Filipų mūšis (42 m. pr. m. e.) — Brutas prieš Marką Antonijų ir Oktavianą
Filipų mūšis buvo paskutinis Antrojo triumvirato karų mūšis tarp Marko Antonijaus ir Oktaviano (triumvirato) pajėgų prieš Julijaus Cezario žudikų Bruto ir Kasijaus pajėgas 42 m. pr. m. e. prie Filipų Romos Makedonijos provincijoje. Antrasis triumviratas paskelbė šį pilietinį karą, kad atkeršytų už Juliaus Cezario nužudymą.
Mūšį sudarė du mūšiai lygumoje į vakarus nuo senovinio Filipų miesto. Pirmasis įvyko pirmąją spalio savaitę; Brutas stojo prieš Oktavianą, o Antonijaus pajėgos - prieš Kasijaus pajėgas.
Iš pradžių Brutas atstūmė Oktavianą ir įžengė į jo legionų stovyklą. Tačiau pietuose Kasijus buvo nugalėtas Antonijaus ir nusižudė, išgirdęs melagingą pranešimą, kad Brutas taip pat pralaimėjo. Brutas sutelkė likusius Kasijaus karius ir abi pusės įsakė savo kariuomenei su grobiu trauktis į savo stovyklas. Mūšis iš esmės baigėsi lygiosiomis, tačiau Kasijus nusižudė. Dėl to liberatūrai neteko geriausio vado.
Spalio 23 d. įvyko antras susirėmimas, per kurį Bruto pajėgos buvo sunaikintos, o jis nusižudė, palikdamas triumviratui valdyti Romos Respubliką. Filipinų mūšis tapo aukščiausiu Antonijaus karjeros tašku: tuo metu jis buvo garsiausias romėnų generolas ir vyriausiasis Antrojo triumvirato partneris. Ši akimirka nulėmė Antonijaus gyvenimą.
Priešistorė ir pagrindinės priežastys
Po Julijaus Cezario nužudymo 44 m. pr. m. e. Romoje susiklostė politinis vakuumas ir smarkios kovos dėl valdžios. 43 m. pr. m. e. susiformavo Antrasis triumviratas — Markas Antonijus, Oktavianas ir Lepidas — kurių tikslas buvo atkurti tvarką, sunaikinti Cezario žudikus (vadinamuosius liberatorius) ir įtvirtinti savo galią. Brutas ir Kasijus, vadovavę liberatoriams, susirinko rytinėse provincijose (ypač Makedonijoje ir Azijoje) ir ten ruošėsi ginti respublikonines idėjas bei savo įtaką.
Mūšių eiga ir taktika
Abi pusės susirinko su keliasdešimt legijų ir dideliu jėgų kiekiu — šaltiniai nurodo, kad kombinuotos pajėgos abiejose stovėse sudarė dešimtis tūkstančių karių, įskaitant pėsčiųjų legijas ir aljanso sąjungininkų jėgas. Išdėstymas apie Filipus buvo svarbus: Brutas valdė kairįjį sparną, Kasijus — dešinįjį; prieš juos stojo Oktavianas ir Antonijus, kiekvienas su savo legionais.
Pirmasis mūšis (šaltiniuose dažniausiai minima spalio 3 d.) prasidėjo tuo, kad Oktavianas ir Antonijus surengė koordinuotą puolimą: Oktavianas susidūrė su Brutu, bet buvo atkakliai atstumtas ir netgi prarado savo stovyklą; tuo tarpu Antonijus smogė Kasijui pietiniame sektoriuje ir jį sutriuškino. Kai Brutas sužinojo apie tos kovos pralaimėjimą (pranešimas buvo netikras arba klaidingai interpretuotas), Kasijus manydamas, kad visa mūšio linija pralaimėta, pasitraukė į privatų sprendimą ir nusižudė. Po šio įvykio Brutas trumpam susitelkė ir sugebėjo suburti likusias pajėgas, bet morališkai liberatoriai nukentėjo — jie prarado vieną iš talentingiausių vadų.
Antrasis susirėmimas (spalio 23 d.) buvo lemtingas: Antonijus vėl užėmė iniciatyvą, o Oktavianas prisidėjo prie stūmimo. Šį kartą Antonijaus ir Oktaviano vadovaujamos pajėgos suskaldė Bruto linijas ir užėmė kritines pozicijas, dėl ko liberatoriai ėmė trauktis. Brutas, pamatęs, kad pralaimėjimas neišvengiamas, nusižudė — tokiu būdu baigėsi organizuota respublikonų karinė pasipriešinimo banga.
Pasekmės ir reikšmė
Filipų mūšis praktiškai užbaigė sistemingą liberatorių palaikymą rytinėse provincijose ir leido Antrojo triumvirato nariams konsoliduoti valdžią. Po mūšio triumviratai dalijosi valdomis: Antonius įtvirtino savo pozicijas Rytuose, o Oktavianas stiprino įtaką Vakarų regionuose. Tačiau laimėjusio susivienijimo galia nebuvo amžina: santykiai tarp Antonijaus ir Oktaviano ilgainiui pablogėjo, ypač dėl Antonijaus ryšių su Egipto valdove Kleopatre, kas galiausiai nuvedė prie naujo sukilimo ir lemiamos Actium (31 m. pr. m. e.) mūšio, po kurio Oktavianas tapo vieninteliu Romos valdovu ir vėliau — pirmuoju imperatoriumi Augusto.
Taip pat Filipų mūšis turi didelę simbolinę reikšmę: jis pažymėjo Respublikos partizanų (liberatūrų) pralaimėjimą ir Romos kelio į monarchiškesnę valdžią pagreitinimą. Tikslūs nuostolių skaičiai neaiškūs — senieji šaltiniai praneša apie didelius žmonių nuostolius abiejose pusėse (dešimtis tūkstančių), taip pat daug belaisvių ir plėšimo.
Vietovė ir atminimas
Mūšio laukas šalia senovinio Filipų (šalia šiuolaikinio Kavala regiono šiaurės Graikijoje) yra archeologų tyrimų objektas, o pati vietovė išsaugojo senovės palikimą — šalia yra kapinės, paminklai ir muziejai, kuriuose pristatoma ši svarbi Romos Respublikos istorijos dalis.
Pastaba: istoriniai aprašymai apie Filipų mūšį remiasi romėnų ir graikų kronikų šaltiniais, kurie kartais prieštarauja vieni kitiems, todėl kai kurie faktai (pvz., tikslios mūšio datos, karių skaičiai ir nuostolių mastas) interpretuojami skirtingai modernioje istoriografijoje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Filipinų mūšis?
A: Filipų mūšis buvo paskutinis Antrojo triumvirato karų mūšis tarp Marko Antonijaus ir Oktaviano pajėgų prieš Julijaus Cezario žudikų Bruto ir Kasijaus pajėgas 42 m. pr. m. e. prie Filipų Romos Makedonijos provincijoje.
K: Kodėl Antrasis triumviratas paskelbė šį pilietinį karą?
A: Antrasis triumviratas paskelbė pilietinį karą, kad atkeršytų už Juliaus Cezario nužudymą.
K: Kur vyko mūšis?
A: Mūšis įvyko prie Filipų Romos Makedonijos provincijoje.
K: Kas dalyvavo pirmajame mūšyje?
A: Pirmajame mūšyje Brutas stojo prieš Oktavianą, o Antonijaus pajėgos - prieš Kasijaus pajėgas.
K: Kas laimėjo pirmąjį susirėmimą?
A: Iš pradžių Brutas nustūmė Oktavianą ir įžengė į jo kariuomenės stovyklą. Tačiau pietuose Kasijus buvo nugalėtas Antonijaus ir nusižudė išgirdęs melagingą pranešimą, kad Brutas taip pat patyrė nesėkmę, todėl pirmosios kautynės baigėsi lygiosiomis.
Klausimas: Kas po Kasijaus savižudybės neteko geriausio vado?
A: Po Kasijaus savižudybės liberatūrai neteko geriausio vado.
K: Kas laimėjo antrąjį susirėmimą?
A: Antrajame susitikime, vykusiame spalio 23 d., Bruto pajėgos buvo sunaikintos, o jis savo ruožtu nusižudė, palikdamas triumviratą valdyti Romos Respubliką.
