Airijos Respublika (1916–1922): nepriklausomybės skelbimas ir karas
Airijos Respublika 1916–1922: Velykų sukilimas, nepriklausomybės paskelbimas ir karas – dramatiškas laikotarpis Airijos istorijoje, politinių kovų ir valstybės kūrimo.
Airijos Respublika (airių kalba: Saorstát Éireann) pirmąsyk buvo paskelbta Velykų sukilimo metu 1916 m. ir vėliau atgimė kaip politinis projektas, kurį 1919 m. įkūrė Pirmasis Dáil (parlamentas). Šis nepriklausomos valstybės statuso pareiškimas formalizavo ilgalaikį siekį atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės ir virto faktine valdžios alternatyva 1919–1922 m., kai vyko Airijos nepriklausomybės karo konfliktas tarp Airijos respublikonų armijos ir britų pajėgų.
Proklamavimas ir politinis kontekstas
Velykų sukilimo (1916) vadovai, tarp jų tokie asmenys kaip P. Pearse ir J. Connolly, paskelbė Airijos Respubliką kaip nepriklausomą valstybę. Po sukilimo vykusios egzekucijos ir britų represijos iš dalies pakeitė visuomenės nuomonę, o 1918 m. rinkimų rezultatai leido airių nacionalistų partijai Sinn Féin laimėti daugumą mandatų Airijos teritorijoje. Laimėjusieji atsisakė eiti į Londono parlamentą ir 1919 m. sausio 21 d. susirinkę Pirmasis Dáil paskelbė Airijos Respublikos atstatymą ir savarankišką valdžią.
Karo eiga ir alternatyvios institucijos
Per 1919–1921 m. konfliktą Airijos respublikonų armija (IRA) vykdė gerilių kovą prieš britų kariuomenę, Karalystės vietinę policiją (ypač RIC) bei papildomas specialiąsias pajėgas (pvz., „Black and Tans“ ir „Auxiliaries“). Republicanų pusėje veikė ir politinės institucijos – Dáil kūrė savus teismus, vietos administraciją ir policijos struktūras, bandydamas pakeisti britų valdžią realioje praktikoje. Tuo tarpu britų pajėgos ir paramą turinčios lojalios jėgos taikė represijas, areštus ir kolektyvines bausmes, kas prisidėjo prie didėjančio smurto ir visuomeninių įtampų.
Anglijos ir Airijos sutartis (1921) ir jos pasekmės
Karas baigėsi politinėmis derybomis, kurių rezultatas – 1921 m. pasirašyta Anglijos ir Airijos sutartis (Anglo‑Irish Treaty). Sutartis suteikė 26 iš 32 grafysčių autonominį statusą kaip Airijos laisvoji valstybė (dominion), su tam tikromis sąlygomis, įskaitant ištikimybės priesaiką Karūnai, o likusios šešios grafystės tuo pačiu išliko Jungtinės Karalystės sudėtyje kaip Šiaurės Airija. Sutartis buvo pasirašyta 1921 m. gruodžio mėn. ir ratifikuota 1922 m., o Airijos laisvoji valstybė oficialiai įkūrusioji 1922 m. pabaigoje.
Sutartis sukėlė gilų skilimą tarp respublikonų: dalis politikų ir kovotojų (tarp jų M. Collins ir A. Griffith) palaikė sutartį kaip praktišką žingsnį link pilnesnės nepriklausomybės, kiti (pvz., E. de Valera ir dalis Sinn Féin narių) ją atmetė kaip išdavystę idealų. Šis susiskaldymas peraugo į Airijos pilietinį karą 1922–1923 m., kuris dar labiau komplikuodavo valstybės kūrimo procesą.
Politinis palikimas ir abstencionizmas
Po sutarties dalis Sinn Féin politikų atsisakė pripažinti Airijos laisvosios valstybės institucijas ir toliau teigė, kad tikroji Airijos Respublika egzistuoja žodžiu ir teisine prasme, nors realiai ji nebesiekė visuotinės teritorinės kontrolės. Iki tol daugelis išrinktų Sinn Féin mandatų 1918 m. buvo skirtos dalyvauti Dáil, o Sinn Féin kaip partija praktikuodavo abstentionizmą – atmetimą sėsti Jungtinės Karalystės parlamente. Po sutarties politinis peizažas dar labiau pasikeitė: pro‑sutarties jėgos formavo naujas partijas (pvz., vėlesnį Cumann na nGaedheal), o anti‑sutarties respublikonai ilgą laiką laikėsi abstencionistinės pozicijos prieš naująją valstybę.
Ilgalaikėje perspektyvoje 1916–1922 m. įvykiai suformavo modernios Airijos valstybės pagrindus: 1937 m. priimta konstitucija sukūrė naują politinę sistemą, o 1949 m. įgyvendintos priemonės paskelbė Airiją visiškai nepriklausoma respublika. Vis dėlto idėja apie 1916 ir 1919 m. skelbtą Airijos Respubliką išliko svarbi tiek politinei kultūrai, tiek kolektyvinei atminčiai.
Pavadinimas
Angliškai revoliucinė valstybė buvo vadinama "Airijos Respublika". Buvo vartojami du skirtingi pavadinimai airių kalba:
- Poblacht na hÉireann
- "poblacht" buvo naujas žodis, kurį 1916 m. sugalvojo Velykų proklamacijos autoriai.
- Saorstát Éireann
- Saorstát - tai du airiški žodžiai saor ("laisvas") ir stát ("valstybė"). Pažodinis vertimas - "laisva valstybė". Nepriklausomybės deklaracijoje ir kituose 1919 m. priimtuose dokumentuose buvo vartojama Saorstát Éireann.
Saorstát Éireann taip pat buvo oficialus Airijos laisvosios valstybės pavadinimas.
Airijos Respublikos vyriausybė
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Tai buvo Dáil Éireann. Jį sudarė dauguma Airijos parlamento narių, išrinktų per 1918 m. visuotinius rinkimus. Kitus dvejus visuotinius rinkimus, kuriuos sušaukė Airijos lordas leitenantas, britų administracijos Dublino pilyje vadovas, nacionalistai traktavo kaip rinkimus į Dáil. Antrojo Dailo nariai buvo išrinkti 1921 m. rinkimuose į Šiaurės Airijos ir Pietų Airijos parlamentus; Trečiasis Dailas buvo išrinktas 1922 m. kaip laikinasis Pietų Airijos parlamentas, kaip numatyta Anglijos ir Airijos sutartyje.
Pirmajame posėdyje Dailas priėmė Dailo konstituciją. Ji taip pat priėmė Nepriklausomybės deklaraciją.
Ministrai
Pagal Dailo konstituciją vykdomoji valdžia buvo pavesta kabinetui, vadinamam "Aireacht" arba "ministerija". Aireacht" vadovas iš pradžių buvo vadinamas "Príomh Aire". Jis savo ruožtu skirdavo ministrus. Pagal pirminę 1919 m. sausio mėn. priimtą konstitucijos redakciją turėjo būti keturi ministrai:
1. Finansų ministras (Aire Airgid),
2. Vidaus reikalų ministras (Aire Gnóthaí Duthchais),
3. Užsienio reikalų ministras (Aire Gnóthaí Coigcríoch)
4. Gynybos ministras (Aire Cosanta).
1919 m. balandį ministerija buvo padidinta iki ne daugiau kaip devynių ministrų. 1921 m. rugpjūtį ji buvo galutinai pertvarkyta, kai buvo įsteigta prezidento pareigybė. Šeši ministrai buvo
1. Užsienio reikalų valstybės sekretorius,
2. Vidaus reikalų valstybės sekretorius,
3. Krašto apsaugos valstybės sekretorius,
4. Finansų valstybės sekretorius,
5. Valstybės sekretorius, atsakingas už vietos savivaldą,
6. Valstybės sekretorius, atsakingas už ekonomikos reikalus
Keletas ankstesnių ministrų, ypač Constance Markiewicz, buvo pažeminti iki sekretoriaus pavaduotojo lygio. Grafienė Markiewicz buvo pirmoji moteris, išrinkta į Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmus. Ji taip ir neužėmė savo vietos, o buvo pirmojo Dailo narė.
Aireacht posėdžiavo taip dažnai, kaip leido slaptumas ir saugumas.
Anglijos ir Airijos sutartis
1921 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašyta Anglijos ir Airijos sutartis. Vėliau ją reikėjo patvirtinti tris kartus:
- Jungtinės Karalystės, kaip sutartis tarp Jo Didenybės vyriausybės ir Jo Didenybės pavaldinių Airijoje;
- Pietų Airijos Bendruomenių rūmais, nes šis parlamentas atstovavo Jo Didenybės subjektams Airijoje;
- priėmė Dáil Éireann, nes Airijos Respublikos šalininkai teigia, kad ji buvo nepriklausoma valstybė ir jos parlamentas buvo suverenus;
Pietų Airijos Bendruomenių rūmus ir Dáil Éireann sudarė tie patys žmonės, išskyrus 4 probritiškai nusiteikusius Bendruomenių rūmų narius.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Airijos Respublika?
Atsakymas: Airijos Respublika buvo 1916 m. Velykų sukilimo metu paskelbta nepriklausoma Jungtinės Karalystės valstybė, kurią 1919 m. įsteigė Pirmasis Dáilas.
K: Kada egzistavo Airijos Respublika?
A: Airijos Respublika egzistavo tik 1919-1922 m. Airijos nepriklausomybės karo metu.
K: Kada Airijos Respublika oficialiai nustojo egzistuoti?
A: Airijos Respublika oficialiai nustojo egzistuoti 1922 m., kai buvo ratifikuota Anglijos ir Airijos sutartis, kuria buvo užbaigtas karas.
K: Koks buvo Anglijos ir Airijos sutarties rezultatas?
A: Anglijos ir Airijos sutartis lėmė tai, kad 26 iš 32 šalies grafysčių tapo Airijos laisvąja valstybe, o kitos šešios liko Jungtinės Karalystės sudėtyje kaip Šiaurės Airija.
K: Ar Sinn Féin pritarė Anglijos ir Airijos sutarčiai?
A: Sinn Féin atsisakė pripažinti sutartį, teigė, kad Airijos Respublika egzistuoja, nors ir nekontroliuoja jokios teritorijos.
K: Ar išrinkti Sinn Féin TD užėmė vietas Airijos laisvosios valstybės ar Jungtinės Karalystės parlamentuose?
Atsakymas: Ne, išrinkti Sinn Féin TD niekada neužėmė vietų Airijos laisvosios valstybės ar Jungtinės Karalystės parlamentuose.
K: Kodėl "Sinn Féin" atsisakė priimti Anglijos ir Airijos sutartį?
A: Sinn Féin atsisakė priimti sutartį, nes manė, kad joje nėra visiškai įtvirtinta Airijos nepriklausomybė ir kad Airijos Respublika jau egzistuoja.
Ieškoti