Motina Teresė (g. Agnes Gonxha Bojaxhiu, 1910 m. rugpjūčio 26 d. – 1997 m. rugsėjo 5 d.) buvo žymi Romos katalikų vienuolė, kuri įkūrė „Gailestingumo misionierių“ kongregaciją. Ji daugiausia dėmesio skyrė skurstantiems ir paliktiems žmonėms, ir 1979 m. už savo darbą su vargšais pelnė Nobelio taikos premiją už humanitarinę veiklą. Daugiau kaip keturiasdešimt metų ji rūpinosi neturinčių pinigų, sergančių, neturinčių tėvų ir mirštančių žmonių poreikiais Kalkutoje, dalinai remdamasi šventojo Pranciškaus Asyžiečio idealais.

Ankstyvieji metai ir pašaukimas

Agnes Gonxha Bojaxhiu gimė Skopje (tuomet Osmanų imperijos teritorijoje, dabar Šiaurės Makedonija) albanų šeimoje. Jauna mergina ji jaučia pašaukimą tarnauti Viešpačiui ir 18 metų išvyksta į Airiją, kur įstoja į Loreto seserų ordiną. Vėliau persikelia į Indiją, kur ilgus metus dirba mokyklos mokytoja ir ugdo jaunimą. Per laiką Indijoje ji patiria stiprų pašaukimą tarnauti „mažiausiems iš mažųjų“ – gatvėse ir ligoninėse gyvenantiems žmonėms.

„Gailestingumo misionierių“ įkūrimas ir veikla

1950 m. Motina Teresė įsteigė Gailestingumo misionierių (Missionaries of Charity), pradinėje bendruomenėje – keletas seserų, skirtų darbui su elgetaujančiais, ligoniais, našlaičiais ir mirštančiais. Organizacija vėliau augo: ji apėmė seseris, brolius ir kunigus, atvėrė namus skurdžiausiems, ligonines, vaikų globos namus ir patarnavimo centrus daugelyje pasaulio šalių. Gailestingumo misionierės tapo žinomos dėl paprasto, tiesioginio požiūrio į skausmą ir vargą – artimo kontakto, prausimo, maitinimo ir palaikymo teikimo ten, kur oficiali pagalba buvo menka arba jos nebuvo išvis.

Tarptautinė pripažinimas

XX a. aštuntajame dešimtmetyje Motina Teresė tapo tarptautiniu mastu gerai žinoma kaip vargšų ir bejėgių gynėja, iš dalies dėka filmo ir Malcolmo Muggeridge'o knygos Kažkas gražaus Dievui (Something Beautiful for God) (filmo ir leidinio poveikis). 1979 m. ji buvo apdovanota Nobelio taikos premija; šią premiją skyrė už nuolatinį tarnavimą labiausiai kenčiantiems. Motina Teresė paprastai skyrė Nobelio premijos pinigus savo organizacijos veiklai.

Požiūris, kritika ir prieštaros

Motina Teresė viešai reiškė konservatyvias katalikiškas nuostatas, požiūrį į gyvybę ir šeimos vertybes. Ji neigė abortų teisėtumą ir sakė: "Didžiausias taikos griovėjas yra abortas, nes jei motina gali nužudyti savo vaiką, kas man belieka, kad aš nužudyčiau tave, o tu – mane?". Kai kurie kritikų vertinimai kėlė klausimų dėl medicininio priežiūros kokybės tam tikruose Gailestingumo misionierių centruose, religinių konversijų siekimo pobūdžio ir organizacijos finansų skaidrumo. Tačiau dauguma gerbėjų ir rėmėjų pabrėžė jos atsakomybės jausmą ir ryžtą dirbti su žmonėmis, kuriems visuomenė neretai užvėrė duris.

Mirtis, palaiminimas ir kanonizacija

Motina Teresė mirė 1997 m. rugsėjo 5 d. Kalbant apie jos vėlesnį pripažinimą Bažnyčioje, po mirties ji buvo paskelbta palaimintąja (pirmoji šventumo pakopa) – šį žingsnį atliko popiežius Jonas Paulius II 2003 m. Vėliau, po kanonizacijos proceso ir pripažintų stebuklų, ji buvo paskelbta šventąja (kanonizuota) 2016 m. popiežiaus Pranciškaus.

Paveldas

  • Gailestingumo misionierių organizacija tęsia veiklą daugelyje šalių, teikdama pagalbą vargstantiems, ligoniams ir benamiams.
  • Motina Teresė tapo simboliu filantropijos ir pasiaukojimo daugeliui žmonių visame pasaulyje.
  • Ją gerbia daugybė žmonių už praktinį atsidavimą skurstantiems, tačiau jos asmenybė ir veikla taip pat išlieka diskusijų objektu tarp istorikų, etikų ir medicinos specialistų.

Motina Teresė paliko sudėtingą, daugiasluoksnį palikimą: ją prisimena tiek kaip nepaprastai atsidavusią misijonierę, tiek kaip asmenį, kurio požiūriai ir darbo metodai kėlė klausimų ir kritiką. Vis dėlto jos įtaka socialiniam darbui ir žmogaus orumo gynimui yra plačiai pripažinta.