Edo laikotarpis

Laiko juosta

1600 m. įvykęs Sekigaharos mūšis sukūrė kontekstą kitiems dviem šimtmečiams. Tokugava Iejasu nugali daimio koaliciją ir įtvirtina hegemoniją didžiojoje Japonijos dalyje.

• 1603 m. ("Keichō 8"): Imperatorius paskiria Ieyasu šogūnu.
• 1605 m. ("Keichō 10"): Ieyasu atsistatydina iš šogūno pareigų, o jo vietą užima sūnus Tokugava Hidetada.
• 1607 m. ("Keichō 12"): Korėjos Čosono dinastija siunčia ambasadą į Tokugavos šiogūnatą.
• 1611 ("Keichō 16"): Ryūkyū salos tampa Satsumos valdos vasalu.
• 1613 ("Keichō 16"): "Keichō ambasada" (慶長使節) į Ameriką ir Europą.
• 1614 ("Keichō 17"): Šogunatas uždraudžia krikščionybę Japonijoje.
• 1615 ("Keichō 18"): Ieyasu sunaikina Osakos pilį ir Toyotomi klaną.
• 1616 m. birželio 1 d. (4 mėnesio 17 diena, Genna 2): Ieyasu mirė Surugos pilyje.
• 1623 m. (Genna 9): Tokugawa Iemitsu tampa trečiuoju šogunu.
• 1633 m. (Kan'ei 12) Šogunatas uždraudžia keliauti į užsienį ir skaityti užsienio knygas.
• 1635 (Kan'ei 12): Šogunatas oficialiai įteisina privalomos pakaitinės gyvenamosios vietos (sankin kotai) sistemą Edo mieste.
• 1637 (Kan'ei 14): Šimabaros sukilimas (1637-38 m.), kurį surengė per daug apmokestinti valstiečiai.
• 1638 m. (Kan'ei 15): Šogunatas draudžia statyti laivus.
• 1639 (Kan'ei 16): Ediktais nustatoma nacionalinio uždarumo (Sakoku) politika.
• 1641 m. (Kan'ei 18): Šogunatas uždraudžia visus užsieniečius, išskyrus kinus ir olandus, kurie gali gyventi tik Nagasakyje.
• 1650 m. (Kei'an 3): Taikos metu susiformavo nauja kilmingų, raštingų karių rūšis pagal bušido ("kario kelią").
• 1657 (Meireki 3): Didysis Meireki gaisras sunaikina didžiąją dalį Edo miesto.
• 1700 m. (Genroku 13): Išpopuliarėja kabuki ir ukiyo-e.
• 1707 m. gruodžio 16 d. (Hōei 4, 11 mėnesio 23 diena): Fudži kalno išsiveržimas,
• 1774 m. (An'ei 3): Sugita Gempaku ir Maeno Ryotaku išleidžia pirmąjį pilną Vakarų medicinos veikalo vertimą į japonų kalbą "Kaitai shinsho".
• 1787 m. (Tenmei 7): Matsudaira Sadanobu tampa vyriausiuoju šogunato pareigūnu (rōjū).
• 1792 m. (Kansei 4): Rusijos pasiuntinys Adomas Laksmanas atvyksta į Nemuro miestą rytinėje Ezo dalyje (dabar Hokkaidō).
• 1804 m. (Kyōwa 4): Rusijos pasiuntinys Nikolajus Rezanovas pasiekia Nagasakį ir nesėkmingai siekia užmegzti prekybinius santykius su Japonija.
• 1837 m. (Tenpō 8): Ōshio Heihachirō ir Ikuta Yorozu vadovauja sukilimui, kuris buvo žinomas kaip Tempo Jiken
• 1841 m. (Tenpō 12): Tempo reformos
• 1854 m. (Kaei 7): Perry priverčia Japoniją pritarti Kanagavos sutarčiai. Vyriausiasis japonų derybininkas buvo Hajaši Akira.
• 1855 m. (Kaei 8): Rusija ir Japonija užmezga diplomatinius santykius.
• 1864 m. rugsėjo 5-6 d. (Genji 1, 8 mėnesio 5-6 diena): Britų, prancūzų, olandų ir amerikiečių karo laivai bombarduoja Šimonosekio miestą

1868 m. Tokugava Jošinobu atsistatydina, Tokugavų šiogūnatas baigiasi. Tai reiškia Edo laikotarpio pabaigą. Imperatorius Meidži įkuria savo imperijos sostinę Edo mieste, kuris pervadinamas Tokijumi ("rytų sostinė").

Paveikslėlių galerija

Ekonomika Prekyba Diplomatija

Edo laikotarpiu Japonija ekonomiškai labai išsivystė, o po Meidži restauracijos kapitalo kaupimas tapo ekonomikos vystymosi varomąja jėga.

Kadangi daugelis daimio apsistodavo užeigoje palei greitkelį prie daimio pakaitinės metų rezidencijos Tokijuje, suaktyvėjo ekonomikos apykaita.

Be to, dėl stabilios ekonomikos labai gerai vystėsi specialioji Japonijos kultūra, pavyzdžiui, Nou, Kabuki ar Ukiyoe.

Šogunatas vykdė izoliacionistinę užsienio politiką.

Todėl prekybos ryšiai, kuriuos vykdo Shogunate yra tik Shin (清, Shin) Nagasakyje, ir Nyderlandai Dejima.

Susiję puslapiai

• Japonijos epochų sąrašas