Billie Holiday (gimusi Eleanora Fagan, 1915 m. balandžio 7 d. – 1959 m. liepos 17 d.) – amerikiečių džiazo dainininkė ir dainų autorė. Ji taip pat buvo vadinama „Lady Day“ – šią pravardę jai davė jos draugas ir muzikos partneris Lesteris Youngas. Holiday padarė labai didelę įtaką džiazo ir popmuzikos dainavimui; jos manierą dažnai lygindavo su džiazo instrumentininkų frazavimu ir tempiamu laisvumu. Ji mėgo kurti labai asmenišką ir intymų ryšį su klausytoju, o kritikas Johnas Bushas rašė, kad ji „visiems laikams pakeitė amerikietiškojo pop vokalo meną“.
Billie Holiday savo karjeroje sukūrė ir įrašė daugelį dainų, tapusių džiazo standartais. Tarp žymiausių – „God Bless the Child“ ir „Don't Explain“ (abi bendradarbiaujant su Arthuru Herzog Jr.), taip pat autobiografinė „Lady Sings the Blues“. Ji išgarsėjo ir savo interpretacijomis kitų autorių kūrinių, pavyzdžiui, „Easy Living“ ar stipriai politizuotos „Strange Fruit“ – pastaroji, parašyta Abelio Meeropolo (slapyvardžiu Lewis Allan), tapo stipriu protesto prieš lynčavimą simboliu po Antrojo pasaulinio karo.
Ankstyvas gyvenimas ir pradžia scenoje
Billie Holiday gimė Filadelfijoje ir vaikystę leido tiek Filadelfijoje, tiek Baltimorėje ir Niujorke. Jaunystėje ji susidūrė su sunkumais – netektimis, skurdu ir smurtu –, tačiau vėliau atrado muziką kaip išraiškos būdą. 1930-ųjų pradžioje ji pradėjo dainuoti Harlemio klubuose ir greitai sulaukė dėmesio; bendradarbiavo su žinomais vadovais ir ansambliais, įskaitant Teddy Wilsono ir Artie Shaw orkestrus. Jau ankstyvaisiais metais jos balsas ir frazavimas išsiskyrė tarp kitų šalies vokalistų.
Karjera, įrašai ir kūrybinė partnerystė
Holiday įrašinėjo tiek kaip solistė, tiek su orkestrais; jos bendradarbiavimai su Lesteriu Youngu, Teddy Wilsonu, Countu Basie ir kitais padėjo suformuoti išskirtinį jos skambesį. Ji ne tik atliko, bet ir bendradarbiavo dainų kūrime, todėl daug jos įrašų pasižymi autentiška emocine interpretacija. Dainos kaip „Strange Fruit“ parodė, kad ji nesišalino ir socialinių bei politinių temų, o tokie kūriniai ilgainiui tapo ne tik muzikinėmis kompozicijomis, bet ir kultūrinėmis deklaracijomis.
Asmeninis gyvenimas ir sunkumai
Per savo gyvenimą Holiday susidūrė su priklausomybe nuo narkotikų, teisėsaugos problemomis ir sveikatos sutrikimais. 1940–1950 m. dešimtmetyje jos kova su narkotikais lėmė teisinius nepatogumus ir profesinių galimybių apribojimus – ji kurį laiką neteko teisės dainuoti kai kuriuose Niujorko klubuose. Nepaisant to, Billie kartais sugrįždavo į sceną ir įrašų studiją, įrodydama savo meninę jėgą net ir sunkiais laikais.
Paveldas ir įtaka
Billie Holiday laikoma viena įtakingiausių XX a. vokalistų: jos frazavimas, tempo jausmas ir emocinis atskleidimas tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių dainininkių. Jos įrašai yra nuolat analizuojami ir cituojami džiazo mokyklose, o ji pati lieka kultūros figūra – apie jos gyvenimą rašyta knygų, pastatytų spektaklių ir sukurta kino filmų, tarp kurių žinomas filmas „Lady Sings the Blues“ su Diana Ross. Po mirties Billie Holiday buvo pagerbta įvairiais apdovanojimais ir įrašais į garbės lentas; jos muzika ir toliau daro įtaką tiek džiazo, tiek populiariosios muzikos atlikėjams.
Nors Billie Holiday mirė 1959 m. sulaukusi vos 44 metų, jos balsas ir interpretacijos išliko klausytojų atmintyje ir tęsia įtaką naujoms kartoms. Jos kūryba – tai ne tik muzika, bet ir stiprus emocinis bei socialinis pranešimas apie žmogaus išgyvenimus, skausmą ir orumą.
