Billie Holiday

Ankstyvasis gyvenimas

Holiday gimė 1915 m. Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje, buvo katalikė. Ji turėjo sunkią vaikystę, kuri turėjo įtakos jos gyvenimui ir karjerai. Apie jos ankstyvąjį gyvenimą žinoma nedaug, tačiau apie jį pasakojama 1956 m. išleistoje autobiografijoje "Lady Sings the Blues". Vėliau paaiškėjo, kad kai kurios šios knygos dalys buvo klaidingos.

Holiday pseudonimą arba sceninį vardą gavo iš Billie Dove, aktorės, kuria ji žavėjosi, ir Clarence Holiday, vyro, kuris tikriausiai buvo jos tėvas. Karjeros pradžioje ji rašė savo pavardę "Halliday", bet vėliau ją pakeitė į "Holiday" (amerikiečių anglų kalba jie tariami vienodai - "Hahliday").

Žmonės niekada nebuvo tikri, kas buvo Holiday tėvas. Taip yra todėl, kad jos gimimo liudijime nurodyta, jog jos tėvas buvo Frankas DeViese. Kai kurie žmonės dabar mano, kad tai buvo klaida, kurią kažkas padarė jai gimstant.

Atostogų motina vadinosi Sadie Fagan. Fagan pastojo, kai jai buvo 13 metų. Tėvai ją išmetė iš namų Baltimorėje ir ji išvyko į Filadelfiją, kur gimė dukra Eleanora (Billie Holiday). Fagan grįžo į Baltimorę ir ištekėjo už Klarenso Holidėjaus, kuris tikriausiai buvo jos kūdikio tėvas, tačiau vėliau jie išsiskyrė. Būdama 10 metų, Holiday dažnai praleisdavo pamokas mokykloje. Kai ji pasakė, kad buvo išprievartauta, buvo išsiųsta į katalikišką pataisos mokyklą "The House of the Good Shepherd". Po dvejų metų, padedant šeimos draugui, jai buvo leista išeiti. 1928 m. Holiday su motina persikėlė į Niujorką. 1929 m. Holiday motina matė, kaip kaimynas Vilbertas Ričas (Wilbert Rich) išprievartavo Holiday. Richas buvo nuteistas trims mėnesiams kalėjimo. Tačiau po incidento, kai ji tapo išžaginimo auka, ją vis tiek nuolat prievartavo girti kaimynai vyrai. Ji beveik pastojo nuo girto vyro, ėjusio jų gatve.

1917 m. dvejų metų Billie Holiday

Ankstyvoji dainininko karjera

Vėliau Holiday pasakojo, kad 1930 m. ji dirbo prostitute viešnamyje ir buvo trumpam įkalinta už sąvadavimą (prostituciją). 1930 m. Harleme, Niujorke, ji pradėjo dainuoti už arbatpinigius naktiniuose klubuose ir įsidarbino garsiame Harlemo džiazo klube "Pod's and Jerry's". 1933 m. ji dirbo klube "Monette's". Ją atrado talentų ieškotojas Johnas Hammondas.

1933 m. lapkritį Hammondas padėjo Holiday įrašyti pirmąsias dainas su Benny Goodmanu: "Your Mother's Son-In-Law" ir "Riffin' the Scotch". 1935 m. ji įrašė daugiau dainų su pianisto Teddy Wilsono vadovaujama grupe. Jie įrašė dainas "What a Little Moonlight Can Do" ir "Miss Brown To You".

Johnas Hammondas pasirašė sutartį su "Brunswick Records", kad Teddy Wilsonas įrašinėtų popmuzikos dainas naujuoju "svingo" stiliumi, skirtas grotuvams. Jiems buvo leista improvizuoti. Holiday labai gerai sekėsi improvizuoti melodinę liniją, kad ji atitiktų emocijas.

1930-aisiais Holiday taip pat rašė dainas "Billie's Blues", "Tell Me More (And Then Some)", "Everything Happens For The Best", "Our Love Is Different" ir "Long Gone Blues".

Holiday dažnai akompanavo tenorinis saksofonininkas Lesteris Youngas. 1934 m. jis buvo apsistojęs jos motinos namuose, ir ji su juo gerai sutarė. Lesteris Youngas davė jai pravardę "Lady Day", o ji jį vadino "Prez". 1937 m. ji tris mėnesius praleido dirbdama Clark Monroe's Uptown House Niujorke. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ji taip pat dirbo bigbendo dainininke su Count Basie ir Artie Shaw. Ji buvo viena pirmųjų juodaodžių moterų, dirbusių su baltųjų orkestru (Artie Shaw orkestru).

"Keistas vaisius"

1930-aisiais Holiday įrašinėjo "Columbia Records". Ji išgirdo dainą "Strange Fruit". Ji buvo sukurta pagal Abelio Meeropolio, Bronkso žydų mokytojo, parašytą eilėraštį apie linčiavimą. Poema buvo įgarsinta ir atliekama mokytojų profsąjungos susirinkimuose. Ją išgirdo naktinio klubo savininkas Barnis Džozefsonas ir papasakojo apie tai Holiday. 1939 m. ji dainavo dainą Josephsono klube. Iš pradžių ji nerimavo, kad tai gali supykdyti žmones. Vėliau ji sakė, kad daina jai priminė tėvo mirtį ir kad iš dalies dėl to ji iš pradžių nenorėjo jos atlikti. 1958 m. interviu ji taip pat sakė, kad daugelis žmonių nesuprato, ką reiškia ši daina: "Jie prašys manęs dainuoti tą seksualią dainą apie svyruojančius žmones", - sakė ji.

"Columbia Records" muzikos prodiuseriai manė, kad dainos tema (juodaodžių linčiavimas) gali papiktinti žmones. Muzikos prodiuseris Miltas Gableris (Milt Gabler) pasakė, kad Holiday gali įrašyti šią dainą jo leidybinei kompanijai "Commodore Records". Tai buvo padaryta 1939 m. balandį, o Holiday dainavo "Strange Fruit" kitus dvidešimt metų. Daina nebuvo grojama per radiją, bet vis tiek buvo gerai parduodama. Gableris sakė, kad taip atsitiko todėl, kad kita įrašo pusė buvo "Fine and Mellow", kuri buvo "jukebox" hitas. Vėliau ji vėl įrašė "Strange Fruit" kompanijai "Verve".

1944-1950

1944 m. Holiday pradėjo dirbti įrašų kompanijoje "Decca Records", vis dar kartu su Miltu Gableriu. Jai buvo 29 metai. Pirmosios jos dainos "Decca" kompanijai vadinosi "Lover Man" ir "No More". "Lover Man" buvo jai parašyta daina. Joje pasakojama apie moterį, kuri niekada nepažino meilės, ir ji tapo vienu didžiausių jos hitų.

1944 m. lapkritį Holiday įrašė tris dainas: "That Ole Devil Called Love", "Big Stuff" ir "Don't Explain". Holiday parašė "Don't Explain" po to, kai pagavo savo vyrą Jimmy Monroe su lūpų dažais ant apykaklės. Po to Holiday neįrašė jokių dainų iki 1945 m. rugpjūčio mėn. Ji įrašė "Don't Explain", "Big Stuff", "You Better Go Now" ir "What is This Thing Called Love?". 1946 m. ji įrašė dainas "No Good Man" ir "Good Morning Heartache", "The Blues Are Brewin" ir "Guilty". 1947 m. vasarį Holiday įrašė du hitus: "There Is No Greater Love" ir "Deep Song". Ji taip pat įrašė dainas "Solitude" ir "Easy Living", kurias 1930-aisiais įrašė kartu su Teddy Wilsonu.

Kitą įrašą Holiday įrašė 1948 m. išėjusi iš kalėjimo. Šį kartą ji įrašinėjo su vokaline grupe "Stardusters". Ji įrašė dainas "Weep No More" ir "Girls Were Made to Take Care of Boys". Ji nerimavo, kad įrašai žmonėms nepatiks, todėl be grupės įrašė dar dvi dainas: "My Man" ir Gershwino "I Loves You Porgy". Jos tapo labai populiarios.

Kitais metais Billie pasiekė daugiau laimėjimų. Ji dainavo Bessie Smith dainos "T'Ain't Nobody's Business if I Do", "Gimme A Pigfoot (And A Bottle of Beer)", "Do Your Duty" ir "Keeps on Rainin'" versiją, prie jos skambėjo sodrios "You're My Thrill" ir "Crazy He Calls Me". Ji taip pat įrašė savo parašytą dainą "Somebody's On My Mind".

Paskutinį kartą 1950 m. ji įrašė dvi dainas. Abiejose dainose jai pritarė styginiai, valtornos ir choras. Ji įrašė savo dainas "God Bless the Child" ir "This is Heaven to Me".

Billie Holiday, Niujorkas, apie 1947 m. vasaris

Filmas

1947 m. Holiday vaidino filme su Louisu Armstrongu "Naujasis Orleanas". Muzikiniame draminiame filme Holiday dainavo kartu su Armstrongu ir jo grupe, filmą režisavo Arthuras Lubinas. Holiday nebuvo patenkinta, kad jai teko vaidinti tarnaitę. Savo autobiografijoje ji rašė:

"Maniau, kad jame vaidinsiu save. Maniau, kad būsiu Billie Holiday, atliksiu porą dainų naktiniame klube ir viskas. Turėjau žinoti geriau. Kai pamačiau scenarijų, taip ir padariau. Jūs tik papasakokite apie vieną juodaodę merginą, kuri filmavosi filmuose ir nevaidino tarnaitės ar paleistuvės. Nepažįstu nė vienos. Sužinojau, kad truputį dainuosiu, bet vis tiek vaidinau tarnaitę".

Be to, Holiday vaidino 1950 m. "Universal-International" trumpametražiame filme "Sugar Chile" Robinson, Billie Holiday, Count Basie and His Sextet, kuriame ji dainavo "God Bless the Child" ir "Now, Baby or Never".

1947 m. areštas ir sugrįžimas

1947 m. gegužės 16 d. Holiday buvo suimta už narkotikų ir narkotikų laikymą savo bute Niujorke. 1947 m. gegužės 27 d. jai teko stoti prieš teismą. Holiday prisipažino kalta (prisipažino, kad turėjo narkotikų) ir buvo nuteista kalėti Aldersono federalinėje kalėjimo stovykloje Vakarų Virdžinijoje. Holiday sakė, kad Aldersone ji niekada "neišgirdo nė vienos natos", nors žmonės to norėjo. Dėl gero elgesio ji buvo paleista anksčiau laiko (1948 m. kovo 16 d.). Kai ji atvyko į Niuarką, visi, įskaitant ir jos pianistą Bobby Tuckerį, buvo susirinkę jos pasveikinti.

Jos vadybininkas Edas Fišmanas sugalvojo surengti sugrįžimo koncertą Karnegio salėje. Iš pradžių Holiday nerimavo, nes manė, kad niekas nenorės jos sugrįžti, bet nusprendė tai padaryti. 1948 m. kovo 27 d. Karnegio koncertas buvo labai sėkmingas. Ji dainavo tokias dainas kaip Cole'o Porterio "Night and Day" ir "Strange Fruit". Koncertas nebuvo įrašytas.

1949 m. sausio 22 d. Holiday vėl buvo suimtas San Francisko viešbutyje.

1950s

Holiday sakė, kad ji pradėjo vartoti sunkiuosius narkotikus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. 1941 m. rugpjūčio 25 d. ji ištekėjo už trombonininko Jimmy Monroe. Dar būdama susituokusi su Monroe ji užmezgė romantiškus santykius su trimitininku Joe Guy, kuris taip pat buvo jos narkotikų prekeivis. Ji gyveno su juo kaip jo žmona (vadinama sugyventine) ir 1947 m. išsiskyrė su Monroe. Ji taip pat išsiskyrė su Guy. Po to, kai 1947 m. ji buvo suimta ir nuteista už narkotikų laikymą, jai nebuvo leista dirbti Niujorko klubuose visą likusį gyvenimą. Vienintelis kartas, kai ji galėjo tai daryti, buvo 1948 m., kai dainavo klube "Ebony", kur turėjo Džono Levi leidimą.

XX a. šeštajame dešimtmetyje Holiday sveikata pablogėjo dėl alkoholio, narkotikų ir santykių su smurtaujančiais vyrais. Jos balsas tapo šiurkštus, tačiau kai kurie žmonės sako, kad jos dainavimas tapo emocionalesnis.

1952 m. kovo 28 d. Holiday ištekėjo už mafijai dirbusio Louis McKay. McKay, kaip ir dauguma vyrų jos gyvenime, smurtavo prieš ją, tačiau bandė priversti ją nustoti vartoti narkotikus. Vėliau jie išsiskyrė.

1956 m. lapkričio 10 d. ji surengė du koncertus prieš didelę auditoriją "Carnegie Hall" salėje.

1954 m. Holiday su Buddy DeFranco ir Redu Norvo pirmą kartą išvyko į gastroles po Europą. Po beveik penkerių metų grįžusi į Europą, ji dirbo "Granada" televizijos laidoje "Chelsea at Nine" Londone. Tai buvo vienas iš paskutinių jos pasirodymų televizijoje. Paskutinius studijinius įrašus ji padarė 1959 m. MGM kompanijai su Ray Ellisu ir jo orkestru, kuris 1958 m. jai akompanavo ir "Columbia" albume "Lady in Satin". MGM įrašai buvo išleisti po Holiday mirties albume "Last Recordings".

1956 m. buvo išleista Holiday autobiografinė knyga "Lady Sings the Blues". Ją parašė Williamas Dufty, "New York Post" rašytojas ir redaktorius, kuris buvo vedęs artimą Holiday draugę Maely Dufty. Knygą jis parašė greitai, pasikalbėjęs su Holiday jo bute, taip pat pasitelkęs ankstesnius pašnekovus. Jis norėjo leisti Holiday papasakoti savo istoriją savaip.

Holiday niekada neturėjo savo vaikų, bet turėjo du krikštatėvius: dainininkę Billie Lorraine Feather, Leonardo Feather dukrą, ir Bevaną Dufty, Williamo Dufty sūnų.

Billie Holiday teisme 1949 m. pabaigoje. Ji buvo apkaltinta opijaus laikymu, nors jis priklausė jos draugui.

Mirtis

1959 m. gegužės 31 d. Holiday buvo nuvežtas į Niujorko Metropoliteno ligoninę. Ji sirgo kepenų ir širdies ligomis. Prie jos palatos durų stovėjo policijos pareigūnai. Jai gulint mirties patale, policija ją suėmė už narkotikų laikymą, o į jos ligoninės kambarį atliko kratą. Jie ją ligoninėje saugojo tol, kol 1959 m. liepos 17 d. ji mirė nuo kepenų cirozės. Paskutiniaisiais gyvenimo metais ji pamažu prarado savo uždarbį ir mirė turėdama 0,70 dolerio banke ir 750 dolerių grynaisiais.