Gamalas Abdelis Naseras — Egipto prezidentas ir panarabizmo lyderis
Gamalas Abdelis Naseras — Egipto prezidentas ir panarabizmo lyderis: nacionalizacija, Sueco kanalas, naserizmas ir Neprisijungusiųjų judėjimas — modernizacijos ir pasipriešinimo simbolis.
Gamalas Abdelis Naseras Huseinas (1918 m. sausio 15 d. – 1970 m. rugsėjo 28 d.) buvo antrasis Egipto prezidentas nuo 1956 m. iki mirties. Kartu su pirmuoju prezidentu Muhamedu Naguibu jis vadovavo 1952 m. Egipto revoliucijai, kuri nuvertė Egipto ir Sudano monarchiją ir pradėjo naują permainų laikotarpį šalyje. Dėl šių pokyčių Egiptas tapo labiau socialistine ir modernia valstybe: buvo vykdomos žemės reformos, plėtojama pramonė ir viešosios paslaugos. 1954 m. Muhamedas Naguibas atsistatydino iš prezidento pareigų, o Nasseras greitai konsolidavo valdžią — 1956 m. jis oficialiai tapo prezidentu. Jis aktyviai skatino panarabišką nacionalizmą, įskaitant sąjungą su Sirija, kuri truko neilgai.
Ankstyvoji karjera ir režimo įtvirtinimas
Nasseras tarnavo Egipto karinėse pajėgose ir buvo vienas iš laisvųjų karininkų (Free Officers) grupuotės lyderių. Po 1952 m. perversmo jo režimas ėmė vykdyti plataus masto reformas: agrarinę pertvarką (žemių perskirstymą nuo didžiųjų žemvaldžių ūkininkams), nacionalizavo strategines pramonės šakas ir ėmė plėsti švietimą bei sveikatos apsaugą. Jo politika siekė sumažinti socialines atskirtis, stiprinti centrinę valstybės valdžią ir kurti nepriklausomą ekonominę politiką nuo buvusių imperinių galių įtakos.
Suezio kanalo nacionalizacija ir regioninė įtaka
1956 m. Nasseras priėmė sprendimą nacionalizuoti Sueco kanalą, kas sukėlė karinę intervenciją iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Izraelio — vadinamąjį Suezio karą. Nors kariniai veiksmai iš pradžių buvo sėkmingi technine prasme, tarptautinis spaudimas ir politinė situacija privertė invazijos dalyvius atsitraukti, o Nasseras iš to išėjo kaip regiono lyderis, gavęs didelį populiarumą Arabų pasaulyje. Po Suezio krizės Egiptas artimiau bendradarbiavo su Sovietų Sąjunga: sulaukė paramos Asuano užtvankos statyboms ir ginkluotei.
Užsienio politika ir panarabizmas
Nasseras buvo vienas iš iškilusiųjų panarabizmo šalininkų. Jo idėjos suvienijo daugelį arabų masių ir paskatino trumpalaikę Egipto ir Sirijos sąjungą, pavadintą Vieninga Arabų Respublika (UAR), kuri egzistavo 1958–1961 m. Jis taip pat vaidino svarbų vaidmenį pradedant Neprisijungusiųjų judėjimą, siekdamas išlaikyti kitų regionų šalių laisvę nuo Didžiųjų galių įtakos.
Ekonomika, vidaus politika ir modernizacija
Nasserio laikais vykdyta nacionalizacija apėmė ne tik Sueco kanalą, bet ir kitus ekonominius sektorius. Jo vyriausybė aktyviai investavo į švietimą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą ir pramonę. Vienas iš didžiausių jo projektų buvo Asuano didžioji užtvanka — modernizacijos simbolis, kurį padėjo statyti sovietų inžinieriai ir finansuoti iš sovietų paramos šaltinių, kai Vakarų šalių finansavimas buvo atsisakytas.
1967 m. Šešių dienų karas ir pasekmės
1967 m. Izraelio ir kelių arabų šalių konfliktas, žinomas kaip Šešių dienų karas, baigėsi greita Izraelio pergale. Egiptas neteko Sinajaus pusiasalio ir kitų teritorijų, o pralaimėjimas stipriai paveikė Nasserio reputaciją ir panarabizmo ideologiją. Nasseras trumpai atsistatydino, tačiau po masinių demonstracijų ir jo pasitikėjimo grąžinimo sugrįžo į valdžią. Karas taip pat paskatino karinę ir politinę persvarstymą regione.
Mirtis ir palikimas
1970 m. rugsėjo 28 d. Nasseris mirė — jo mirtis sukėlė plataus masto gedulą Egipte ir visame arabų pasaulyje. Jis laikomas viena įtakingiausių XX a. arabų politinių figūrų: jo valdymo laikotarpis paliko gilų pėdsaką Egipto socialinėje ir politinėje struktūroje, taip pat regiono geopolitikoje. Nasero panarabizmo versija, dažnai vadinama naserizmu, šeštajame ir septintajame dešimtmetyje buvo labai populiari. Net po to, kai Izraelio pergalė prieš arabų armijas Šešių dienų kare pakenkė visuomenės požiūriui į jį, daugelis arabų vis dar laiko Nasserą arabų orumo ir laisvės simboliu.
Vertinimas istorijoje
Nasserio palikimas yra sudėtingas ir prieštaringas: vieni jį giria už antiimperinę kryptį, socialines reformas ir bandymą sujungti arabų tautas, kiti kritikuoja dėl autoritarinės valdymo praktikos, represijų prieš politinius priešininkus ir kai kurių ekonominių sprendimų ilgalaikių pasekmių. Jo laikotarpis formavo modernų Artimųjų Rytų veidą ir turėjo įtakos tolimesnei regiono politikai bei tarptautiniams santykiams.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Gamal Abdel Nasser Hussein?
A: Gamalas Abdelis Naseras Huseinas buvo antrasis Egipto prezidentas nuo 1956 m. iki mirties 1970 m.
K: Ką jis padarė, kad Egipte įvyktų permainos?
A: Kartu su pirmuoju prezidentu Mohamedu Naguibu jis vadovavo 1952 m. Egipto revoliucijai, kuri nuvertė Egipto ir Sudano monarchiją ir pradėjo naują Egipto permainų laikotarpį, pavertusį jį socialistine ir modernia šalimi.
Klausimas: Kiek laiko truko jo sąjunga su Sirija?
A: Jo sąjunga su Sirija truko neilgai.
K: Kas yra Naserizmas?
A: Naserizmas - tai Gamalo Abdel Abdel Nasser Husseino propaguojama panarabizmo versija, kuri buvo populiari arabų pasaulyje XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje.
K: Kokias svarbias pramonės šakas jis nacionalizavo?
A: Jam vadovaujant Egiptas nacionalizavo Sueco kanalą ir daug kitų pramonės šakų.
K: Kaip jo palikimą nuo to laiko vertina arabai?
A.: Net po to, kai Izraelio pergalė prieš arabų armijas Šešių dienų kare pakenkė visuomenės nuomonei apie jį, daugelis arabų vis dar laiko Nasserą arabų orumo ir laisvės simboliu.
Ieškoti