Erikas Nugalėtojas (Erikas Segersäll) – Švedijos karalius X a.

Erikas Nugalėtojas (Erikas Segersäll) – X a. Švedijos karalius, Firisvelliro pergalės autorius, galimas Sigtunos įkūrėjas, karingas ir įtakingas valdovas (mirė 992–995).

Erikas Nugalėtojas (senąja norvegų kalba: Eiríkr inn sigrsæli; švedų kalba: Erik Segersäll) — XIV–X a. tradicijose minimas Švedijos valdovas, kuriam priskiriami pirmieji bandymai suvienyti dabartinės Švedijos žemes. Diskutuojama, ar jis iš tikrųjų buvo pirmasis vieningos Švedijos karalystės valdovas, nes ankstyvieji įrašai ir sagos susilieja su legendomis.

Vardas ir skaičiavimas

Kartais jis vadinamas Eriku V arba Eriku VI — toks numeravimas atsiranda priklausomai nuo to, ar į karalių sąrašą įtraukiami legendiniai arba vėlesni Erikai. Numeraciją lemia skaičiavimas nuo Eriko XIV (valdė 1560–68 m.), todėl ankstesni Erikai gauna skirtingus numerius.

Valdymo sritis ir Sigtuna

Erikas Nugalėtojas iš pradžių valdė Upplando apylinkes, o jo įtaka, pasak kai kurių šaltinių ir archeologinių radinių, galėjo būti platesnė — galbūt tęstis iki Blekingės. Tradiciškai jam priskiriamas Sigtunos (miesto už 38 km į šiaurės rytus nuo Stokholmo centro) įkūrimas; Sigtuna tapo svarbiu politiniu ir prekybiniu centru X a. pabaigoje.

Kariniai žygiai — Firisvelliro mūšis

Vardą „Nugalėtojas“ (Segersäll) jis, kaip teigiama, gavo po pergalės Firisvelliro (Fyrisvellir, šalia Uppsalos) mūšyje. Šis mūšis — viena labiausiai aptarinėjamų Eriko istorijos scenų: sagose ir kronikose jis kovojo prieš Styrbjörną Starke bei jo sąjungininkus (įskaitant jomsvikingus). Nors sagos suteikia epinių detalių (pvz., Dievų ar aukų motyvus), dauguma istorikų mano, kad pagrindinė mūšio prasmė — politinė kova už valdžią Upplande ir aplinkiniuose regionuose.

Santykiai su Danija ir Adomas Brėmeno

Viena iš žinomiausių žinių apie Eriką pateikta kronikininko Adomo Brėmeno (Adomas Brėmenietis). Pagal jį, Erikas laikinai tapo ir Danijos karaliumi po to, kai sumušė Svyną Forkbeardą (Svyną Braudausį/Svyną Forkbeardą). Šis pasakojimas yra aptariamas — kai kurie istorikai laiko jį galimu tik fragmentišku ir supaprastintu įvykių aiškinimu, nes Danijos ir Švedijos santykiai X a. buvo dinamiški ir dažnai kintantys.

Kristijanizacija, ekonomika ir archeologiniai įrodymai

Eriko valdymo laikotarpis sutampa su pereinamuoju X–XI a. laikotarpiu, kai Skandinavijoje vyko laipsniška krikščionybės plėtra ir centralizuotos valdžios stiprėjimas. Archeologiniai radiniai (pvz., Sigtunos monetų radiniai, pylimai, gyvenviečių liekanos ir runų akmenys Upplande) palaiko mintį, kad tuo metu vystėsi prekyba, pinigų naudojimas ir administraciniai centrai. Kai kurie runų akmenys ir monetos minimi kaip netiesioginiai įrodymai, kad tam tikri galingi valdovai įtakojo regiono politinę struktūrą.

Mirtis ir įpėdiniai

Pasak Adomo Brėmeno, Erikas Nugalėtojas mirė maždaug 992–995 m. Po jo, pagal daugumos šaltinių tradiciją, sostą užėmė jo sūnus Olof Skötkonung, kuriam priskiriama pirmojo krikščioniško ir monetomis apmokestinto Švedijos karalystės valdovo reputacija. Olofo valdymas rodo tęstinumą link centralizuotos valdžios ir stipresnių ryšių su Vakarų Europa.

Šaltiniai ir istoriografija

Pagrindiniai Eriko Nugalėtojo žinių šaltiniai — vėlesnės Viduramžių kronikos (pvz., Adomas Brėmeno), islandų sagos (pvz., pasakojimai, įtraukti į Heimskringla), runų įrašai ir archeologiniai radiniai. Svarbu pabrėžti, kad sagos ir kronikos dažnai maišo istorinius faktus su legendomis, todėl istorikai naudoja kritinį šaltinių vertinimą. Dėl to kyla diskusijų apie Eriko biografijos detales, jo tikrąjį statusą ir teritorinį valdžių mastą.

Paveldas

• Erikas suvokiamas kaip pereinamasis valdovas, kurio laikais vyko konsolidacija ir miestų (pvz., Sigtuna) augimas.
• Jo legendinės pergalės (ypač Firisvelliro mūšis) tapo svarbia tautosakos ir kronikų dalimi.
• Po Eriko valdymo Švedijoje tęsėsi centralizacijos ir krikščioninimo tendencijos, kurios susiformavo XI a. pradžioje.

Trumpas laiko juostos apibendrinimas:

• Valdymo laikotarpis: apytikriai X a. pabaiga (X a. antroji pusė) — tradiciškai iki apie 992–995 m.
• Pagrindiniai įvykiai: Firisvelliro mūšis (pergalė), Sigtunos steigimas (priskiriama), galimas trumpalaikis įsikišimas į Danijos reikalus.
• Įpėdinis: Olof Skötkonung (sovietiškai pripažintas kaip pirmasis krikščioniškas Švedijos karalius).

Apibendrinant, Erikas Nugalėtojas lieka svarbiu simboliu Švedijos ankstyvajai valstybei — jis yra tiek istorinis, tiek legendinis personažas. Dėl ribotų ir fragmentiškų šaltinių dalis jo gyvenimo išlikusiems pasakojimams suteikia mitinį atspalvį, todėl archeologija ir kritinė šaltinių analizė išlieka būtinos aiškesnei jo veiklos rekonstrukcijai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Erikas Nugalėtojas?

K: Ar Erikas Nugalėtojas iš tikrųjų buvo pirmasis Švedijos karalius?

K: Kokią teritoriją iš pradžių valdė Erikas Nugalėtojas?

K: Kodėl Erikas Nugalėtojas buvo vadinamas "nugalėtoju"?

K: Ar Erikas Nugalėtojas valdė ir Daniją?

K: Ar Erikas Nugalėtojas įkūrė miestą?

K: Kada mirė Erikas Nugalėtojas?

Paieška pagal raidę