Trombonas yra varinis pučiamasis muzikos instrumentas. Jis panašus į didelį trimitą, tik žaidėjas, norėdamas pakeisti vamzdžio ilgį, stumia ir traukia šliaužiklį.

Trombonas kartu su vibracijomis, sklindančiomis iš grojančiojo lūpų, gali groti įvairiausias natas. Jis skamba giliau nei trimitas ir paprastai sakoma, kad yra vienas iš bosinio skambesio instrumentų (tai reiškia, kad jo partijos dažnai rašomos žemesniuoju, bosiniu ar tenoro registru). Muzikos kūriniai paprastai rašomi boso kirčiu, tačiau kai kurios aukštos partijos gali būti parašytos tenoro kirčiu. Kai kurie grojantieji muziką transponuoja į aukštąjį skambesį, priklausomai nuo instrumento tipo ir natų rašto.

Trombonu grojantis žmogus vadinamas trombonininku. Kai kurie trombonai turi vožtuvą, kuris padidina galimų natų diapazoną. Trombono pavadinimas kilęs iš italų kalbos ir reiškia didelį trimitą. Trombonai beveik visada gaminami iš žalvario, bet gali būti ir iš plastiko: "P-bone".

Konstru kcija ir pagrindinės dalys

Paprastą tromboną sudaro kelios pagrindinės dalys:

  • Burnos vėrštas (mouthpiece) – metalinis antgalis, į kurį grojėjas deda lūpas; nuo jo formos priklauso garso spalva ir reakcija.
  • Vamzdis ir šliaužiklis (slide) – ilgas dujotakis, kurio stūmimas ir traukimas keičia rezonanso vamzdžio ilgį ir leidžia groti skirtingas notas.
  • Kupolas (bell) – platėjanti vamzdžio dalis, nuo kurios priklauso garso projekcija ir spalva.
  • Tonus reguliuojanti jungtis (tuning slide) – naudojama instrumento afonavimui.
  • Vožtuvai (jei yra) – Kai kuriuose modeliuose įmontuoti vienas arba du vožtuvai (valve), leidžiantys greičiau pasiekti tam tikras pozicijas arba praplėsti žemesnių natų diapazoną.

Tipai ir registrai

  • Tenoro trombonas – pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas orkestruose ir džiaze; dažnai be vožtuvo.
  • Boso trombonas – žemesnis instrumentas, dažnai su vienu arba dviem vožtuvais, naudojamas orkestruose ir pučiamųjų ansambliuose.
  • Alto trombonas – aukštesnis už tenorą, kartais naudojamas senosios muzikos ar specifinių orkestro partijų atveju.
  • Kontraboso ir cinko (contrabass) trombonai – labai žemi instrumentai, retesni, bet pasitaiko repertuare, reikalaujančiame sunkesnio žemo registro.
  • Vožtuvas (valve) trombonas – vožtuvas keičia vamzdžio ilgį panašiai kaip trimitui, leidžia greitai atlikti pasikeitimus be slidu keitimo.
  • Plastikinis trombonas (P-bone) – lengvas, atsparus drėgmei ir paprastai pigesnis; populiarus mokymui ir lauko pasirodymams.

Garso ypatybės ir atlikimo technika

Trombonas sukuria platų dinaminį ir timbrinį diapazoną: nuo švelnaus, šiltai užpildyto bosinio tono iki aštraus ir ryškaus sopraniško garso aukštose natose. Unikalus trombonui yra slankiojimas (glissando) – sklandus perėjimas tarp natų, kurį leidžia tiesioginis slidu valdymas.

Grojimo technika apima:

  • tvirtą lūpų sujungimą (embouchure) ir kvėpavimo kontrolę;
  • slidu paremtą intonacijos keitimą (yra 7 pagrindinės slido pozicijos tradicinėje sistemoje);
  • mute (duslintuvų) naudojimą – straight, cup, Harmon, plunger ir pan. – keičiant garso spalvą;
  • džiazo technikas: smears, falloffs, growl, fall, scoops ir kt.;
  • vibrato valdymą per lūpas arba rankos judesį.

Naudojimas muzikoje

Trombonas yra universalus instrumentas, randamas daugelyje muzikos žanrų:

  • Orkestrinė muzika: tiek klasikiniuose simfonijų orkestruose, tiek pučiamųjų ansambliuose bei kameriniuose kolektyvuose;
  • Džiazas ir bigbendai: trombonas čia turi svarbų solinį ir aranžinį vaidmenį, dažnai skaitomas kaip lygiavertė solo balsė kartu su trimitais ir saksofonais;
  • Pučiamųjų orkestrai ir choro akompanimentas: plačiai naudojamas fanfarose, maršuose ir populiariose formose;
  • Solo repertuaras: yra gausybė koncertų, sonatų ir šiuolaikinių kūrinių, skirtų tiek klasikinio, tiek džiazo stiliaus atlikimui.

Notacija ir diapazonas

Dauguma trombonų skaitomi kaip ne transponuojami instrumentai (t. y. natūra), nors kai kurios partijos gali būti rašomos bosine arba tenoro paežastimi (clef). Tipinis tenoro trombono diapazonas apima maždaug nuo E2 iki F5 (priklausomai nuo atlikėjo meistriškumo), o boso trombonas pasiekia aukštesnius žemus registrus, ypač jei yra vožtuvai.

Priežiūra ir techninė aptarnyba

  • Reguliarus vidinio vamzdžio valymas (šluostymas) ir periodinis pilnas plovimas (professional cleaning) užtikrina gerą oro pralaidumą ir garsą.
  • Šliaužiklio tepalas (slide oil/cream) ir vandens nuspaudiklis (water key) turi būti tikrinami prieš kiekvieną grojimą.
  • Purkštuvų, vožtuvų priežiūra ir reguliavimas – ypač svarbu modeliams su vožtuvais.
  • Instrumentą patartina laikyti dėkle, apsaugant nuo smūgių ir temperatūros pokyčių.

Žymūs trombonininkai ir repertuaras

  • J. J. Johnson – vienas įtakingiausių džiazo trombonininkų, modernizavęs improvizacijos techniką trombonui;
  • Christian Lindberg – šiuolaikinis švedų klasikinis solistas, aktyviai užsakantis naują repertuarą;
  • Glenn Miller – garsus bigbendo lyderis ir trombonistas (istorinis pavyzdys);
  • Repertuare – R. Strauss, G. Mahler partijos orkestrui, taip pat daugybė džiazo standartų ir šiuolaikinės muzikinės kompozicijos trombonui.

Santrauka: trombonas yra universalus varinis pučiamasis instrumentas, pasižymintis išskirtiniu slidu valdomu garso keitimu, plačiu tembrų spektru ir svarbia vieta tiek klasikiniame orkestre, tiek džiaze ir kitose muzikos formose. Tinkamai prižiūrimas ir technologiškai pritaikytas (vožtuvai, duslintuvai, skirtingi antgaliai) jis tampa galingu ir išraiškingu muzikos įrankiu.