Werneris Heisenbergas — vokiečių fizikas, kvantinės mechanikos pradininkas
Werneris Heisenbergas — Nobelio premijos laureatas, kvantinės mechanikos pradininkas. Sužinokite apie jo neapibrėžtumo principą, mokslinius atradimus ir gyvenimą.
Verneris Karlas Heizenbergas (Werner Karl Heisenberg, 1901 m. gruodžio 5 d. - 1976 m. vasario 1 d.) - vokiečių fizikas. Už darbus kvantinės mechanikos srityje jis pelnė Nobelio fizikos premiją. Jis atrado Heizenbergo neapibrėžtumo principą, kuris rodo, kad yra riba, iki kurios galima išmatuoti kai kuriuos dalykus.
Gyvenimas ir mokslinė karjera
Heizenbergas gimė Viurcburge, Vokietijoje, kaip Bizantijos istorijos profesoriaus sūnus. Jis studijavo fiziką Miuncheno universitete, kur vienas iš jo mokytojų buvo žymus teoretikas Arnoldas Sommerfeldas. Heizenbergas buvo labai gabus studentas ir studijas baigė greitai – vos per keletą metų; vėliau jis parašė daktaro disertaciją apie judėjimą skysčių srautuose ("Über Stabilität und Turbulenz von Flüssigkeitsströmen").
1924 m. jis tapo Makso Borno asistentu Getingeno universitete. Būtent čia Heizenbergas pradėjo dirbti tema, kuri artimoje ateityje pakeis fizikos supratimą apie atomus ir elektronus. 1925 m. jis pasiūlė naują kvantinės mechanikos formuluotę, vėliau vadinamą matricine mechanika; kartu su Bornu ir Pascaliu Jordanu šis darbas sudarė vieną pagrindinių kvantinės mechanikos pamatų.
Svarbiausi mokslo darbai
Heizenbergo indėlis į kvantinę mechaniką yra esminis. Jis parodė, kad fizikiniai dydžiai, kuriuos mes matuojame (pvz., padėtis ir judesys), kvantinėje skalėje gali būti atvaizduojami kaip matricos, o jų sandauga nėra komutatyvi (t. y. AB ≠ BA). Iš šios nekomutativitys kilo neapibrėžtumo principas (1927 m.), pagal kurį negalima vienu metu labai tiksliai žinoti tam tikrų porų fizinių dydžių (pvz., dalies padėties ir momento). Šis principas pakeitė fundamentinį supratimą apie matavimus ir determinizmą kvantiniame pasaulyje.
Nobelio fizikos premija Heizenbergui buvo paskirta 1932 m. už "sukurto naujo kvantinės mechanikos formulės" (oficialus motyvas). Jis tapo vienu iš jauniausių Nobelio laureatų teorinės fizikos srityje – jam buvo apie 31 metus.
Karjera iki ir per Antrąjį pasaulinį karą
1926 m. Heizenbergas dirbo Kopenhagos universitete kartu su Nielsu Bohru, kur tęsė diskusijas apie kvantinės mechanikos filosofiją ir interpretacijas. Būdamas 26 metų Heizenbergas tapo teorinės fizikos profesoriumi Leipcigo universitete — tai buvo nepaprastai jaunas amžius tokiai pareigai.
1937 m. jis vedė Elisabeth Schumacher. Jie susilaukė septynių vaikų; vienas iš jų sūnų — gerai žinomas neurobiologas ir genetikas Martinas Heizenbergas.
Antrojo pasaulinio karo metais
Antrojo pasaulinio karo metais, 1942–1945 m., Werneris Heisenbergas vadovavo Vokietijos atominių tyrimų darbams, dažnai vadinamam Uranprojektu. Projektas nesukūrė veikiančių branduolinių ginklų — priežastys tam tebėra diskutuotinos: kai kas mano, kad techninės ir žaliavų problemos ribojo pažangą; kiti teigia, kad mokslininkų pasirinkimai ir etinės abejonės (galbūt ir Heisenbergo požiūris) sulėtino programą. Tai nėra vienareikšmis dalykas ir istorikai bei mokslininkai iki šiol diskutuoja šį klausimą.
Po karo, nuo 1945 m. gegužės iki 1946 m. sausio, jis buvo kalinamas Anglijos Farm Holo stovykloje, kur britai ir amerikiečiai laikė keletą kitų žymių vokiečių mokslininkų. Po paleidimo Heisenbergas dalyvavo Vakarų Vokietijos mokslo atstatyme ir aptarė naujų mokslinių institucijų kūrimą bei studijų programų atgaivinimą.
Po karo ir palikimas
Vėliau jis dirbo branduolinių tyrimų srityje, daugiausia Vakarų Vokietijoje, tačiau išliko kritiškas branduoliniams ginklams ir aktyviai dalyvavo etinėse bei politinėse diskusijose apie mokslo vaidmenį visuomenėje. Be tyrimų, Heisenbergas rašė mokslinės ir populiariosios mokslo literatūros, dėstė ir rengė jaunus fizikus.
Heizenbergo mokslinis palikimas apima ne tik konkretų teorijų kūrimą (matricinę mechaniką, neapibrėžtumo principą), bet ir platesnį indėlį į kvantinės fizikos filosofiją, teorinį metodą ir mokslo institucijų kūrimą pokario Europoje. Jo darbai tebėra kertiniai šiuolaikinėje kvantų fizikoje ir jų įtaka juntama iki šiol.
Mirė 1976 m. Miunchene, Vokietijoje, sulaukęs 74 metų.
Heizenbergas, 1926 m. Getingene
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Verneris Karlas Heizenbergas?
A: Werneris Karlas Heisenbergas buvo vokiečių fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją už kvantinės mechanikos atradimą.
K: Ką atrado Heizenbergas?
A: Heizenbergas atrado Heizenbergo neapibrėžtumo principą, kuris rodo, kad egzistuoja riba, iki kurios galima išmatuoti dalelės padėtį ir greitį.
K: Kada gimė Verneris Karlas Heizenbergas?
A: Werneris Karlas Heizenbergas gimė 1901 m. gruodžio 5 d.
K: Kada jis laimėjo Nobelio fizikos premiją?
A: Nobelio fizikos premiją jis gavo už kvantinės mechanikos atradimą.
K: Kada jis mirė?
A: Jis mirė 1976 m. vasario 1 d.
K: Kas yra Heizenbergo neapibrėžtumo principas?
A: Heizenbergo neapibrėžtumo principas teigia, kad egzistuoja riba, pagal kurią galima tiksliai išmatuoti dalelės padėtį ir greitį.
Ieškoti