Erikas Raudonasis (950–1003) — Grenlandijos įkūrėjas ir vikingų tyrinėtojas
Erikas Raudonasis (950–1003) — Grenlandijos įkūrėjas ir vikingų tyrinėtojas: kelionės, kolonijų įkūrimas, gyvenvietės ir istorinis paveldas.
Erikas Raudonasis (950–1003) (senąja norvegų kalba: Eiríkr rauði; islandų kalba: Eiríkur rauði; norvegų kalba: Eirik Raude; danų k: Erik den Røde; švedų k: Erik Röde; Farerų kalba: Erik Röde (Erikas Röde): Eirikur (hin) reyði) įkūrė pirmąją Šiaurės šalių gyvenvietę Grenlandijoje. Jis gimė Norvegijos Rogalando (Rogaland) Jėreno rajone kaip Þorvaldr Ásvaldsson (Thorvald Asvaldsson) sūnus, todėl patronimiškai dažnai vadinamas Eriku Thorvaldssonu (Eiríkr Þorvaldsson). Jo pravardė „Raudonasis“ greičiausiai siejasi su raudonais plaukais arba rausva oda.
Biografija ir ištremimai
Erikas gimė maždaug 950 m. Rogalande, Norvegijoje. Jo šeima pasitraukė į Islandiją, kai tėvas Thorvaldr Ásvaldsson buvo ištremtas po žmogžudystės. Islandijoje Erikas taip pat įsivėlė į konfliktus: pagal islandų sagas jis 982 m. buvo ištremtas iš šalies už žmogžudystę arba kitokius teisės pažeidimus (sąvokos sagose skiriasi). Iš tremties Erikas parsivežė patirtį ir žinias apie tolimas jūras, taip pat buvo girdėjęs apie keliones, kurias anksčiau atliko Gunnbjorno Ulfsonas, atradęs salų ar riedulių juostas vakaruose nuo Islandijos.
Grenlandijos atradimas ir kolonizacija
Po tremties Erikas leidosi ieškoti žemių vakaruose nuo Islandijos. Pagal sagų pasakojimus jis iš pradžių aptiko vietą, kurią pavadino Midjökull; ten oras pasirodė per atšiaurus, todėl jis plaukė tolyn ir atrado kitą žemę, pavadintą Eriko sala. Ten jis praleido žiemą ir dar vieną žiemą, kol 985 m. sugrįžo į Islandiją. Siekdamas pritraukti būsimus kolonistus ir paslėpti vietos sunkumus, Erikas savo atrastą žemę reklamavo kaip gerą vietą gyventi ir pavadino ją Grenlandija, kad ji skambėtų patraukliau.
986 m. vasarą Erikas išplaukė iš Islandijos su apie 25 laivais; tačiau dėl audrų, medžiagų nuostolių ir kitų pavojų į Grenlandiją atvyko tik apie 14 laivų. Juose buvo maždaug 400–500 žmonių kartu su gyvuliais ir reikmenimis. Jie įsikūrė prie Brattahlide (Brattahlíð) pietvakarių Grenlandijos pakrantėje. Ten atsirado dvi pagrindinės vikingų gyvenvietės: vadinamoji Rytų gyvenvietė (Eastern Settlement) pietvakarių pakrantėje ir Vakarinė gyvenvietė (Western Settlement) maždaug 300 mylių (apie 480 km) į šiaurę nuo Rytų gyvenvietės.
Gyvenimas kolonijoje
Erikas tapo vietos bendruomenės vadu (goði) ir valdė Brattahlidą bei aplinkines sodybas. Gyventojai ūkininkavo – augino javus, laikė gyvulius (karves, avis, kiaules) bei vertingus jų produktus; taip pat intensyviai medžiojo ir žvejojo, pasinaudodami jūrų ištekliais: ruoniais, garniais, možais ir rykliais. Svarbi prekių rūšis buvo ruonų ir narvalų iltys (vadinamos „ivory“), kurias eksportuodavo į Europos rinkas mainais į geležį, vyną ir kitus importo produktus.
Religija ir santykiai su krikščionybe
Eriko žmona, dažnai vartojama forma Þjóðhild (Thjodhild), priėmė krikščionybę ir pastatė pirmąją bažnytėlę Grenlandijoje, leidusią rašytiniuose šaltiniuose atpažinti krikščionišką praktiką salose. Erikas pats, pagal sagas, oficialiai nepriėmė krikščionybės, tačiau jo valdymo metu kontakto su krikščionybe forma egzistavo ir bendruomenė palaipsniui susidėjo iš abiejų tikėjimo tradicijų.
Ekspedicijos į vakarus ir Leifo Eriksono vaidmuo
Erikas planavo tolesnes ekspedicijas į vakarus nuo Grenlandijos ieškodamas dar daugiau žemių. Tačiau vieną sykį jis nukrito nuo žirgo ir šį įvykį traktavo kaip blogą omeną, todėl nepanoro vadovauti tolimesnėms kelionėms. Apie 1000 m. jo sūnus Leifas Eriksonas buvo tas, kuris išvykęs atrado žemes, kurias šiuolaikinė istorija laiko pirmosiomis Šiaurės Amerikos (Vinland) vikingų lankytomis vietomis — dažnai laikoma, kad tai dabartinės Kanados Atlanto pakrantės vietovės (pavyzdžiui, L'Anse aux Meadows).
Šaltiniai ir paveldas
Pagrindiniai mūsų žinių apie Eriką Raudonąjį ir Grenlandijos kolonizaciją šaltiniai yra viduramžių islandų sagos, ypač Eiríks saga rauða (Eriko raudonojo saga) ir Grænlendinga saga (Grenlandiečių saga). Nors sagos yra vertingos istorijos liudininkės, jos jungia faktus su pasakojimais ir kartais prieštarauja viena kitai, todėl istorikai derina sagų pasakojimus su archeologiniais radiniais ir klimato duomenimis.
Nors Norvegų/Islandų kolonija Grenlandijoje klestėjo kelis šimtmečius, ji palaipsniui išnyko — galimų priežasčių yra keletas: klimato atšalimas (Mažoji ledynmečio periodas), ekonominės grandinės pokyčiai, mažėjantis prekybos poreikis europiečiams, demografiniai pokyčiai ir konkurencija ar koegzistencija su inuitų bendruomenėmis. Eriko įkurta kolonija paliko gilų pėdsaką Šiaurės Europos ir Atlanto istorijoje: jis yra prisimenamas kaip drąsus vikingų tyrinėtojas ir Grenlandijos įkūrėjas.
Erikas Raudonasis iš Arngrímuro Jónssono "Gronlandijos". Atkreipkite dėmesį į anachronistines jo ginklų ir šarvų detales.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Erikas Raudonasis?
A: Erikas Raudonasis buvo norvegų keliautojas, Grenlandijoje įkūręs pirmąją šiauriečių gyvenvietę.
K: Kokia jo pravardė?
A: Jo pravardė yra "Raudonasis", kuri greičiausiai susijusi su jo plaukų spalva.
K: Kur jis gimė?
A: Jis gimė Stavangeryje, Norvegijoje.
K: Kodėl jis paliko Islandiją?
A: Jis paliko Islandiją po to, kai 982 m. pateko į bėdą ir buvo ištremtas.
K: Ką jis darė, kai rado žemę prie Midjökullio?
A: Kai Erikas rado žemę prie Midjökullio, jis nusprendė tęsti kelionę į pietus ir vėl pasiekė žemę saloje, kurią pavadino Eriko sala. Prieš grįždamas į Islandiją jis ten praleido dvi žiemas.
K: Kaip Erikas privertė Grenlandiją skambėti patraukliau, nei ji buvo iš tikrųjų?
A: Norėdamas, kad Grenlandija skambėtų patraukliau nei iš tikrųjų, Erikas pavadino ją Grenlandija, o ne tikruoju pavadinimu.
K: Kas surengė pirmąją kelionę į Šiaurės Amerikos žemyną?
A: Leifas Eriksonas, Eriko sūnus, surengė, kaip manoma, pirmąją kelionę į Šiaurės Amerikos žemyną apie 1000 m. po Kr.
Ieškoti