Indira Gandhi: Indijos ministrė pirmininkė, gyvenimas ir paveldas
Indira Gandhi — Indijos ministrė pirmininkė: jos politinis gyvenimas, reformos, ginčai ir palikimas. Sužinokite apie karjerą, šeimą ir įtaką šiuolaikinei Indijai.
Indira Gandhi (1917 m. lapkričio 19 d. - 1984 m. spalio 31 d.) - Indijos politikė. Ji buvo Indijos ministrė pirmininkė 1966-1977 m. Ji buvo Džavaharlalo Nehru, kuris taip pat buvo Indijos ministras pirmininkas, duktė. Jos sūnus Radživas Gandis vėliau tapo Indijos ministru pirmininku. Ji ištekėjo už Feroze Gandhi, kuris nebuvo susijęs su pilietinių teisių lyderiu Mahatma Gandhi.
Indira Gandhi buvo pirmoji moteris Indijos ministrė pirmininkė. Indira Gandhi buvo nužudyta 1984 m., būdama 66 metų amžiaus. 1938 m. Indira įstojo į Indijos nacionalinio kongreso partiją. 1966 m. mirus Lalui Bahadurui Šastri, Indira Gandhi ėjo ministro pirmininko pareigas, kol Indijoje vyko kiti rinkimai. Šiuos rinkimus ji laimėjo 1967 m. ir tapo viena pirmųjų moterų, išrinktų vadovauti demokratinei valstybei.
Indira Gandhi du kartus buvo Indijos ministrė pirmininkė. Pirmąjį kartą ji ėjo šias pareigas 1966-1977 m., o antrąjį - 1980-1984 m. Ji taip pat studijavo Oksfordo universitete.
Trumpa biografija
Indira Priyadarshini Gandhi gimė Allahabade (dabar Prayagraj) 1917 m. lapkričio 19 d. Jos motina buvo Kamala Nehru, tėvas – ilgametis Indijos lyderis Džavaharlalas Nehru. Ji mokėsi įvairiose mokyklose Indijoje, įskaitant Shantiniketan, vėliau studijavo Oksforde. Susituokė su Feroze Gandhi 1942 m.; pora susilaukė dviejų sūnų – Sanjayo ir Radživo Gandžio.
Politikos karjera ir pagrindiniai sprendimai
Indira Gandhi tapo svarbia Indijos politine figūra 1960–1970 m. ir formavo šalies vidaus bei užsienio politiką. Pagrindiniai jos sprendimai ir iniciatyvos:
- 1971 m. Indijos–Pakistano konfliktas ir Bangladešo atsiradimas: Indija remė Bengladesho nepriklausomybės judėjimą; karo baigtis ir tarptautinė parama lėmė naujos valstybės – Bangladešo – atsiradimą.
- Žalioji revoliucija: skatinant modernias žemės ūkio technologijas, Indija ženkliai padidino grūdų derlių ir tapo mažiau priklausoma nuo importo.
- Bankų nacionalizacija ir kitos ekonominės reformos: 1969 m. buvo nacionalizuoti pagrindiniai bankai, o vėliau buvo įgyvendintos socialinio teisingumo programos, orientuotos į skurdo mažinimą („Garibi Hatao“ – „išnaikinti skurdą“).
- Branduolinis bandymas: 1974 m. Indija atliko savo pirmąjį branduolinį bandymą („Smiling Buddha“) – žingsnis, turėjęs didelę strateginę ir politinę reikšmę.
- Teisinė ir administracinė reforma: jos vyriausybė ėmėsi priemonių valstybinio aparato centralizacijai bei išplėtojo socialines programas, tačiau tai dažnai lydėjo kritika dėl autoritarinių tendencijų.
Neapkarpytas laikotarpis: 1975–1977 m. (Emergency)
1975 m. Indira paskelbė valstybinį Emergency (laisvės suvaržymų) režimą, kuris truko iki 1977 m. Šio laikotarpio metu buvo sustabdyta dalis pilietinių teisių, cenzūruojama žiniasklaida ir areštuoti opozicijos lyderiai. Emergency buvo griežtai kritikuojamas tiek Indijoje, tiek tarptautiniu mastu, o 1977 m. tai prisidėjo prie Indiros partijos pralaimėjimo rinkimuose. Tačiau 1980 m. ji sugrįžo į valdžią ir vėl tapo ministru pirmininku.
1984 m. įvykiai ir nužudymas
1984 m. įsiplieskus konfliktui su ginkluotomis sikhų grupuotėmis, Indijos armija atliko „Operation Blue Star“ – įsiveržimą į Amritsaro Zolios Šventovę (Golden Temple). Šis veiksmas sukėlė didelį sikhų bendruomenės pasipiktinimą. 1984 m. spalio 31 d. Indira Gandhi buvo užpulta ir nužudyta savo apsaugos sargų (kurių dalis buvo sikhai). Jos nužudymas sukėlė smurtą ir neramumus, įskaitant plačias anti-sikhų riaušes keliuose miestuose.
Asmeninis gyvenimas ir paveldas
Indira Gandhi paliko stiprų, tačiau prieštaringą paveldą. Ji buvo vertinama už ryžtą, gebėjimą priimti sunkius sprendimus ir nacionalinį suverenitetą stiprinusias iniciatyvas, bet kritikuojama už autoritarinius veiksmus, ypač Emergency laikotarpiu. Jos šeima (Nehru–Gandhi dinastija) išliko svarbi Indijos politikoje: po jos nužudymo į valdžią atėjo sūnus Radživas Gandis, o vėliau šeima toliau dalyvavo politiniame gyvenime.
Svarbiausi faktai
- Gimė: 1917 m. lapkričio 19 d., Allahabas (Prayagraj).
- Ministrė pirmininkė: 1966–1977 ir 1980–1984 m.
- Žinomos iniciatyvos: Žalioji revoliucija, bankų nacionalizacija (1969), 1971 m. indėlis į Bangladešo nepriklausomybę, 1974 m. branduolinis bandymas.
- Kontroversijos: Emergency (1975–1977), Operation Blue Star (1984) pasekmės.
- Nužudymas: 1984 m. spalio 31 d., sukėlusį platų smurtą ir politines pasekmes.
Indira Gandhi išlieka viena įtakingiausių Indijos XX a. politinių figūrų: jos sprendimai formavo šalies modernizacijos kryptis, tačiau paliko ir diskusijų priežastį apie demokratijos ribas ir valdžios centralizaciją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Indira Gandhi?
A: Indira Gandhi buvo Indijos politikė, du kartus ėjusi Indijos ministro pirmininko pareigas.
K: Kas buvo Indiros Gandhi tėvas?
A: Indiros Gandhi tėvas buvo Džavaharlalas Nehru, kuris taip pat buvo Indijos ministras pirmininkas.
K: Kas buvo Indiros Gandhi vyras?
A: Indiros Gandhi vyras buvo Feroze Gandhi, kuris nebuvo susijęs su Mahatma Gandhi.
K: Kada Indira Gandhi tapo Indijos ministre pirmininke?
A: Indira Gandhi tapo Indijos ministre pirmininke 1966 m., mirus Lal Bahadur Šastri.
K: Kiek kartų Indira Gandhi buvo Indijos ministrė pirmininkė?
A: Indira Gandhi Indijos ministre pirmininke buvo du kartus - pirmą kartą 1966-1977 m., o paskui 1980-1984 m.
K: Ar Indira Gandhi buvo pirmoji moteris Indijos ministrė pirmininkė?
A: Taip, Indira Gandhi buvo pirmoji moteris Indijos ministrė pirmininkė.
K: Kur Indira Gandhi mokėsi?
A: Indira Gandhi studijavo Oksfordo universitete.
Ieškoti