Ermanarikas: ostrogotų karalius iš Greuthungų (mirė 376 m.)
Ermanarikas — ostrogotų karalius iš Greuthungų (mirė 376 m.), legendinis, žiaurus ir karingas valdovas, valdęs dideles dabartinės Ukrainos žemes.
Ermanarikas (gotik: *Ermanaricus; sen: Eormanrīc [ˈeormɑnriːtʃ]; sen: Jǫrmunrekr [ˈjɔrmunrekr]; mirė 376 m.) - ostrogotų karalius iš Greuthungų genties.
Pagrindinis šaltinis apie jo gyvenimą yra VI a. romėnų istorikas Jordanas.
Manoma, kad jis mirė sulaukęs 110 metų ir germanų legendose vaizduojamas kaip žiaurus ir karingas valdovas. Jis valdė didžiąją dabartinės Ukrainos dalį, kol 370 m. po Kr. į ją įsiveržė hunai.
Šaltiniai ir istoriografija
Pagrindinis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Ermanarikas, yra VI a. Jordanes veikale „Getica“. Jordanes rašė gerokai vėliau už pačius įvykius, naudodamasis ankstesniais šaltiniais (tarp jų minimas konsulas ir mokslininkas Cassiodorus), todėl jo pasakojime persipina istoriniai faktai ir tradicija. Kiti senovės autorių paminėjimai apie greuthungų vadus yra fragmentiški arba netiesioginiai, todėl apie Ermanariko gyvenimą ir valdymą žinoma gana mažai ir daug kas interpretuojama arba paremta vėlesnėmis legendomis.
Valstybė ir teritorija
Remiantis archeologiniais ir istorijos rekonstrukcijomis, Ermanarikas greičiausiai valdė plačią sritį rytiniame Europos stepės ruože — tai apima dalis šiandienos Ukrainos, pietryčių Lietuvos (istorinis geografinis ryšys su plačiu Šiaurės Juodosios jūros regione gyvenusių gotų arealu), taip pat teritorijas, kurie šiandien būtų vadinami Rytų Rumunija ar Moldovos regione. Jo valdžia, kaip aprašyta, apėmė kelias gentis ir buvo gana centralizuota pagal to meto germanų standartus.
Vardo kilmė
Vardas Ermanarikas (gotiškai Ermanaricus / sen. germ. Eormanrīc) kildinamas iš protogermaninių elementų ermana- („didis, visuotinis“) ir -rīc („valdovas“), t. y. reikštų „didysis valdovas“ arba „visuotinis karalius“.
Istorinis ir legendinis vaizdavimas
Istorinė figūra ir vėlesnės literatūrinės tradicijos susilieja: Jordanes aprašo Ermanariką kaip galingą ir plėšiantį valdovą, bet laikotarpio kronikos — fragmentiškos. Vėlesnėje germanų ir nordų epinėje tradicijoje jis įgijo legendinį statusą (senojose šaltiniuose — Jǫrmunrekr) ir yra vaizduojamas kaip itin žiaurus karalius. Šiame kontekste jam priskiriamos įvairios padavimai, tarp jų pasakojimai apie išdavystes, keršto istorijas ir tariamus žiaurumus (pvz., pasakojimai apie mylėtosios ar valdovės nužudymą). Vienas žymus motyvas — susijęs su figūra vardu Svanhildr/Svanhilda ir jos tragišku likimu Ermanariko teisme/baudime — tai pateko į vėlesnius skandinaviškus ir vokiečių epus.
Mirtis ir HUNŲ invazija
Chronologija yra ne visiškai tiksliai nustatyta, tačiau tradiciškai laikoma, kad apie 370–376 m. į regioną įsiveržus hunams, Ermanariko valdoma struktūra smuko. Jordanes ir vėlesnės tradicijos mini, kad hunų spaudimas sutrikdė gotų politinį tinklą, o pats Ermanarikas mirė apie 376 m. Teiginys, kad jis sulaukė 110 metų, dažnai laikomas legendiniu ir nepatikimu: tokius aukštus amžius ankstyvųjų viduramžių istorijose dažnai priskiria mitu pažymėtoms figūroms, norint pabrėžti jų išskirtinumą ar senatvę.
Archeologija ir mokslinis vertinimas
Archeologiniai radiniai leidžia rekonstruoti gotų ir kitų germanų bendruomenių gyvenimą Juodosios jūros regione IV a., tačiau atskirti konkrečiai Ermanariko valdymui priklausančius artefaktus neįmanoma. Dėl to istorikai remiasi kombinacija: rašytinėmis tradicijomis (ypač Jordanes), lingvistiniais duomenimis, palyginamąja mitologija ir archeologine medžiaga. Daug klausimų vis dar lieka atvirų, todėl Ermanarikas išlieka figūra, kurioje susipina istorinė realybė ir vokalinės-epinės tradicijos paveldas.
Paveldas
Ermanariko vardas ir veiklos motyvai išliko germanų epinėje tradicijoje bei literatūroje, kur jie buvo perdirbami ir pritaikomi skirtingiems pasakojimo tikslams (pvz., moralinėms pamokoms apie valdovo žiaurumą). Istorijoje jis simbolizuoja IV a. pasekmes rytų germanų pasauliui — politinių struktūrų žlugimą hunų invazijų metu ir vėlesnį gotų persitvarkymą, kuris galiausiai prisidėjo prie vėlesnių migracijų ir karinių sąveikų su Romos imperija.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Ermanarikas?
A: Ermanarikas buvo ostrogotų karalius iš Greuthungų genties, gyvenęs ir valdęs dabartinėje Ukrainoje, kol 370 m. po Kr. įsiveržė hunai.
K: Kas žinoma apie Ermanariko gyvenimą?
A: Informacijos apie Ermanariko gyvenimą daugiausia gaunama iš VI a. romėnų istoriko Jordano raštų. Teigiama, kad jis mirė sulaukęs 110 metų.
K: Kaip Ermanarikas vaizduojamas legendose?
A: Germanų legendose Ermanarikas vaizduojamas kaip žiaurus ir karingas valdovas.
K: Koks buvo Ermanariko valdymo mastas?
A: Ermanarikas valdė didžiąją dabartinės Ukrainos dalį, kol 370 m. po Kr. įsiveržė hunai.
K: Kokia buvo Ermanariko gentis?
A: Ermanarikas buvo Greuthungų genties karalius.
K: Koks buvo Ermanariko gotų vardas?
A: Ermanariko gotų vardas buvo *Aírmanareiks.
K: Kokiomis kitomis kalbomis Ermanarikas žinomas įvairiais vardais?
A: Ermanarikas taip pat žinomas kaip Eormanrīc senąja anglų kalba ir Jǫrmunrekr senąja norvegų kalba.
Ieškoti