Francis Harry Compton Crick OM FRS (1916 m. birželio 8 d. – 2004 m. liepos 28 d.) buvo britų fizikas, biologas ir humanistas. Jis plačiai žinomas kaip vienas iš mokslininkų, kurie atrado DNR dvigubos spiralės struktūrą ir tapo vienu iš modernios molekulinės biologijos kūrėjų.

Gyvenimo ir karjeros apžvalga

Crickas gimė 1916 m. Northamptonshire apylinkėse. Prieš persikeldamas į biologiją, jis baigė fizikos studijas ir Antrojo pasaulinio karo metu dirbo su techninėmis problemomis, susijusiomis su karo technologijomis. Po karo jo susidomėjimas persisuko į problemas, susijusias su gyvybės molekulėmis — ypač tuo, kaip cheminė struktūra galėtų paaiškinti paveldimumą ir gyvybės procesus.

Dvigubos spiralės atradimas

1953 m. Crickas kartu su Jamesu Watsonu paskelbė straipsnį, kuriame pasiūlė modelį, paaiškinantį DNR struktūrą kaip dvigubą spiralę. Remdamiesi rentgeno spindulių kristalografijos duomenimis — tarp jų ir duomenimis, gautais iš Maurice'o Wilkinso biofizikos grupės Londono karališkajame koledže, — jie nustatė, kad DNR sudaryta iš dviejų supinančiųsi grandinių, kurios laikosi viena kitos pagal specifinius poravimosi principus.

Tai reiškia, kad DNR molekulė yra organizuota į dvi grandines, kurios susisuka viena aplink kitą ir sudaro spiralę. Tokia sandara paaiškino, kaip genetinė informacija gali būti saugoma ir tiksliai kopijuojama. Dvi grandinės kartu užtikrina molekulės stabilumą, o specifinis bazinių porų poravimasis (A su T, G su C) — tikslų informacijos atkartojimą ir perdavimą.

Mokslinė reikšmė ir vėlesnis darbas

Cricko ir jo kolegų atradimas tapo paveldimumo mechanizmo pagrindu ir atvėrė kelią greitam genetikos, molekulinės ir ląstelių biologijos vystymuisi. Crickas pats prisidėjo prie genetinio kodo supratimo — buvo vienas iš tų, kurie nustatė, kad nukleotidų tripletai (kodonai) koduoja aminorūgštis — ir suformulavo svarbius principus, kaip informacija teka nuo nukleorūgščių iki baltymų.

Vėliau Crickas persiorientavo į neurobiologiją ir sąmonės tyrimus. 1976 m. jis persikėlė į San Diego, kur dirbo Salko institute, ir tyrinėjo, kaip nervinių tinklų veikla sukuria aukštesnio lygio žmogiškas funkcijas. 1994 m. išleido populiariąją knygą, kurioje teigė, kad sąmonė yra smegenų procesų rezultatas (Astonishing Hypothesis).

Apdovanojimai, pripažinimas ir ginčai

1962 m. Crickas kartu su Jamesu Watsonu ir Maurice'u Wilkinsu buvo apdovanoti Nobelio fiziologijos ar medicinos premija. Šis apdovanojimas pripažino jų bendrą indėlį aiškinant DNR struktūrą. Tačiau istorijoje yra ir ginčų: svarbią rentgeno kristalografijos informaciją (t. y. Rosalind Franklin duomenis) daug kas laiko esminga atradimui, o Franklin nebuvo įtraukt a į Nobelio premijos paskyrimą — ji mirė 1958 m., o Nobelio taisyklės neleidžia posthuminių apdovanojimų.

Crickas taip pat gavo daugybę kitų garbingų titulų ir premijų, tarp jų narystę Karališkojoje draugijoje (FRS) ir Indijos ordino (OM) apdovanojimą, bei kitus nacionalinius ir tarptautinius pripažinimus už indėlį į mokslo pažangą.

Paveldo reikšmė

Cricko darbai pakeitė biologijos mokslo pobūdį: vietoje morfologinių aprašymų atsirado aiškūs molekuliniai mechanizmai. Jo įtaka tęsėsi per visą XX a. antrosios pusės biologijos proveržį — nuo genų sekoskaitos iki biotechnologijų ir medicinos. Be to, Crickas paliko intelektualinį paveldą: idėjas apie informacijos srautą biologijoje, apie genetinį kodą ir apie mokslinį požiūrį į sąmonę, kurios iki šiol skatina diskusijas ir tyrimus.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis: Crickas gyveno ir dirbo keliose šalyse, buvo žinomas kaip smalsus mąstytojas ir aktyvus mokslo komunikatorius. Jis mirė 2004 m. liepos 28 d. San Diege, palikdamas gilų ir ilgalaikį indėlį į mokslą.