Insei — Japonijos vienuolynų valdymas: pasitraukusio imperatoriaus valdžia
Insei (院政), taip pat žinomas kaip "vienuolyno valdymas", yra senovinis japonų terminas, reiškiantis ypatingą imperatoriaus valdymo formą.
Insei sistemoje monarchas atsistatydindavo arba pasitraukdavo į pensiją ir būdavo skiriamas naujas imperatorius, tačiau senasis imperatorius išlaikydavo didelę valdžią ir įtaką dvare ir tautoje. Iš viešojo gyvenimo pasitraukę imperatoriai neatsisakydavo nė vienos iš savo gausių galių. Praktiškai pasitraukęs imperatorius tik atsisakydavo daug laiko reikalaujančios ceremoninių vaidmenų ir formalių pareigų naštos.
Prieš ir po Heiano laikotarpio buvo imperatorių, kurie atsisakė sosto, tačiau terminas Insei dažniausiai vartojamas kalbant apie imperatoriaus Širakavos 1086 m. įvestą imperijos sistemą. Ši sistema buvo labai svarbi prieš 1192 m. Kamakuros šiogūnato iškilimą.
Kilmė ir motyvacija
Insei kilo iš imperatorių noro išvengti Fujiwara šeimos ir kitų dvariečių dominavimo. Heiano epochos piko metu Fujiwara klanas dažnai valdė per regentų (sesshō, kampaku) pareigas ir darančius įtaką jauniems bei formaliai valdantiems imperatoriams. Insei leido buvusiam imperatoriui pasitraukti iš ceremoninio vaidmens, bet išlikti politinės įtakos centre — taip jis galėjo apeiti regentų institucijas ir tiesiogiai riboti dvaro politiką.
Kaip veikė sistema
- Retired (cloistered) emperor dažnai tapdavo budistu ar įkurdavo vienuolyne — todėl žodis in (院) reiškia „klosterį“ ar „instituciją“.
- Buvo įsteigta atskira administracija, kuri aptarnaudavo buvusio imperatoriaus reikalus: dokumentų rengimas, įsakymų išdavinėjimas, žemės valdymas ir teisiniai sprendimai. Tokia struktūra kartais vadinama „klosterinio dvarelio“ (insei court) įstaigomis.
- Pasitraukęs imperatorius galėjo skirti pareigas, reguliuoti paveldėjimo klausimus, valdyti šōen (privatines žemes) ir rinkti pajamas — tai suteikdavo jam finansinę bazę politinei veiklai.
- Dažnai insei veikė kartu su dvaro magnatais bei vyriausiais kariniais šeimyniniais interesais, taip formuojant sąjungas, kurios vėliau turėjo įtakos kariniams konfliktams.
Svarbūs asmenys ir istorinis poveikis
Labiausiai žinomas Insei iniciatorius — imperatorius Širakava (abdikavo 1087 m.), kurio veikla suteikė naują sluoksnį politinei valdžiai vėlyvojoje Heiano epochoje. Vėliau ir kiti imperatoriai (pvz., Toba ir Go-Shirakawa) taip pat vystė cloistered rule, tai lėmė sudėtingus tarpdvarinius santykius ir sosto paveldėjimo manipuliacijas.
Ši sistema turėjo ir netiesioginį poveikį Japonijos karinei transformacijai: susilpnėjęs centralizuotas civilių institucijų valdymas, didėjančios dvarų ir šeimų autonomijos bei sąveika su žemvaldžiais leido kilti galingoms karių šeimoms, tokioms kaip Taira ir Minamoto. Tokių santykių ir konfliktų serija (pvz., Hōgen ir Heiji maištai, Genpei karas) galiausiai palengvino Kamakuros šiogūnato įkūrimą 1192 m.
Kultūrinė ir religine reikšmė
Be politinės galios, pasitraukę imperatoriai dažnai buvo svarbūs budizmo rėmėjai: jie steigė šventoves, remdavo menininkus, raštiją ir švietimą. Insei laikotarpiu daug lituros, menų ir religinių iniciatyvų sulaukė paramos iš cloistered dvarelio, taip prisidedant prie Heiano kultūros tęstinumo.
Vertinimas ir palikimas
Insei istorikų vertinamas kaip dviprasmiškas reiškinys: jis leido imperijai išsaugoti tam tikrą valdžią ir strateginį lankstumą, tačiau tuo pačiu metu prisidėjo prie politinės fragmentacijos ir feodalizacijos zygio, kuris baigėsi kariuomenės valdžios užgimimu. Ši sistema yra svarbi norint suprasti, kaip ir kodėl Japonija perėjo nuo aristokratinio dvaro valdymo į karišką šiogūnatą.
Heiano laikotarpis
Valdžios perėmimas Insei sistemoje buvo sudėtingas.
| Insei imperijos valdymo sistema |
| |||
| Imperatoriaus | Reign datos | Vyresnysis Insei imperatorius | Kiti Insei imperatoriai | |
| 71 | 1067-1072 | |||
| 72 | 1072-1073 | Imperatorius Е irakava | Go-Sanjō | |
|
| 1072-1073 | Shirakawa | ||
| 73 | 1086-1107 | Imperatorius Horikawa | Shirakawa | |
| 74 | 1107-1123 | Imperatorius Toba | Shirakawa | |
| 75 | 1123-1129 | Imperatorius Sutoku | Shirakawa | Toba |
|
| 1129-1141 | Sutoku | Toba | |
| 76 | 1141-1155 | Imperatorius Konoe | Toba | Sutoku |
| 77 | 1155-1156 | Imperatorius Go-Е irakava | Toba | Sutoku |
|
| 1156-1158 | Go-Shirakawa |
| Sutoku |
| 78 | 1158-1165 | Imperatorius NijЕЌ | Go-Shirakawa |
|
| 79 | 1165-1168 | Imperatorius RokujЕЌ | Go-Shirakawa |
|
| 80 | 1168-1180 | Imperatorius Takakura | Go-Shirakawa | RokujЕЌ (iki 1176 m.) |
| 81 | 1180-1185 | Imperatorius Antoku | Go-Shirakawa | Takakura (iki 1181 m.) |
| 82 | 1184-1192 | Go-Shirakawa |
| |
|
| 1192-1198 | Go-Toba |
|
|
Edo laikotarpis
Paskutinysis į pensiją išėjęs imperatorius, kuriam buvo suteiktas Insei titulas, buvo imperatorius Reigenas Edo laikotarpiu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Insei Japonijoje?
A: Insei, dar vadinamas "kloakiniu valdymu", yra senovinis japonų terminas, reiškiantis ypatingą imperatoriaus valdymo formą.
K: Kas vyksta Japonijoje taikant Insei sistemą?
A: Insei sistemoje monarchas atsistatydina arba pasitraukia į pensiją ir paskiriamas naujas imperatorius, tačiau senasis imperatorius išlaiko didelę valdžią ir įtaką dvare ir tautoje.
Klausimas: Ar senieji imperatoriai, atsisakę valdžios arba pasitraukę į pensiją, atsisakydavo kokių nors galių?
Atsakymas: Ne, iš viešojo gyvenimo pasitraukę imperatoriai neatsisakydavo nė vienos iš daugelio savo galių.
K: Koks praktinis skirtumas tarp aktyvaus ir pasitraukusio imperatoriaus gyvenimo Insei sistemoje?
A: Praktiškai į pensiją išėjęs imperatorius tik atsisakydavo daug laiko reikalaujančios ceremoninių vaidmenų ir oficialių pareigų naštos.
Klausimas: Ar buvo imperatorių, kurie atsisakė sosto prieš Heiano laikotarpį ar po jo?
A: Taip, buvo imperatorių, kurie abdikavo prieš Heiano laikotarpį ir po jo.
K: Kas įgyvendino Insei sistemą?
A: Terminas "Insei" dažniausiai vartojamas kalbant apie imperatoriaus Širakavos 1086 m. įvestą imperijos sistemą.
K: Ar Insei sistema buvo svarbi Japonijoje?
A: Taip, Insei sistema buvo labai svarbi prieš 1192 m. Kamakuros šiogunato iškilimą.
