Ermengarda-Blanša (apie 1018–1076) — Anžu grafienė ir Plantagenetų protėvė
Ermengarda‑Blanša (apie 1018–1076) — Anžu grafienė ir Plantagenetų protėvė: įtakinga prancūzų didikė, kuri formavo viduramžių dinastiją ir Anžu paveldą.
Ermengarda-Blanša Anžu (apie 1018–1076 m.) – prancūzų didikė, pirmoji Šatolandono grafienė, antroji Burgundijos kunigaikštienė. Kai kuriuose šaltiniuose ji taip pat vadinama Hermangarde. Ermengarda-Blanš buvo Anžu grafystės paveldėtoja ir Plantagenetų giminės protėvė.
Šeima ir kilmė
Ermengarda-Blanša gimė apie 1018 m. kaip vienos iš svarbiausių Anžu (Anjou) didikų šeimos atstovė. Pagal daugumą genealoginių tyrimų ji kilusi iš Anžu kunigaikščių rato ir buvo svarbus paveldėjimo bei dinastinių santuokų centras XI a. pradžioje. Dėl to, kad viduramžių dokumentai yra fragmentiški ir kartais prieštaringi, tikslūs jos tėvų ir giminystės ryšiai įvairiuose šaltiniuose skiriasi; daugelis istorikų pabrėžia jos statusą kaip paveldėtojos, turėjusios reikšmingas žemes ir titulą, perleidžiamą santuokų keliu.
Santuokos ir vaidmuo politikoje
Ermengarda-Blanš, kaip didikė-paveldėtoja, buvo svarbi marijavimo kandidatė, o jos santuokos turėjo politinę reikšmę regioninių aljansų formavimui. Per savo gyvenimą ji tapo kelių titulių turėtoja – tarp jų minimi Šatolandono grafienės ir Burgundijos kunigaikštienės vardai. Tokios santuokos dažnai buvo naudojamos Anžu įtakai stiprinti, teritorijoms sujungti ir gynybinėms sąjungoms formuoti.
Vaikai ir palikuonys
Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Ermengarda-Blanš išsaugojo savo dinastinį vaidmenį per palikuonis, kurių per santuokas gautos žemės ir titulai vėliau padėjo suformuoti regioninius valdinius. Jos palikuonys įsitraukė į tolesnes politines kovas ir dinastines sutartis, o per kartas ji tapo viena iš protėvių vėliau iškilusios Anžu–Plantagenetų giminės. Dėl to ją dažnai mini genealogijos, nagrinėjančios Plantagenetų kilmę.
Įtaka ir palikimas
Ermengarda-Blanš laikoma reikšminga figūra XI a. vakarų Prancūzijos feodalinėje struktūroje. Jos statusas kaip paveldėtojos ir sutuoktinių pasirinkimai prisidėjo prie to, kad Anžu dinastija išlaikė svarbų vaidmenį regione. Per vėlesnius amžius Anžu giminė tapo Plantagenetų dinastijos ištakomis, kuri valdė dideles teritorijas Anglijoje ir Prancūzijoje; todėl Ermengarda-Blanš dažnai minima kaip vienas iš ankstyvųjų šios giminės protėvių. Jos pavyzdys taip pat iliustruoja viduramžių kilmingųjų moterų reikšmę paveldėjimo ir politinių aljansų kontekste.
Istoriniai šaltiniai ir interpretacijos
Apie Ermengardą-Blanš žinoma iš viduramžių kronikų, notariškų aktų ir vėlesnių genealoginių kompiliacijų. Daugelyje šaltinių yra spragų ar prieštaringų duomenų, todėl istorikai interpretuoja jos gyvenimą ir vietą šeimos medyje nevienareikšmiškai. Kai kurie akcentuoja jos tiesioginį paveldėjimą Anžu turtų, kiti – dinastines santuokas kaip pagrindinį jos palikimo pavidalą.
Kur rasti daugiau informacijos
- Genealoginiai leidiniai ir viduramžių kronikos, nagrinėjančios Anžu ir Burgundijos didikų gimines.
- Akademinės studijos apie Plantagenetų kilmę ir Anžu dinastijos istoriją.
- Muziejų ir archyvų leidiniai, kuriuose saugomi kartografai, dokumentai ir aktai, susiję su XI a. Prancūzija.
Apibendrinant, Ermengarda-Blanš yra reikšminga viduramžių figūra – ne tik dėl savo titulų, bet ir dėl vaidmens dinastinėse santuokose bei kaip viena iš ankstyvųjų Anžu giminės grandžių, iš kurių vėliau išsirutuliojo Plantagenetų dinastija. Dėl fragmentiškų šaltinių daugelis detalių apie jos gyvenimą lieka aptariamos ir priklauso nuo konkrečių istorikų interpretacijų.
Gyvenimas
Ermengarda-Blanša buvo Anžu grafo Fulko III ir Hildegardos duktė. Ji dalyvavo dviejose vedybų sąjungose, kurios buvo labai naudingos jos tėvui ir broliui Anžu grafams. Pirmą kartą ji buvo sudariusi sutartį su Geoffrey II, Gâtinais grafu, vadinamu Ferréol, kuris taip pat buvo Château-Landon valdovas. Tai buvo svarbi santuoka, kad Château-Landon sugrįžtų Anžu grafams. Santuokai sudaryti prireikė nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių. Tuo tarpu Falkas daug dėmesio skyrė Château-Landon. Jis su žmona Hildegarda įkūrė Le Ronceray abatiją. Iš pradžių tai buvo Švč. Mergelei Marijai dedikuota bažnyčia, tačiau Hildegarda labai aktyviai prisidėjo prie jos perstatymo į abatiją. Jie abatijai padovanojo daug dovanų, įskaitant Lattay mišką. Šiai abatijai jie davė daugiau dovanų nei bet kuriai kitai bažnyčiai ar vienuolynui. Du jos sūnūs iš šios santuokos - Džefris III ir Fulkas - abu tapo Anžu grafais po jos brolio Džefrio II Martelio. Tarp jos palikuonių yra Plantagenetų (arba Anžuvėnų) Anglijos karaliai.
Po vyro Geoffrey mirties Ermengarde-Blanche ištekėjo už Burgundijos kunigaikščio Roberto I Capet. Robertas buvo Prancūzijos karaliaus Roberto II sūnus. Kadangi tiek Ermengardė, tiek jos antrasis vyras Robertas Kapetas buvo Ingelgerio palikuonys, jie buvo susiję kraujo ryšiais. Tai buvo nustatyta 1048-1052 m. Anžero Saint-Aubin vienuolyne parengtose schemose. Protėvių diagramos rodo, kaip glaudžiai giminystės ryšiais buvo susijusios Andželvinų ir Kapetų šeimos. Tikriausiai diagramos buvo sudarytos dėl rūpesčių, su kuo Ermengardos ir Roberto duktė Hildegarda galėtų ar negalėtų susituokti. Ermengarda-Blanša mirė 1076 m. kovo 18 d. Fleury-sur-Ouche. Robertas mirė po trijų dienų, 1076 m. kovo 21 d., toje pačioje vietoje.
Šeima
Kartu su Džefriu II susilaukė šių vaikų:
- Hildegarda de Château-Landon, ji apie 1060 m. ištekėjo už Joscelino I, Courtenay lordo.
- Džefris III Anžu.
- Falkas IV, Anžu grafas
Ji ištekėjo už Burgundijos kunigaikščio Roberto I. Kartu jie susilaukė dukters:
- Hildegarda (apie 1056-1104 m.), ištekėjusi už Akvitanijos kunigaikščio Vilhelmo VIII
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Ermengarda-Blanša iš Anžu?
A: Ermengarda-Blanša Anžu - prancūzų didikė, Anžu grafystės paveldėtoja.
K.: Kada gimė Ermengardė Blanša Anžu?
A: Ermengardė Blanša Anžu gimė apie 1018 m.
K.: Kokius titulus Ermengardė Blanša Anžu turėjo per savo gyvenimą?
A: Ermengardė Blanša Anžu pirmiausia buvo Chateau-Landon grafienė, o vėliau - Burgundijos hercogienė.
K: Kaip dar kartais vadinama Ermengardė Blanša iš Anžu?
A: Kai kuriuose šaltiniuose Ermengarda-Blanša Anžu taip pat vadinama Hermangarde.
Klausimas: Ar Ermengarda-Blanšė Anžu susijusi su Plantagenetų gimine?
A: Taip, Ermengardė-Blanša Anžu yra Plantagenetų giminės protėvė.
K.: Kada mirė Ermengardė Blanša Anžu?
A: Ermengarda-Blanša Anžu mirė 1076 m.
K: Kokia reikšmė, kad Ermengardė-Blanša Anžu yra Anžu grafystės paveldėtoja?
A: Tai, kad Ermengardė Blanša Anžu buvo Anžu grafystės paveldėtoja, reiškia, kad savo gyvenimo laikotarpiu ji turėjo didelę galią ir įtaką regione.
Ieškoti