Romos senatas — Senovės Romos valdžios ir patarėjų taryba
Sužinokite apie Romos senatą: nuo senolių tarybos iki politinės galios viršūnės ir nuosmukio — istorija, vaidmuo bei įtaka Romos valdymui.
Romos senatas buvo ilgiausiai gyvavusi Senovės Romos institucija. Jis prasidėjo pirmaisiais miesto gyvavimo metais — tradiciškai laikoma, kad Roma įkurta 753 m. pr. Kr. — ir išgyveno karalių laikus, Romos respubliką (apie 509 m. pr. Kr. – 27 m. pr. Kr.), Romos imperiją (27 m. pr. Kr. – 395 m. e.) ir Vakarų Romos imperijos žlugimą bei pokyčius (395–476 m. e.).
Kilmė ir pavadinimas
Senato pavadinimas kilo iš lotyniško žodžio senex, reiškiančio „senolis“ arba „vyresnysis“. Iš pradžių senatas veikė kaip vyresniųjų patariamoji taryba — didelių žemių savininkų ir buvusių valdžios atstovų sambūris, teikdavęs patarimus karaliui ar magistratams.
Sudėtis ir narystė
- Nariai: pirminė senato branduolį sudarė aristokratai (patricijai), vėliau į jį plūdo ir kilmingi plebejai. Narystė daugiausia buvo priklausoma nuo turto, socialinio statuso ir buvusių magistratūrų.
- Paskyrimas: Respublikos laikais senatorius oficialiai įrašydavo cenzorius; pareiga dažnai tapdavo gyvenimiška, kol cenzoriai nevykdydavo atrankų arba neatimdavo statuso už moralinius ar kitus pažeidimus.
- Narių skaičius: skaičius kito. Tradiciškai Romulo laikais sakoma buvus apie 100 narių; vėliau skaičius padidėjo — Sulos laikais iki maždaug 600, Julijaus Cezario laikais — iki 900, o Augusto valdymu vėl sumažintas.
Pagrindinės funkcijos ir vaidmuo
- Patarimai magistratams: Senatas teikdavo patarimus konsulams, pretoriams ir kitiems valdžios atstovams.
- Užsienio politika: Senatas spręsdavo daugumą tarptautinių klausimų, tvirtindavo sutartis ir skirdavo imperijų delegacijas.
- Finansai ir administracija: valdė valstybės iždą, kontroliavo kai kurias provincijas (ypač senatoriškas provincijas) ir prižiūrėjo viešuosius darbus.
- Teisė ir moralė: per cenzorius senatas prižiūrėjo piliečių moralę, sudarinėjo bendruomenės elgesio normas, kartais dalyvavo teisminėse bylose arba skelbė specialias senato rezoliucijas (senatus consulta).
Viršūnė Respublikoje
Republikos laikotarpiu senatas pasiekė didžiausią įtaką: jis praktiškai koordinavo kariuomenės finansavimą, užsienio politiką ir valstybinę administraciją. Nors formaliai aukščiausios teisės turėjo rinktiniai magistratai (pvz., konsulai), senato autoritetas (auctoritas) leido jam formuoti politikos kryptis.
Imperijos laikotarpis ir nuosmukis
Su imperatoriumi (pradėjus principatą) senato reali valdžia laipsniškai mažėjo. Nors pirmieji imperatoriai (pvz., Augustas) stengėsi išlaikyti senatą kaip svarbią instituciją ir jam suteikė tam tikrą administracinę ir ceremoninę reikšmę, faktinę politinę ir karinę valdžią ėmė koncentravosi imperatoriaus rankose. Vėlesniuose etapuje, ypač Dominate formavimosi laikotarpiu, senatas tapo vis labiau simboline institucija.
Diokletiano pertvarkos ir Konstantinopolio senatas
Diokletiano valdymas (284–305 m. e.) atnešė dideles administracines ir karinines permainas: įvedus tetrarchiją ir centralizuojant biurokratiją, senato reikšmė sumažėjo, o daug valdžios funkcijų perėjo imperijos administracijai. Nors Diokletianas tiesiogiai „neperkėlė“ vieno visuotinio sostinės statuso iš Romos, jo reformos ir vėlesni imperatorių sprendimai lėmė, kad valdžios centrai ėmė persikelti į kitus miestus (pvz., Milanas, Nikomedija).
Vėliau, imperatoriaus Konstantino Didžiojo (Konstantinas I) iniciatyva 330 m. buvo įsteigta nauja sostinė — Konstantinopolė, kuriai taip pat sudaryta savita senato forma. Konstantinopolio senatas skyrėsi savo sudėtimi ir funkcijomis nuo romėniškojo, tačiau pratęsė senatoriškos institucijos tradicijas Rytų Romos (Bizantijos) valdyme.
Vėlesnė raida ir palikimas
Vakarų Romos imperijos žlugus 476 m. e., Romos senatas kaip svarbi politinė jėga jau buvo smarkiai menkesnis. Tačiau romėniškos senatoriškos idėjos ir institucinė patirtis išliko — jos adaptuotos tiek Bizantijoje, tiek viduramžių ir moderniose valstybėse. Terminas „senatas“ ir paties organo koncepcija (vyresniųjų taryba, konsultacinis organas) tapo plačiai paplitę ir įkvėpė daug vėlesnių parlamentarinių bei patariamųjų institucijų.
Santrauka: Romos senatas — ilgai gyvavusi, kintanti institucija — evoliucionavo nuo patriarchalinės vyresniųjų tarybos iki respublikos galios centro ir vėliau tapo imperijos institucine tradicija su sumažėjusia realia valdžia. Net ir sumažėjus jo reikšmei, senato idėja paliko gilų pėdsaką Vakarų politinėje kultūroje.
Forume esančioje Curia Iulia buvo įsikūręs senatas
Romos senatas: Ciceronas puola Katiliną, iš XIX a. freskos Italijos senato rūmuose Palazzo Madama, Romoje. Ši nuomonė tikriausiai yra klaidinga. Iš esamo Curia Julia pastato, pastatyto imperatoriaus Diokletiano laikais, matyti, kad senatoriai sėdėjo tiesiomis ir lygiagrečiomis eilėmis abiejose pastato pusėse, pastato viduje
Funkcijos
Senatas priimdavo dekretus, vadinamus senatus consultum, kurie buvo senato patarimai magistratui (aukštesniajam pareigūnui). Paprastai jų buvo laikomasi praktikoje.
Tokiais patarimais Senatas vadovavo magistratams, ypač Romos konsulams (vyriausiesiems magistratams), sprendžiant karinius konfliktus.
Senatas taip pat turėjo galią Romos civilinei valdžiai. Tik Senatas galėjo leisti išmokėti valstybės lėšas iš iždo. Plečiantis Romos imperijai, Senatas taip pat prižiūrėjo provincijų, kurias valdė buvę konsulai ir pretoriai, administravimą. Jis nuspręsdavo, kuris magistratas turi valdyti kurią provinciją.
Senatoriai buvo patricijai, taigi nariai pagal kilmę, arba žemesnės kilmės vyrai, pasižymėję reikšmingais pasiekimais. Valdant pirmiesiems karaliams, Senatą sudarė 100 narių, bet vėliau jis išaugo iki 900, o Augustas jį sumažino iki 600. Net ir tokiu atveju bet kuriuo metu veikė tik apie 100-200 narių. Kartais Romoje buvo ir kitų valdžios šaltinių, pavyzdžiui, asamblėjos, magistratai, diktatoriai ir imperatoriai, tačiau Senatas visada vaidino svarbų vaidmenį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Romos senatas?
A: Romos senatas buvo senovės Romos institucija, pradėjusi veikti pirmaisiais miesto gyvavimo metais. Jis prasidėjo kaip patariamoji vyresniųjų taryba ir pasiekė savo viršūnę viduriniosios Respublikos laikais, kai buvo galingiausia Romos institucija.
K: Kada prasidėjo Romos senatas?
A: Romos senatas pradėjo veikti 753 m. pr. m. e., t. y., kaip spėjama, tada, kai buvo įkurta Roma.
K: Kiek laiko veikė Romos senatas?
A: Romos senatas gyvavo nuo 753 m. pr. m. e. iki 476 m. po Kr. ir išgyveno įvairius laikotarpius, pavyzdžiui, karalystės (753 m. pr. m. e. - 509 m. pr. m. e.), respublikos (509 m. pr. m. e. - 27 m. pr. m. e.), imperijos (27 m. pr. m. e. - 395 m. po Kr.) ir Vakarų imperijos žlugimo (395-476 m. po Kr.).
K: Ką reiškia "senatas"?
A: Žodis "senatas" kilo iš žodžio "senex", reiškiančio "senas žmogus".
K: Kokią galią turėjo Romos senatas savo didžiausios galios laikotarpiu?
A: Viduriniosios Respublikos laikais Romos senatas buvo laikomas galingiausia Romos institucija.
K: Ar ši galia išliko visais Senovės Romos laikotarpiais? Atsakymas: Ne, pirmuoju imperijos laikotarpiu, vadinamu Principatu, jo galia gerokai sumažėjo. Diokletianui perkėlus vyriausybę iš Romos, jis tapo tik municipaline institucija.
K: Ar po Senovės Romos žlugimo buvo įsteigtas senatas? A: Taip, Konstantinas II įsteigė senatą Konstantinopolyje po Senovės Romos žlugimo.
Ieškoti