Emma Goldman — anarchistė ir aktyvistė: biografija (1869–1940)
Emma Goldman — anarchistė ir aktyvistė (1869–1940): išsami biografija apie jos kovą už laisvę, feministines idėjas, protestus ir įtaką XX a. pokyčiams.
Emma Goldman (1869 m. birželio 27 d. - 1940 m. gegužės 14 d.) buvo viena žinomiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios - XX a. vidurio anarchistų.
Emma Goldman gimė Rusijos imperijoje (dabar — Lietuvoje/Latvijoje apylinkėse, pagal įvairius šaltinius) žydų šeimoje. Jaunystėje emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur greitai įsitraukė į radikalų darbo judėjimą ir anarchizmo veiklą. Ji tapo žinoma kaip aistringa kalbėtoja, rašytoja ir agitatorė, kuri nebijojo viešai reikšti prieštaravimų autoritetams, kariuomenei, kapitalizmui ir patriarchaliniams visuomenės modeliams.
Anarchistinė veikla ir idėjos
Goldman akcentavo laisvę, lygybę ir savarankiškumą. Ji kritikavo tiek valstybines, tiek korporacines valdžios formas ir rėmė decentralizuotas, savivaldos pagrindu veikiančias bendruomenes. Emma taip pat buvo viena ankstyvųjų feministinių balsų, aktyviai klausė dėl moterų teisės į kontracepciją, seksualinį savarankiškumą ir lygių galimybių darbo srityje. Daug kalbėjo apie laisvą meilę (angl. free love) — idėją, kad santykiai neturėtų būti apriboti tradicinėmis institucijomis ar teismais.
Veikla JAV: kalbos, straipsniai, suėmimai
Per savo gyvenimą Amerikos miestuose Emma rengė paskaitas, skelbė straipsnius ir redagavo leidinius. Jos tekstai buvo aštrūs ir provokuojantys, todėl ji ne kartą patekdavo į teisėsaugos akiratį. Goldman buvo kalinama ir bausta už tariamą raginimą prieštarauti kariuomenei arba už dalyvavimą streikuose ir protestuose. Jos ryšiai su kitais anarchistais, pavyzdžiui, Alexanderiu Berkmanu, ir palaikymas radikalių darbininkų veiksmų dar labiau sustiprino policijos dėmesį.
Deportacija ir gyvenimas tremtyje
1919 m., po Pirmojo pasaulinio karo ir vykdytų represijų prieš kairiuosius judėjimus (vadinamųjų "Raudonųjų baimių" laikotarpiu), Emma Goldman buvo suimta ir ištremta iš JAV kartu su daugybe kitų radikalų. Ji buvo išsiųsta į Europą — trumpam laikui apsilankė Sovietų Rusijoje, tačiau greitai nusivylė matomais biurokratiniais ir represiniais mechanizmais, apie ką vėliau parašė knygoje My Disillusionment in Russia (liet. „Mano nusivylimas Rusija“).
Vėlesnis gyvenimas ir kūryba
Tremtyje Emma gyveno įvairiose Europos šalyse, palaikė ryšius su anarchistais ir aktyvistais, rėmė darbininkų bei feministines kovas, ir dalyvavo Respublikonų pagalboje Ispanijos pilietiniame kare. Ji parašė kelias reikšmingas knygas ir autobiografiją Living My Life, kurioje atskleidė savo politines pažiūras, asmeninius išgyvenimus ir kritiką tiek kapitalizmo, tiek autoritarinių socialistinių režimų atžvilgiu.
Palikimas
Emma Goldman mirė 1940 m. Toronte. Jos palikimas yra dviprasmiškas ir ilgalaikis: ji įkvėpė ateinančias kartas kovoti už laisves, moterų teises, darbininkų teises ir laisvąją mintį. Nors jos idėjos buvo ir vis dar yra prieštaringos, daug kas ją laiko vienu svarbiausių anarchistinės ir feministinės minties atstovų XX amžiuje. Jos raštai ir biografija tebėra studijuojami kaip istorinis liudijimas apie radikalų judėjimą ir socialines kovas, kurios formavo modernią politinę mintį.
Rekomenduojama skaityti: Emmos Goldman autobiografiją Living My Life ir esė, kuriose aiškiai atsispindi jos požiūris į laisvę, socialinį teisingumą ir asmeninę atsakomybę.
Tikėjimai
Emma Goldman buvo anarchokomunistė, anksti pradėjusi remti ateizmą, gėjų teises ir feminizmą.
Gyvenimas
Ji gimė dabartinėje Lietuvoje (tuo metu ji priklausė Rusijai). Būdama 17 metų, su seserimi persikėlė į Ročesterį (Niujorkas).
Iš pradžių ji dirbo tekstilės fabrike ir ištekėjo už savo bendradarbio Jokūbo Kersnerio. Jų santykiai ėmė klestėti po to, kai Kersneris sužinojo apie jos prostitucijos verslą. Jų santuoka truko neilgai, Goldman persikėlė į Niujorką ir tapo anarchistų bendruomenės nare. Ji susidraugavo su Aleksandru Berkmanu (kitu anarchistu) ir padėjo jam suplanuoti pasikėsinimą nužudyti Henrį Klėjų Fricką (Henry Clay Frick), turtingą žmogų, kuris blogai elgėsi su savo darbininkais. Berkmanui nepavyko ir jis praleido keturiolika metų kalėjime, tačiau Goldman nebuvo nubausta.
Tačiau "Goldman" susidūrė su daugybe teisinių problemų. 1893 m. ji buvo nuteista už riaušių sukėlimą ir metus praleido kalėjime. 1901 m. ji buvo suimta už tariamą sąmokslą nužudant prezidentą McKinley, tačiau jos kaltė taip ir nebuvo pripažinta. 1916 m. ji praleido kalėjime už informacijos apie gimstamumo kontrolę (tuo metu tai buvo nusikaltimas) teikimą. 1917 m. buvo suimta ir dvejus metus praleido kalėjime už tai, kad nepritarė Pirmajam pasauliniam karui.
1919 m. Goldmanas ir Berkmanas buvo deportuoti (išsiųsti atgal) į Rusiją, nes Amerikos vyriausybė manė, kad jie yra pernelyg pavojingi. Ką tik buvo įvykusi Rusijos revoliucija, ir Goldmanas tikėjosi, kad Rusija gali tapti gera vieta. Galiausiai ji nusprendė, kad revoliucija Rusijoje nebuvo tokia gera, kaip ji manė, ir kad bolševikai apgavo daugelį Rusijos žmonių. Ji manė, kad bolševikai per daug kontroliavo ir buvo per daug galingi. Jai taip pat nepatiko, kad Sovietų Sąjunga į kalėjimą sodino daug anarchistų už tai, kad jie su jais nesutiko.
Po dvejų metų ji ir Berkmanas išvyko, o Goldmanas gyveno daugelyje Europos vietų, įskaitant Angliją ir Prancūziją. 1936 m. ji persikėlė į Ispaniją, kad padėtų anarchistams kovoti su fašistais per Ispanijos pilietinį karą.
Ji mirė 1940 m. gegužės 14 d. Toronte nuo insulto. Ji palaidota netoli Čikagos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Ema Goldman?
A: Emma Goldman buvo rusų ir amerikiečių anarchistė ir darbo organizatorė.
K: Kada ji gimė?
A: Ji gimė 1869 m. birželio 27 d.
K: Kada ji mirė?
A: Ji mirė 1940 m. gegužės 14 d.
K: Kokie buvo jos įsitikinimai?
A: Ji tikėjo anarchokomunizmu, anksti palaikė ateizmą, gėjų teises ir feminizmą.
K: Kur ji gyveno?
A: Ji gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
K: Kokį darbą ji dirbo?
A: Ji dirbo anarchiste ir darbo organizatorė.
K: Kaip ji prisidėjo prie visuomenės gyvenimo?
A.: Emma Goldman prisidėjo prie visuomenės gyvenimo, nes pasisakė už ateizmą, homoseksualų teises ir feminizmą dar prieš tai, kai šie požiūriai buvo visuotinai pripažinti.
Ieškoti