Tarpvalstybinės prekybos komisija (angl. Interstate Commerce Commission, ICC) buvo Jungtinių Valstijų federalinė reguliavimo agentūra, įsteigta 1887 m. pagal Tarpvalstybinės prekybos įstatymą. Jos pradinis uždavinys buvo reguliuoti geležinkelius, užtikrinti sąžiningus tarifus ir užkirsti kelią pervežimų kainų bei sąlygų diskriminacijai tarp klientų ir regionų.

Laikui bėgant ICC įgaliojimai išsiplėtė. Agentūra pradėjo reguliuoti ir Jungtinių Valstijų sunkvežimių pramonę, stebėti ir reglamentuoti viešojo transporto autobusų paslaugas bei, tam tikrais atvejais, ryšių ir susisiekimo įmonių veiklą, pavyzdžiui telefono bendroves. Komisijos pagrindinės funkcijos buvo:

  • nustatyti ir prižiūrėti teisingus tarifus ir kainodaros praktiką;
  • įvairių pervežėjų veiklos stebėjimas ir diskriminacijos tarp klientų ar maršrutų šalinimas (diskriminaciją ir kt.);
  • kontrolė dėl bendrųjų vežėjų elgesio, licencijavimo ir viešo susisiekimo paslaugų prieinamumo;
  • tyrimai dėl galimų taisyklių pažeidimų ir galimybių taikyti sankcijas ar reikalauti pataisymų.

ICC buvo pirmoji federalinė nepriklausoma reguliavimo agentūra ir tapo modeliu vėlesnėms institucijoms. Pirmosiose veiklos dešimtmetyse Komisija galėjo tirti ir priimti sprendimus, tačiau dažnai reikėdavo federalinio teismo nutarties, kad jos įsakymai būtų privalomi ir įvykdomi. Vėlesni Kongreso įstatymai – pavyzdžiui, 1906 m. priimti papildymai (Hepburno įstatymas) ir kiti teisės aktai XX a. pradžioje – suteikė ICC plačiau vykdomųjų galių, įskaitant galimybę tikrinti vežėjų apskaitą ir tiesiogiau užtikrinti savo sprendimų įgyvendinimą. Kongresas taip pat keletą kartų išplėtė Komisijos įgaliojimus reguliuoti įvairias prekybos sritis.

Pirmąsias Komisijos kadencijas sudarė penki nariai, kuriuos skyrė Jungtinių Valstijų prezidentas ir patvirtindavo Jungtinių Valstijų Senatas. ICC buvo įgaliota tirti galimus Įstatymo pažeidimus ir, esant reikalui, inicijuoti veiksmus dėl pažeidimų nutraukimo.

XX a. antrojoje pusėje Komisijos vaidmuo pamažu sumažėjo dėl didesnio rinkos liberalizavimo ir sektorių deregulacijos: 1970–1980 m. priimti dereguliavimo įstatymai (tarp jų susiję su autobusų ir sunkvežimių transportu bei geležinkeliais) leido rinkai didesnę laisvę ir sumažino ICC kontrolės sritį. Galiausiai 1995 m. komisija buvo panaikinta, o likusios jos funkcijos perduotos naujai institucijai — Paviršinio transporto valdybai (angl. Surface Transportation Board) bei kitoms federalinėms agentūroms.

ICC paliko reikšmingą paveldą: ji padėjo sukurti federalinės reguliavimo valstybės modelį, nustatė precedento principus santykiams tarp valstybės ir didžiųjų pramonės įmonių, ir ilgus dešimtmečius formavo JAV tarpvalstybinės prekybos taisykles. Jos istorija taip pat atspindi ilgalaikį diskursą apie reguliavimo poreikį, rinkos laisvę ir vartotojų apsaugą.