Enn Vetemaa — estų rašytojas ir dramaturgas (1936–2017)

Enn Vetemaa — estų rašytojas ir dramaturgas, modernistinių trumpųjų romanų ir aštrių, šmaikščių pjesių autorius; atraskite jo kūrybą ir teatro palikimą.

Enn Vetemaa (1936 m. birželio 20 d. – 2017 m. kovo 28 d.) buvo estų rašytojas ir dramaturgas, dažnai vadinamas „užmirštu klasiku“ ir „neoficialiu estų modernistinio trumpojo romano meistru“. Jis išsiskyrė glaustu stiliumi, aštriu ironijos jausmu ir gebėjimu perteikti žmogiškas situacijas lakoniškomis, bet paveikiomis formomis.

Biografija

Vetemaa gimė Taline, Estijoje, 1936 m. birželio 20 d. Vėliau gyveno ir dirbo Estijoje, aktyviai dalyvavo literatūriniame ir teatro gyvenime. Mirė Taline 2017 m. kovo 28 d., sulaukęs 80 metų.

Literatūrinė veikla

Vetemaa parašė daug kūrinių, dažnai vadinamų „trumpais romanai“ arba novelių rinkiniais. Tarp žymesnių ankstyvųjų jo kūrinių yra:

• Nuovargis (1967 m.) – taip pat žinomas rusišku pavadinimu (Усталость);
• Väike reekviem suupillile (parašyta 1967 m., išspausdinta 1968 m.) – trumpas, koncentruotas pasakojimas su poetinėmis ir ironinėmis intonacijomis;
• Munad hiina moodi (liet. „Kiniški kiaušiniai“) (parašyta 1967–1969 m., išspausdinta 1972 m.).

Iš viso jis parašė apie dešimt tokių trumpų romanų, kuriuose dažnai nagrinėjamos kasdienio gyvenimo absurdai, žmogaus santykiai ir socialinės aplinkos pokyčiai. Jo kūrybai būdingi lakoniški aprašymai, tiksli frazė ir subtili satyra.

Teatras ir dramaturgija

Be prozos, Vetemaa buvo aktyvus dramaturgas. Jo pjesės pasižymi gyva kalba, humoru ir silpnai maskuota kritika. Svarbiausios pjesės:

• Õhtusöök viiele (lietuviškai dažnai minimas kaip „Vakarienė penkiems“) – pirmą kartą parodyta 1972 m.;
• Püha Susanna ehk Meistrite kool (lietuviškai „Šventoji Zuzana arba meistrų mokykla“) – premjera 1974 m.

Šios pjesės įtvirtino Vetemaa kaip dramaturgą, kurio tekstai prisideda prie Estijos teatro istorijos ir iki šiol statomi įvairiuose teatruose dėl gyvo dialogo ir komiškos, bet kartais ir kartėliu persmelktos situacijos analizės.

Stilius ir palikimas

Vetemaa kūrybai būdinga koncentracija į kalbą, struktūros išgryninimas ir dėmesys smulkmenoms, kurios atskleidžia didesnes prasmes. Jis dažnai rinkosi trumpesnes prozos formas, kuriose galėjo maksimaliai suspausti siužetą ir emocinį krūvį. Dėl to jį kartais lygina su modernistais, o jo kūryba laikoma svarbia Estijos XX a. literatūros dalimi.

Daugelis Vetemaa tekstų buvo versti į kitas kalbas ir rodė jo kūrybos tarptautinį interesą. Nors kartais jis vadinamas „užmirštu klasiku“, jo vaidmuo Estijos literatūroje ir teatre išlieka reikšmingas — jo darbai studijuojami, statomi ir prisimenami dėl įtaigaus stiliaus bei socialinio jautrumo.

Papildoma informacija

• Rašymo laikotarpiu Vetemaa kūrė ir taisė savo užrašus, todėl kai kurie kūriniai pasirodė su laiko tarpu tarp parašymo ir publikavimo.
• Jo pjesės dažnai turi kelias pavadinimų versijas (estų ir verčiamąsias), priklausomai nuo vertimo ir spektaklio konteksto.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Enn Vetemaa?

K: Kokie yra žymiausi Vetemaa kūriniai?

Klausimas: Kiek trumpų romanų parašė Vetemaa?

K: Kokia Vetemaa pjesių reikšmė Estijos teatro istorijoje?

K: Kada ir kur gimė Vetemaa?

K: Kada Vetemaa mirė?

K: Koks buvo Vetemaa slapyvardis?

Paieška pagal raidę