Kleopatra VII: Egipto paskutinė karalienė — gyvenimas ir palikimas
Kleopatra VII: Egipto paskutinės karalienės intriguojanti istorija — meilė, politika ir galia; atraskite jos gyvenimą, ryšius su Romos didvyriais ir palikimą.
Egipto karalienė Kleopatra buvo viena garsiausių moterų istorijoje. Jos pilnas vardas ir pavardė buvo Kleopatra VII Tea Filopator (69 m. pr. m. e. – 30 m. rugpjūčio 12 d. pr. m. e.). Ji buvo paskutinė iš Aleksandro Didžiojo Egipte įkurtų faraonų dinastijos — Ptolemėjų (Ptolemaic) šeimos atstovė. Pagal kilmę ji priklausė Makedonijos kilmei, tačiau kaip Egipto valdovė aktyviai naudojosi vietinių tradicijų simbolika ir titulais. Po jos mirties Egiptas tapo Romos Egipto provincija.
Ankstyvoji biografija ir kilmė
Kleopatra gimė Aleksandrijoje apie 69 m. pr. m. e. Ji buvo Ptolemėjų dinastijos narė — šeima, kilusi iš Makedonijos, valdė Egiptą nuo Aleksandro Didžiojo laikų. Ptolemėjai ilgą laiką valdė kaip helenistinė karališkoji šeima, tačiau palaipsniui priėmė ir egiptietiškas apeigas bei titulų formas. Kleopatra išsiskyrė iš daugelio savo protėvių tuo, kad pirmoji Ptolemėjų valdovė aktyviai mokėjo egiptiečių kalbą ir siekė pristatyti save ne vien kaip graikų princę, bet ir kaip faraonę egiptiečių akyse.
Valdymas ir politika
Kleopatra tapo bendraįpėdininke ir vėliau vienvalde valdove per sudėtingą kovą dėl sosto su broliais, kaip buvo įprasta Ptolemėjų dinastijoje (santuokos tarp šeimos narių). Jos valdymo prioritetai buvo stabilizuoti ekonominį ir politinį Egipto gyvenimą, saugoti Aleksandrijos intelektinį centrą ir išlaikyti šalies autonomiją didėjančios Romos įtakos akivaizdoje. Ji prižiūrėjo laivyną, užtikrino grūdų tiekimą (kas buvo svarbu Romai) ir naudodama diplomatiją bandė išsaugoti savarankiškumą.
Santykiai su Romos vadovais
Pagrindinis istorinis šaltinis apie jos gyvenimą yra Plutarcho veikalas "Antonijaus gyvenimas", kuris yra išverstas į lietuvių kalbą. Kleopatra užmezgė svarbius politinius ir asmeninius ryšius su Romos vadovais: garsiausias jų — romėnų generolas ir diktatorius Julijus Cezaris, su kuriuo ji turėjo sūnų, vadinamą Ptolemėjumi Kaisenonu (Caesarion). Vėliau jos sąjunga su Antonijumi ir Kleopatra — garsioji Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) tragedija atspindi istorinių įvykių ir legendų susipynimą: Markas Antonijus tapo jos sąjungininku ir meilužiu, o šis aljansas galiausiai virto jėgos centru, kovojusiu su Oktavijanu (vėliau — imperatoriumi Augustu).
Kultūrinis įvaizdis ir valdovės rolė
Kleopatra dažnai vaizduojama kaip intelektualė ir išsilavinusi valdovė. Ji kalbėjo keliomis kalbomis — graikų, manoma, ir egiptiečių — bei domėjosi mokslu, literatūra ir valstybės administracija. Kleopatra savęs įvaizdį siejo su dievybe Isis, kas padėjo stiprinti jos legitimaciją tarp egiptiečių. Monetose ir skulptūrose ji vaizduota kaip Hellenistinės monarchijos valdovė, tačiau taip pat naudojosi egiptietiška atributika ir religiniais simboliais.
Šeima ir palikuonys
- Su Julijumi Cezariu ji turėjo sūnų Ptolemėjų Kaisenoną (dažnai vadinamą Caesarionu), kurį Kleopatra laiko savo įpėdiniu.
- Su Marku Antonijumi ji turėjo tris vaikus: Alexander Helios, Cleopatra Selene ir Ptolemy Philadelphus.
Karas, pralaimėjimas ir mirtis
Kleopatros ir Antonijaus jėgos susidūrė su Oktavijano armija. Po pralaimėjimo mūšyje prie Aktijaus (31 m. pr. m. e.) politinė padėtis pasikeitė — 30 m. pr. m. e. Oktavijano pajėgos užėmė Aleksandriją. Pagal tradicinę versiją Kleopatra nusižudė 30 m. pr. m. e. (dažnai minima data – rugpjūčio 12 d.), pasinaudodama nuodingo gyvatės (aspio) įkandimu arba kitu nuodu; tačiau istorikai svarsto įvairias versijas ir pažymi, kad tikslios detalės gali būti nejautrios vėlesnės propagandos interpretacijoms. Po jos mirties paskutinis Ptolemėjas — Caesarionas — buvo nužudytas, ir Egiptas neteko savarankiškumo.
Istorinis palikimas
Kleopatra liko pasaulio kultūros atmintyje tiek kaip įtakinga politinė veikėja, tiek kaip romantizuota figūra. Jos gyvenimas inspiravo gausybę literatūrinių, teatrinių ir dailės kūrinių — nuo Plutarcho iki Shakespeare’o dramos ir XIX–XX a. paveikslų bei kino filmų. Archeologiniai radiniai (monetos, statulos, Aleksandrijos liekanos) padeda assembleti jos portretą, tačiau daug mitų ir legendų prisidėjo prie jos įvaizdžio susiformavimo.
Šaltiniai ir istoriografija
Be Plutarcho, svarbūs šaltiniai apie Kleopatros laikotarpį yra romėnų istorikų (pvz., Cassius Dio, Appian) veikalai, taip pat monetų ir archeologinių radinių analizė. Modernūs istorikai stengiasi atskirti Propagandą nuo patikimų faktų ir sutelkti dėmesį į Kleopatros politinius sprendimus, administracinį palikimą ir kultūrinį vaidmenį Helenistinėje visuomenėje.
Kleopatra yra sudėtinga ir daugiasluoksnė istorijos figūra: ji buvo valdovė, diplomatė, motina ir kultūros rėmėja, kurios veiksmai turėjo ilgalaikes pasekmes Egiptui ir Viduržemio regionui.
Egipto deivės Kleopatros statula; bazaltas, I a. pr. m. e. antroji pusė. Ermitažo muziejus, Sankt Peterburgas
Kleopatra VII ir jos sūnus Cezarionas Denderos šventykloje
Kleopatros VII moneta
Antonijaus ir Kleopatros moneta
Kleopatros gyvenimas
Kleopatra gimė Aleksandrijoje, tuometinėje Egipto sostinėje. Kai jai buvo 18 metų, mirė jos tėvas, kuris buvo karalius. Ji ir jos brolis Ptolemėjas XIII tapo Egipto vadovais. Ji buvo karalienė, o jos brolis - karalius. Jos broliui buvo tik 10 metų, todėl ji buvo tikroji vadovė.
Kleopatra įgijo priešų tarp dvariškių. Kleopatros valdymą nutraukė dvariškių sąmokslas, kuriam vadovavo eunuchas Pothinas. Jie pašalino Kleopatrą iš valdžios ir vieninteliu valdovu apie 51-48 m. pr. m. e. padarė Ptolemėją. Ji turėjo palikti šalį. Ptolemėjas buvo karalius, bet kadangi jis dar buvo berniukas, Pothinas ir jo draugai buvo tikrieji Egipto vadovai.
Cezaris ir Pompėjus
Tuo metu du romėnų generolai kovojo dėl Romos Respublikos vadovo posto. Tai buvo Pompėjus ir Julijus Cezaris. Julijus Cezaris nugalėjo Pompėją 48 m. pr. m. e. Graikijoje vykusiame Farsalo mūšyje. Iš Farsalo Pompėjus pabėgo į Egiptą ir Ptolemėjo įsakymu buvo nužudytas.
Ptolemėjas ir jo šalininkai manė, kad Cezaris bus patenkintas, bet tai buvo didelė klaida. Cezaris atleido daugeliui prieš jį kovojusių senatorių. Taip jis siekė sudaryti sąlygas taikai Romoje. Pompėjaus nužudymas kirtosi su Cezario planais. Dar blogiau, Pompėjus buvo Romos konsulas ir vienintelės Cezario dukters Julijos našlys. Dar blogiau, kad Pompėjui buvo nukirsta galva jo penktosios žmonos ir vaikų, buvusių laive, iš kurio jis ką tik išlipo, akivaizdoje. Tai užtikrino, kad įtakinga Pompėjaus šeima ir šalininkai niekada nepamirš ir visada bus Cezario priešai. Ji galiausiai ištekėjo už abiejų savo brolių.
Tada Cezaris atvyko į Egipto sostinę Aleksandriją. Ekonominiu požiūriu Egiptas buvo duonos krepšys, galėjęs išmaitinti Romos žmones. Kleopatra priėmė Cezarį savitu būdu. Ji atsigulė ant kilimo. Tada jos tarnai suvyniojo kilimą su Kleopatra viduje. Tada kilimas buvo nuneštas į rūmus, kuriuose buvo apsistojęs Cezaris. Sargybiniai pamatė kelis žmones, nešančius kilimą, ir jų nesustabdė. Jie nunešė kilimą Cezariui. Tada iš kilimo išėjo Kleopatra. Cezaris ją įsimylėjo ir jie tapo meilužiais. Tuo metu Kleopatrai buvo 21 metai, o Cezariui - 52 metai.
Cezaris nusprendė Kleopatrą vėl padaryti karaliene. Ptolemėjui tai nepatiko. Kilo daug kovų, bet Cezaris nugalėjo. Ptolemėjas bandė pasitraukti, bet įkrito į Nilo upę ir nuskendo. Karaliumi tapo kitas jaunesnysis brolis, tačiau Kleopatra vėl tapo tikrąja Egipto vadove. Kleopatra nesusituokė su Juliumi Cezariu, tačiau jiedu susilaukė sūnaus. Jis buvo pavadintas Cezarionu.
Netrukus po Cezariono gimimo Cezaris buvo nužudytas, kai ėjo į Romos senatą. Kleopatra ir jos palyda buvo Romoje, kai 44 m. kovo 15 d. pr. m. e. Cezaris buvo nužudytas. Kleopatra pabėgo atgal į Egiptą.
Markas Antonijus ir Oktavianas
Markas Antonijus, kuris buvo Cezario karo vadas, ir Oktavianas, teisėtas Cezario įpėdinis, nugalėjo prieš Cezarį sąmokslą surengusią grupę. Šiai grupei vadovavo Brutas ir Kasijus, kurie nuvedė savo kariuomenę į rytinę Viduržemio jūros dalį ir kontroliavo didžiąją šios teritorijos dalį. Galutinai klausimas buvo išspręstas Makedonijoje vykusiame Filipinų mūšyje.
Cezario vietą užėmė trys bendri konsulai - Antrasis triumviratas. Jų vardai buvo Oktavianas, Markas Antonijus ir Lepidas. Lepidas buvo antraeilis veikėjas, o ilgalaikį imperijos likimą nulėmė Antonijaus ir Oktaviano konfliktas. Markas Antonijus atvyko pas Kleopatrą ir jiedu įsimylėjo, nors Antonijus jau turėjo žmoną. Kleopatra susilaukė dar trijų vaikų. Du iš jų buvo dvyniai, o visų trijų tėvas buvo Markas Antonijus.
Oktaviano ir Antonijaus konfliktas tapo rimtas, ir netrukus kilo karas. Kleopatra buvo turtinga ir savo pinigais padėjo Antonijui. Tačiau karą laimėjo Oktavianas. Jis tapo Romos imperijos valdovu ir buvo vadinamas Augustu arba Cezariu Augustu. Jis perėmė Egipto kontrolę iš Kleopatros. Po to, kai jos karalystė buvo užkariauta, ji nusižudė leisdama įkandin aspei (nuodingai gyvatei ir mažai kobrai). Antonijus taip pat nusižudė.
Oktavianas nužudė Ceasarioną, o kitus jos vaikus kaip belaisvius išvežė į Romą. Du iš jų mirė nuo ligos, tačiau jos duktė Kleopatra Selenė II ištekėjo už Afrikos karaliaus Džubos II iš Numidijos. Oktavianas išsiuntė porą valdyti Mauritanijos. Ten jie gyveno visavertį gyvenimą ir susilaukė vaikų.
Pasakojama daugybė istorijų apie tai, kokia turtinga buvo Kleopatra, tačiau negalime būti tikri, ar jos teisingos. Pavyzdžiui, viename pasakojime sakoma, kad ji maudydavosi piene, kad jos oda būtų švelnesnė. Kitoje istorijoje pasakojama, kad ji susilažino su Antonijumi, jog gali pagaminti brangiausią kada nors pagamintą valgį. Norėdama laimėti lažybas, ji paėmė perlinį auskarą, ištirpdė jį acte ir išgėrė.
Susiję puslapiai
- Kleopatra (1963 m. filmas)
- Antonijus ir Kleopatra
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Kleopatra VII?
A: Kleopatra VII buvo Egipto Ptolemėjų karalystės karalienė ir paskutinė aktyvi jos valdovė.
K: Kada gyveno Kleopatra?
A: Kleopatra gyveno nuo 69 m. pr. m. e. iki 30 m. rugpjūčio 10 d. pr. m. e.
K: Koks buvo visas Kleopatros vardas?
A: Pilnas Kleopatros vardas buvo Kleopatra VII Thea Filopator.
K: Kokiai dinastijai priklausė Kleopatra?
A: Kleopatra priklausė Ptolemėjų faraonų dinastijai.
K: Kas nutiko Egiptui po Kleopatros mirties?
A: Po Kleopatros mirties Egiptas tapo Romos Egipto provincija.
K: Koks yra pagrindinis istorinis šaltinis apie Kleopatros gyvenimą?
A: Pagrindinis istorinis šaltinis apie Kleopatros gyvenimą yra Plutarcho "Antonijaus gyvenimas".
K: Kas parašė garsiąją tragediją "Antonijus ir Kleopatra"?
A: Viljamas Šekspyras parašė garsiąją tragediją "Antonijus ir Kleopatra".
Ieškoti