Brigitte Bardot: prancūzų aktorė, seksualumo ikona ir gyvūnų teisių aktyvistė

Brigitte Bardot — prancūzų aktorė ir XX a. sekso simbolis, buvusi manekenė, dainininkė bei aistringa gyvūnų teisių aktyvistė. Sužinokite apie jos gyvenimą ir palikimą.

Brigitte Bardot (pranc. IPA: [bʀi'ʒit baʀ'do], g. 1934 m. rugsėjo 28 d.) – prancūzų aktorė, buvusi manekenė, dainininkė, kovotoja už gyvūnų teises, laikoma vienu svarbiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių sekso simbolių. Ji buvo viena iš nedaugelio aktorių iš Europos, į kurias dėmesį atkreipė Amerikos žiniasklaida.

Ankstyvas gyvenimas ir karjeros pradžia

Brigitte Anne‑Marie Bardot gimė Paryžiuje. Vaikystėje domėjosi šokiu ir modeliavimo sritimi – jauna Bardot pradėjo lankyti baleto užsiėmimus ir greitai sulaukė susidomėjimo fotografų bei mados industrijos. 1950‑aisiais ji pradėjo filmuotis nedideliuose vaidmenyse ir dirbti kaip modelis, kol pamažu įgijo platesnį pripažinimą Prancūzijoje.

Kilimas į žvaigždes ir kino palikimas

Visuotine šlovei Bardot atsidūrė po svarbaus proveržio 1956 m., kai ji sukūrė konfrontacinį ir provokuojantį vaidmenį filme Et Dieu... créa la femme (rež. Roger Vadim). Šis filmas padėjo jai tapti tarptautine ikona ir simboliu, kuris atspindėjo naują požiūrį į moterišką seksualumą ir laisvę.

Per savo karjerą Bardot dirbo su žinomais režisieriais ir vaidino įvairiuose žanruose. Tarp ryškesnių darbų – dramatiški ir kritiškai vertinami vaidmenys tokiuose filmuose kaip La Vérité (1960, rež. Henri‑Georges Clouzot) bei Le Mépris (1963, rež. Jean‑Luc Godard). Jos ekrano įvaizdis, manieros ir charizma darė didelį įspūdį žiūrovams ir kritikams.

Stilius ir kultūrinis poveikis

Brigitte Bardot tapo ne tik kino žvaigžde, bet ir mados bei grožio simboliu. Jos kukli, tačiau provokuojanti išvaizda įkvėpė drabužių siluetus (pvz., vadinamasis „Bardot“ kaklas – pečius atveriantis kirpimas), šukuosenas (išpuoselėta aukšta uodega arba „bouffant“) ir paprastą, seksualiai atvirą stilių, kuris buvo plačiai kopijuojamas. Bardot taip pat įrašė kelis populiarių dainų singlus ir prisidėjo prie tuo laiku populiarios prancūziškos chanson tradicijos.

Pasitraukimas iš kino ir gyvūnų teisių veikla

1973 m. Brigitte Bardot nutraukė profesionalią aktorės karjerą ir ėmėsi intensyvios gyvūnų teisių veiklos. 1986 m. ji įkūrė Fondation Brigitte Bardot – organizaciją, skiriamą gyvūnų apsaugai, globai ir prevencijai nuo kankinimų. Fondacija dalyvauja gelbėjimo akcijose, remia prieglaudas, kovoja prieš kailių pramonę ir reklamuoja atsakingą požiūrį į gyvūnus. Bardot savo ateityje daug dėmesio skyrė humanitarinėms iniciatyvoms, susijusioms su gyvūnų gerove.

Kontroversijos

Nors Bardot išliko kultūros ikona, jos asmeninis gyvenimas ir politiniai pareiškimai sukelia prieštaringas reakcijas. Ji yra viešai išsakžiusi aštrius komentarus imigracijos, islamo ir kitais jautriais klausimais, dėl kurių kelis kartus buvo teisiama ir nubausta už rasinius ar ksenofobiškus pareiškimus. Šios kontroversijos paveikė viešą jos įvaizdį ir aptariant jos palikimą visuomenėje dažnai juntamas įtampos tarp estetinės ikonografijos ir politinių nuostatų elementas.

Paveldas

Brigitte Bardot palikimas yra daugialypis: ji prisimenama kaip vienas ryškiausių XX a. kino ir mados simbolių, ypač svarbus seksualumo ir moteriškumo reprezentacijų istorijoje. Tuo pačiu metu jos aktyvistinė veikla gyvūnų labui paliko konkrečių rezultatų – prieglaudų ir tarptautinių kampanijų pavidalu. Bardot liko viena iš tų popkultūros figūrų, kuri sukelia ir pagarbą, ir polemiką.

Trumpai:

• Gimė 1934 m. rugsėjo 28 d. Paryžiuje.
• Sprogo į pasaulinę šlovę po filmo Et Dieu... créa la femme (1956).
• Tapusi mados ir seksualumo ikona, įtakojo drabužių siluetus bei grožio idealus.
• 1973 m. pasitraukė iš kino; 1986 m. įkūrė Fondation Brigitte Bardot gyvūnų teisių labui.
• Jos gyvenimas lydimas tiek pagarbaus susižavėjimo, tiek kritikos dėl politinių pareiškimų.

Paieška pagal raidę