Lee Kuan Yew, GCMG, CH (garbės) (kin. 李光耀; pinyin: Lǐ Guāngyào; 1923 m. rugsėjo 16 d. – 2015 m. kovo 23 d.; taip pat Lee Kwan‑Yew) – Singapūro politikas ir valstybės veikėjas. Jis buvo pirmasis Singapūro Respublikos ministras pirmininkas 1959–1990 m., ilgą laiką laikomas moderniosios Singapūro valstybės steigėju.

Ankstyvoji gyvybė ir išsilavinimas

Lee gimė kinų kilmės šeimoje Singapūre 1923 m. Jis mokėsi Raffles Institution bei Raffles College. Po Antrojo pasaulinio karo studijavo teisę Jungtinėje Karalystėje – Kembridžo universitete, kur buvo aktyvus studentų gyvenime ir tapo Kembridžo Sąjungos (Cambridge Union) vadovu. Po studijų jis įgijo teisininko kvalifikaciją ir grįžo į Singapūrą, kur praktikuodamas teisę įsitraukė į politinę veiklą.

Politinis kilimas ir valdymas

1954 m. Lee buvo vienas iš Liaudies veiksmų partijos (PAP) įkūrėjų ir jos pirmasis generalinis sekretorius. 1959 m. jis vadovavo partijai į pergalę rinkimuose ir tapo ministru pirmininku. Jam vadovaujant Singapūras patyrė reikšmingą pokytį: po trumpalaikės jungties su Malaizijos federacija 1965 m. Singapūras tapo nepriklausoma valstybe. Iš pradžių neturėdamas gamtinių išteklių ir eikvodamas ribotus išteklius, miestas‑valstybė strategiškai orientavosi į pramoninę plėtrą, uosto ir transporto infrastruktūros stiprinimą bei užsienio investicijų pritraukimą.

Politikos principai ir pagrindiniai pasiekimai

Lee politika buvo paremta pragmatizmu, griežta vadovybe ir akcentu į vadybą, korupcijos mažinimą bei biurokratijos efektyvumą. Jo vyriausybė įgyvendino kelias ilgalaikes reformas, kurios pakeitė šalies veidą:

  • Ekonominė plėtra: pritraukus užsienio kapitalą ir sukūrus palankų verslo klimatą, Singapūras tapo tarptautiniu prekybos, finansų ir logistikos centru.
  • Pramoninė politika ir infrastruktūra: buvo vystomi pramoniniai rajonai (pvz., Jurong), modernizuotas uostas ir vėliau plėtojama oro uosto infrastruktūra.
  • Viešasis būstas: per Housing and Development Board (HDB) įgyvendinta masinė socialinio būsto programa, kuri užtikrino didelę gyventojų dalį gyvenančių gerai prižiūrimuose butuose.
  • Švietimo ir dvikalbystės politika: akcentas į švietimo kokybę, meritokratiją bei privalomą anglų kalbos naudojimą kaip ryšio priemonę kartu su gimtąja kalba.
  • Valstybės institucijų stiprinimas: kovos su korupcija priemonės ir efektyvi viešoji administracija.

Lee stilius taip pat buvo kontroversiškas: jis taikė griežtas priemones prieš politinius oponentus, ribojo žiniasklaidos laisvę, naudojo defamacijos ieškinius ir saugumo įstatymus, kad užkirstų kelią potencialiai destabilizuojančioms veikloms. Šie veiksmai sulaukė tiek vietinių, tiek tarptautinių kritikų, tačiau daugeliui singapūriečių jie siejosi su stabilumu ir ekonomine gerove.

Tarptautiniai santykiai

Lee vedė aktyvią užsienio politiką, slėgė įtaką regioniniuose reikalavimuose ir siekė apsaugoti Singapūro interesus didžiųjų kaimynų bei pasaulio galių akivaizdoje. Jis palaikė pragmatiškus santykius su Vakarais, artėjo prie Kinijos lyderių, ir stengėsi išlaikyti Singapūrą kaip neutralią, bet ekonimiškai aktyvią šį regiono sąlygų dalyvę.

Vėlesnis gyvenimas ir sveikata

1990 m. Lee atsisakė tiesioginio premjero posto ir perdavė pareigas Goh Chok Tongui, tačiau išliko svarbia figūra – ėjo vyresniojo ministro pareigas, vėliau 2004–2011 m. užėmė ministro mentoriaus poziciją, kai jo sūnus Lee Hsien Loong tapo ministru pirmininku. Per šį laiką Lee išlaikė didelę įtaką šalies politikai ir strateginiams sprendimams.

2008 m. rugsėjo 13 d. 84 metų Lee Singapūro bendrojoje ligoninėje buvo sėkmingai gydomas dėl širdies ritmo sutrikimo (prieširdžių virpėjimo), tačiau net ir gydymo metu dalyvavo viešose ir tarptautinėse diskusijose vaizdo ryšiu.

Mirtis ir palikimas

Lee mirė 2015 m. kovo 23 d. nuo plaučių uždegimo, būdamas 91 metų. Jo mirtis sukėlė visuotines šalies ir užsienio reakcijas – Singapūras paskelbė nacionalinę gedulo dieną, vyko valstybinės pagerbimo ceremonijos. Lee palikimas yra sudėtingas: vieni jį laiko modernios Singapūro valstybės „tėvu“, už ekonominį stebuklą ir tvarką, kiti kritikuoja už demokratinių laisvių ribojimą ir autoritarinę praktiką.

Asmeniniame gyvenime Lee buvo vedęs Kwa Geok Choo (mirusi 2010 m.); pora turėjo kelis vaikus, iš kurių garsiausias politikas – sūnus Lee Hsien Loong, tapęs Singapūro ministru pirmininku. Lee atminimas ir jo sprendimų pasekmės tebėra plačiai aptarinėjamos politinėje bei akademinėje bendruomenėje, o jo poveikis Singapūro vystymuisi – akivaizdus ir diskutuotinas.