegsa

Akcijaus mūšis nulėmė paskutinį Romos Respublikos karą. Jame tiesiogiai susiklostė sprendžianti jūrų kova tarp Oktaviano pajėgų ir jungtinių Marko Antonijaus bei Kleopatros pajėgų. Konfliktas buvo politinės ir asmeninės kovos tarp dviejų Romos lyderių kulminacija, įtraukusi ir Egipto įtaką bei Hellenistinių Rytų interesus.

Priešistorė ir kančios iki mūšio

Po Gajaus Julijaus Cezario nužudymo (44 m. pr. m. e.) Europoje susiformavo keli politiniai blokai. Oktavianas, kaip Cezario įpėdinis, ir Antonijus, kaip vienas galingiausių generolų, iš pradžių bendradarbiavo per antrąją triumviratą. Santykiai pablogėjo po to, kai Antonijus sustiprino ryšius su Egipto karaliene Kleopatra, o Romos senatas 32 m. pr. m. e. paskelbė karą Egiptui, formalizuodamas konfrontaciją su Antonijumi.

Mūšio vieta ir laikas

Mūšis vyko rugsėjo 2 d. 31 m. pr. m. e. Jonijos jūroje, prie romėnų kolonijos Akcijaus Graikijoje, į šiaurės vakarus nuo dabartinės Prevezos. Strategiškai svarbi įlanka ir įplaukos į Ambrakijos sąsiaurį leido vienaip ar kitaip blokuoti priešo tiekimą ir manevrus.

Karinė sudėtis ir vadovybė

Oktaviano laivynui vadovavo Agrippa, patyręs jūrų strategas ir inžinierius, kuris rengė blokadą ir pasiruošė laivynui. Antonijaus laivyną sudarė didesni ir sunkesni laivai, kuriuos rėmė jo meilužės, Egipto karalienės Kleopatros laivai. Šaltiniai apie laivų skaičių skiriasi: apibendrintai sakoma, kad abi pusės turėjo „kelis šimtus“ laivų — Antonijus dažnai turėjo daugiau didelių, įguloms skirtų laivų, o Agrippa naudojo manevringesnius ir greitesnius laivus.

Mūšio eiga

Agrippa taikė blokados taktiką, užrakindamas Antonijaus laivyną į įlanką, taip ribodamas tiekimą ir manevrą. Pagrindinė dvikova prasidėjo, kai Antonijaus laivai išbandė išėjimą į atviresnę jūrą. Agrippa ir Oktaviano jūreiviai pranašavo geresnį laivų manevringumą, manevringus liburnų tipo laivus ir geriau pasirengusias įgulas. Svarbus mūšio momentas buvo Kleopatros laivo išėjimas iš kovos zonos — jos sprendimas pasitraukti su keliomis laivų eilėmis sukėlė Antonijaus moralinį susvyravimą. Kai Antonijus paliko savo laivus ir prisijungė prie Kleopatros, jo laivynas prarado organizaciją ir buvo smarkiai sutriuškintas arba interniruotas.

Priežastys, kodėl laimėjo Oktavianas

  • Agrippa pasiruošimas ir blokados strategija, kuri ribojo Antonijaus veiksmus.
  • Geresnė laivų manevringumo ir įgulų parengtis — Oktaviano laivai buvo greitesni ir labiau pritaikyti jūrinei kovai.
  • Antonijaus priklausomybė nuo didelių laivų, skirtų broliams (boarding) ir tankiai įgulai, buvo mažiau tinkama atviro jūrų mūšiui.
  • Kleopatros sprendimas trauktis, kartu su Antonijaus pasitraukimu, demoralizavo jo pajėgas ir lėmė bet kokios koordinacijos praradimą.

Padariniai

Oktaviano pergalė leido jam įtvirtinti savo valdžią Romoje ir jos valdose. Po mūšio Antonijus ir Kleopatra grįžo į Egiptą; 30 m. pr. m. e. abu pasitraukė iš gyvenimo, o Egiptas buvo prijungtas prie Romos kaip imperatoriaus provincija. Dėl pergalės Romos senatas jam suteikė Augusto titulą. Oktavianas, tapęs Augustu, išlaikė formalius respublikinius institutų elementus, bet faktinė valdžia susikaupė vieno žmogaus rankose — tai istorikų dažnai laikoma Romos respublikos pabaiga ir Romos imperijos pradžia.

Istoriniai šaltiniai ir paveldas

Mūšį aprašo keli senovės autoriai, įskaitant Plutarchą, Appianą ir Kasijų Dio, tačiau jų pasakojimai kartais skiriasi detalėse ir laivų skaičiuose. Archeologiniai radiniai ir jūreivystės bei laivų statybos tyrimai padeda geriau suprasti technologijas ir taktiką, naudotas Akcijaus mūšyje. Akcijaus pergalė tapo propaguojama Oktaviano — Augusto triumfo dalimi, matoma tiek literatūroje, tiek vėlesnėje Romos ikonografijoje.

Akcijaus mūšis lieka vienu iš lemiamų momentų Vakarų istorijoje: jis ne tik nutraukė ilgus pilietinius karus, bet ir atvėrė kelią ilgai trukusiai Romos imperijos transformacijai ir pertvarkai. Vietovė prie Akcijaus šiandien yra istorinis paminklas, prie kurio tyrimai ir viešieji paminklai primena apie šį reikšmingą įvykį.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Akcijaus mūšis?


Atsakymas: 31 m. pr. m. e. Akcijaus mūšis buvo konfliktas tarp Oktaviano pajėgų ir jungtinių Marko Antonijaus ir Kleopatros pajėgų.

K: Kur vyko Akcijaus mūšis?


A: Aktiumo mūšis vyko Jonijos jūroje netoli romėnų kolonijos Aktiumo Graikijoje.

K: Kas vadovavo Oktaviano laivynui per Aktiumo mūšį?


A: Oktaviano laivynui per Aktijaus mūšį vadovavo Agrippa.

K: Kas per Aktiumo mūšį palaikė Antonijaus laivyną?


Atsakymas: Antonijaus laivyną per Aktiumo mūšį rėmė jo meilužės, Egipto karalienės Kleopatros, laivai.

K: Ką Oktaviano pergalė Akcijaus mūšyje leido jam padaryti?


A: Oktaviano pergalė Akcijaus mūšyje leido jam įtvirtinti savo valdžią Romoje ir jos valdose.

K: Kokį titulą Oktavianas gavo dėl pergalės Akcijaus mūšyje?


A: Dėl pergalės Akcijaus mūšyje Oktavianas gavo princepso ("pirmojo piliečio") titulą.

K: Koks istorinis įvykis dažnai laikomas Romos Respublikos pabaiga?


A: Istorikai dažnai laiko Akcijaus mūšį Romos respublikos pabaiga ir Romos imperijos pradžia.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3