Brigitte Bardot: prancūzų aktorė, seksualumo ikona ir gyvūnų teisių aktyvistė
Brigitte Bardot — prancūzų aktorė ir XX a. sekso simbolis, buvusi manekenė, dainininkė bei aistringa gyvūnų teisių aktyvistė. Sužinokite apie jos gyvenimą ir palikimą.
Brigitte Bardot (pranc. IPA: [bʀi'ʒit baʀ'do], g. 1934 m. rugsėjo 28 d.) – prancūzų aktorė, buvusi manekenė, dainininkė, kovotoja už gyvūnų teises, laikoma vienu svarbiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių sekso simbolių. Ji buvo viena iš nedaugelio aktorių iš Europos, į kurias dėmesį atkreipė Amerikos žiniasklaida.
Ankstyvas gyvenimas ir karjeros pradžia
Brigitte Anne‑Marie Bardot gimė Paryžiuje. Vaikystėje domėjosi šokiu ir modeliavimo sritimi – jauna Bardot pradėjo lankyti baleto užsiėmimus ir greitai sulaukė susidomėjimo fotografų bei mados industrijos. 1950‑aisiais ji pradėjo filmuotis nedideliuose vaidmenyse ir dirbti kaip modelis, kol pamažu įgijo platesnį pripažinimą Prancūzijoje.
Kilimas į žvaigždes ir kino palikimas
Visuotine šlovei Bardot atsidūrė po svarbaus proveržio 1956 m., kai ji sukūrė konfrontacinį ir provokuojantį vaidmenį filme Et Dieu... créa la femme (rež. Roger Vadim). Šis filmas padėjo jai tapti tarptautine ikona ir simboliu, kuris atspindėjo naują požiūrį į moterišką seksualumą ir laisvę.
Per savo karjerą Bardot dirbo su žinomais režisieriais ir vaidino įvairiuose žanruose. Tarp ryškesnių darbų – dramatiški ir kritiškai vertinami vaidmenys tokiuose filmuose kaip La Vérité (1960, rež. Henri‑Georges Clouzot) bei Le Mépris (1963, rež. Jean‑Luc Godard). Jos ekrano įvaizdis, manieros ir charizma darė didelį įspūdį žiūrovams ir kritikams.
Stilius ir kultūrinis poveikis
Brigitte Bardot tapo ne tik kino žvaigžde, bet ir mados bei grožio simboliu. Jos kukli, tačiau provokuojanti išvaizda įkvėpė drabužių siluetus (pvz., vadinamasis „Bardot“ kaklas – pečius atveriantis kirpimas), šukuosenas (išpuoselėta aukšta uodega arba „bouffant“) ir paprastą, seksualiai atvirą stilių, kuris buvo plačiai kopijuojamas. Bardot taip pat įrašė kelis populiarių dainų singlus ir prisidėjo prie tuo laiku populiarios prancūziškos chanson tradicijos.
Pasitraukimas iš kino ir gyvūnų teisių veikla
1973 m. Brigitte Bardot nutraukė profesionalią aktorės karjerą ir ėmėsi intensyvios gyvūnų teisių veiklos. 1986 m. ji įkūrė Fondation Brigitte Bardot – organizaciją, skiriamą gyvūnų apsaugai, globai ir prevencijai nuo kankinimų. Fondacija dalyvauja gelbėjimo akcijose, remia prieglaudas, kovoja prieš kailių pramonę ir reklamuoja atsakingą požiūrį į gyvūnus. Bardot savo ateityje daug dėmesio skyrė humanitarinėms iniciatyvoms, susijusioms su gyvūnų gerove.
Kontroversijos
Nors Bardot išliko kultūros ikona, jos asmeninis gyvenimas ir politiniai pareiškimai sukelia prieštaringas reakcijas. Ji yra viešai išsakžiusi aštrius komentarus imigracijos, islamo ir kitais jautriais klausimais, dėl kurių kelis kartus buvo teisiama ir nubausta už rasinius ar ksenofobiškus pareiškimus. Šios kontroversijos paveikė viešą jos įvaizdį ir aptariant jos palikimą visuomenėje dažnai juntamas įtampos tarp estetinės ikonografijos ir politinių nuostatų elementas.
Paveldas
Brigitte Bardot palikimas yra daugialypis: ji prisimenama kaip vienas ryškiausių XX a. kino ir mados simbolių, ypač svarbus seksualumo ir moteriškumo reprezentacijų istorijoje. Tuo pačiu metu jos aktyvistinė veikla gyvūnų labui paliko konkrečių rezultatų – prieglaudų ir tarptautinių kampanijų pavidalu. Bardot liko viena iš tų popkultūros figūrų, kuri sukelia ir pagarbą, ir polemiką.
Trumpai:
- Gimė 1934 m. rugsėjo 28 d. Paryžiuje.
- Sprogo į pasaulinę šlovę po filmo Et Dieu... créa la femme (1956).
- Tapusi mados ir seksualumo ikona, įtakojo drabužių siluetus bei grožio idealus.
- 1973 m. pasitraukė iš kino; 1986 m. įkūrė Fondation Brigitte Bardot gyvūnų teisių labui.
- Jos gyvenimas lydimas tiek pagarbaus susižavėjimo, tiek kritikos dėl politinių pareiškimų.
Gyvenimas ir karjera
Gimė Paryžiuje, pasiturinčioje šeimoje, jos tėvas buvo pramonininkas, o motina - namų šeimininkė. Ji buvo griežtai auklėjama, bet jai buvo leista lankyti baleto pamokas, tikintis tapti profesionalia klasikinio šokio šokėja.
1949 m. šeimos draugo pasiūlymu ji pradėjo dirbti modeliu ir 1950 m. gegužę nusifotografavo ant žurnalo "Elle" viršelio. Dėl to ją pastebėjo kino režisierius Yves'as Allegret'as ir pasiūlė vaidmenį viename iš savo filmų. Filmas taip ir nebuvo sukurtas, tačiau per atranką ji susipažino su jaunu jo asistentu Roger Vadimu. Jos šeima labai priešinosi šiems santykiams, bet galiausiai pasidavė ir 1952 m. jie susituokė.
Tais pačiais metais ji pradėjo aktorės karjerą ir suvaidino dviejuose filmuose: "Le trou normand" ir "Manina, fille sans voile".
Vėlesniais metais ji vaidino įvairiuose filmuose Prancūzijoje, Italijoje ir Anglijoje. Jos karjera iš tiesų įsibėgėjo 1956 m., kai ji pasirodė specialiai jai sukurtame Vadimo filme "Dievas sukūrė moterį" ("Et Dieu créa la femme"), kuris akimirksniu pavertė ją žvaigžde ir tarptautiniu sekso simboliu. Nuo tada kiekvienas jos žingsnis atsidurdavo viso pasaulio laikraščių antraštėse. 1958 m. ji nusipirko namą "La Madrague" Sen Tropeze, tuomet ramiame žvejų kaimelyje, kuris nuo to laiko tapo itin turistine vieta.
Kiti žymūs filmai: "Blogas atvejis" (En cas de malheur, 1958), "Tikrovė" (La vérité, 1960), daugelio laikomas geriausiu jos vaidmeniu, "Privatus gyvenimas" (Vie Privée, 1962), "Mėnesiena" (Le mépris, 1963), "Viva Maria" (1965) ir kt. Ji taip pat sulaukė sėkmės kaip dainininkė, tačiau daugiausia įrašų ir pasirodymų televizijoje.
1973 m. ji nusprendė pasitraukti iš pramogų pasaulio ir atsidėti savo tikrajai aistrai - gyvūnų teisėms, kurią tęsia iki šiol. 1986 m. ji įkūrė savo fondą.
Dešimtajame dešimtmetyje ji išleido autobiografiją ir kitas knygas, kuriose atvirai išsakė savo politines pažiūras tokiais klausimais kaip imigracija ir islamas Prancūzijoje, mišrios santuokos ir homoseksualumas, dėl kurių kilo nemažai diskusijų. Ji supykdė daugelį šioms grupėms priklausančių žmonių ir buvo nubausta už rasinės neapykantos kurstymą.
Bardot turėjo keturis vyrus ir daugybę kitų romantiškų partnerių. 1957 m. išsiskyrusi su Vadimu, 1959 m. ji ištekėjo už aktoriaus Jacques'o Charrier, su kuriuo 1960 m. sausio 11 d. susilaukė vienintelio vaiko - sūnaus Nicolas. Jie išsiskyrė 1962 m. Trečiasis jos vyras 1966-1969 m. buvo vokiečių milijonierius Gunteris Sachsas. Nuo 1992 m. ji yra ištekėjusi už dešiniųjų pažiūrų politinio judėjimo organizatoriaus Bernardo d'Ormale'o.
Ieškoti