Imperatorius Go-Sanjō (後三条天皇, Go-Sanjō-tennō, 1034 m. rugsėjo 3 d. - 1073 m. birželio 15 d.) buvo 71-asis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką. Jo valdymas prasidėjo 1068 m. ir baigėsi 1073 m.
Šis XI a. valdovas buvo pavadintas imperatoriaus Sanjō vardu ir go- (後), išvertus pažodžiui reiškia "vėliau". Kartais jis vadinamas "vėlesniuoju imperatoriumi Sanjō". Japoniškas žodis "go" taip pat buvo verčiamas kaip "antrasis"; kai kuriuose senesniuose šaltiniuose šis imperatorius gali būti įvardijamas kaip "Sanjō, antrasis" arba kaip "Sanjo II".
Biografija ir kilmė
Go‑Sanjō gimė 1034 m. ir priklausė imperatoriškajai dinastijai. Jis užėmė sostą 1068 m., tapęs to laikotarpio politinio gyvenimo centru. Šio laikotarpio Japonijoje įtakingiausias politinis darinys buvo Fujiwara klanas, kuris dažnai per moterišką giminystę valdė per regentus (sesshō ir kampaku). Go‑Sanjō gyvenimas ir karjera susiklostė tokiu metu, kai imperijos valdžia tradiciškai buvo smarkiai paveikta didžiųjų šlavrų ir dvarininkų klanų įtakos.
Valdymas ir reformos
Go‑Sanjō išsiskyrė tuo, kad siekė stiprinti centralizuotą imperatorišką valdžią ir gerinti finansinę rūpybą. Jo valdymo metu buvo imamasi veiksmų, skirtų:
- imperatoriškųjų pajamų ir žemių administracijos stiprinimui — siekti grąžinti arba bent tiksliau registruoti valdovo nuosavas žemes bei mažinti neteisėtų ir neapmokestinamų shōen (privatiškų dvarų) apimtis;
- biurokratinių procedūrų ir apskaitos gerinimui — įvesti tikslesnes apskaitos ir patikrinimo priemones, kad būtų skaidresnės valstybės pajamos;
- politinei įtakai mažinti — apriboti didžiųjų familiijų, ypač Fujiwara, galimybes monopolizuoti aukštas pareigas ir regentūros institucijas.
Era (nengō) ir kontekstas
Go‑Sanjō valdymo metu keitėsi era pavadinimai — tarp jų buvo Jiryaku (1065–1069) pabaiga ir Enkyū (1069–1074). Šie metai priklauso Heian periodo (794–1185) plačiam istoriniam kontekstui, kuriame kilmingųjų klanų įtaka buvo itin didelė.
Abdikacija, palikimas ir mirtis
Imperatorius abdicavo 1073 m., o sostą perėmė jo sūnus, tapęs imperatoriumi Shirakawa. Po abdicacijos Go‑Sanjō greitai mirė tų pačių metų birželį. Jo trumpas, bet aktyvus penkerių metų valdymas dažnai vertinamas kaip žingsnis link imperatoriškosios valdžios atgavimo ir reformų, kurios vėliau suteikė postūmį tokiai praktikai kaip "klostero valdžia" (insei), kai pasitraukę nuo sosto imperatoriai išlikdavo reikšminga politine jėga.
Poveikis ir reikšmė
Go‑Sanjō yra atminčiam svarbus dėl bandymų atkurti imperijos finansinę bazę ir suvaržyti didžiųjų klanų galią. Nors daugiausia permainų įgyvendinta ne per vieną kadenciją, jo politika prisidėjo prie vėlesnių valdovų ir buvusių imperatorių veiksmų, kurie darėsi vis aktyvesni politikoje išėjus iš sosto. Istoriškai jis vertinamas kaip vienas iš tų Heian periodo valdovų, kurie nepabūgo tiesiai konfrontuoti su visuomenės ir administracijos piktnaudžiavimais.