Václav Havel — Čekijos disidentas, dramaturgas ir prezidentas (1936–2011)

Václav Havel — disidentas, dramaturgas ir Čekijos prezidentas: jo kova už žmogaus teises, "Chartija 77" ir įkvėpianti kelionė į demokratiją.

Autorius: Leandro Alegsa

Václavas Havelas (čekų k: [ˈvaːtslaf ˈɦavɛl]), 1936 m. spalio 5 d. - 2011 m. gruodžio 18 d., čekų dramaturgas, eseistas, disidentas ir politikasČekoslovakijos prezidentas (1989-1992 m.). Vėliau tapo pirmuoju Čekijos Respublikos prezidentu (1993-2003 m.). Parašė daugiau kaip dvidešimt pjesių ir daug negrožinės literatūros kūrinių. Daugelis jų buvo išversti į daugelį kalbų.

Nuo septintojo dešimtmečio Havelas daugiausia rašė apie Čekoslovakijos politiką. Po "Prahos pavasario" jis vis aktyviau ėmė priešintis valdžiai. 1977 m. jis tarptautiniu mastu išgarsėjo savo darbu rengiant žmogaus teisių manifestą "Chartija 77". Jis tapo žinomas kaip Čekoslovakijos opozicijos lyderis. Už šią veiklą jis taip pat buvo pasiųstas į kalėjimą. 1989 m. per "aksominę revoliuciją" Havelas tapo prezidentu. Būdamas prezidentu, jis atvedė Čekoslovakiją, o vėliau Čekiją į atvirą demokratiją su keliomis politinėmis partijomis. Per trylika jo prezidentavimo metų šalis labai pasikeitė. Čekija atsiskyrė nuo Slovakijos, nors Havelas buvo prieš atsiskyrimą. Čekija taip pat įstojo į NATO ir pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. 2004 m. šalis tapo ES nare. Havelas buvo vienas iš pirmųjų žmonių, pasirašiusių Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.

Ankstyvas gyvenimas ir kūrybinis kelias

Václavas Havelas gimė 1936 m. Prahoje. Jaunystėje jis domėjosi teatru ir literatūra, vėliau studijavo teatro meną ir pradėjo dirbti su eksperimentiniu teatru. 1960–1970 m. laikotarpiu Havelas išgarsėjo kaip pjesių autorius, tapęs vienu iš svarbiausių čekų teatro modernizmo atstovų. Jo kūryboje dažnai dominuoja absurdiškumo motyvai, politinė satyra ir žmogaus santykis su valdžia bei biurokratija.

Literatūrinis palikimas

  • Pjesės: Havelas parašė ir pastatė kelias reikšmingas pjeses, tarp kurių plačiai žinomos "Zahradní slavnost" (dažnai verčiama kaip Sodo šventė), "Vyrozumění" (The Memorandum), "Audience" ir "Largo desolato". Šios pjesės nagrinėja kalbos, galios ir atsakomybės temas.
  • Eseistika: Vienas svarbiausių Havelio politinių tekstų yra esė "The Power of the Powerless" (čekų k. Moc bezmocných) — tekstas apie disidentų vaidmenį ir "gyvenimą tiesoje" autoritariniuose režimuose, tapęs ideologine veiklos pagrindu daugybei opozicijos veikėjų.
  • Išverstos knygos: Jo pjesės ir esė buvo išverstos į daugelį kalbų ir skaitomos visame pasaulyje, todėl Havelas tapo tarptautiniu sąmoningos pilietinės visuomenės simboliu.

Disidentinė veikla ir persekiojimai

Po 1968 m. įvykių (Prahos pavasario) Havelas vis aktyviau reiškėsi prieš komunistinę valdžią. 1977 m. jis tapo vienu iš Chartija 77 iniciatorių ir viešųjų pranešėjų — judėjimo, siekusio priminti valdžiai tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus. Dėl šios veiklos Havelas patyrė spaudimą: jam buvo uždrausta vieša scena, jis buvo stebimas, kartais sulaikytas ir trumpam kalintas, priverstas dirbti įvairius lauko ir fabriko darbus, kad galėtų pragyventi.

1989 m. — Aksominė revoliucija ir prezidentavimas

1989 m. masinės protesto akcijos ir visuomeninė įtampa Čekoslovakijoje kulminavo aksomine revoliucija. Havelas, kaip vienas iš opozicijos lyderių ir moralinis autoritetas, greitai tapo nacionaliniu lyderiu ir 1989 m. buvo išrinktas paskutiniu Čekoslovakijos prezidentu. Po valstybės taikaus padalijimo 1993 m. jis tapo pirmuoju Čekijos Respublikos prezidentu ir ėjo šias pareigas iki 2003 m.

Prezidentavimo metu Havelas siekė demokratinių permainų, žmogaus teisių apsaugos, skaidrios viešosios valdymo reformos ir integracijos į Vakarus. Jo vyriausybės laikotarpiu šalis pradėjo pokomunistines ekonomines reformų programas, vystė privatizaciją ir institucijų atkūrimą. Politiniai pokyčiai taip pat apėmė santykius su Slovakija — šalis taikiai išsiskyrė 1993 m. (vadinamasis "aksominis skyrybas"), nors Havelas asmeniškai nepritarė padalijimui.

Tarptautinėje politikoje jis aktyviai rėmė Čekijos įsitraukimą į Euroatlantines struktūras — šalis tapo NATO nare (1999 m.) ir pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, kurios rezultatas — stojimas 2004 m. — buvo tęstinė Havelio vizijos dalis.

Vėlesnis laikotarpis, visuomeninė veikla ir paveldas

Po prezidentavimo Havelas išliko aktyvus visuomenės veikėjas, rašytojas ir tarptautinis moralinis balsas. Jis kritikavo totalitarinius režimus, gynė žmogaus teises ir rėmė demokratines iniciatyvas visame pasaulyje. Buvo vienas iš iniciatorių ir pasirašytojų dokumentų, pabrėžusių komunizmo nusikaltimų atminimą, įskaitant Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.

Havelio palikimas apima tiek literatūrinius kūrinius, tiek politinę ir pilietinę veiklą. Jis laikomas simboliu to, kad intelektualus ir kūrybingas disidentas gali tapti taikiai veiksminga politine jėga, vedančia šalį į demokratiją. Už nuopelnus Havelas gavo daugybę tarptautinių apdovanojimų ir garbės daktoratų.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Havelas buvo ne tik politikas ir rašytojas — jis taip pat išlaikė intelektualinį ir meninį identitetą visą gyvenimą. Mirė 2011 m. gruodžio 18 d.; jo mirtis sukėlė plačią atsiminimų bangą Čekijoje ir už jos ribų. Po mirties jam pagerbti surengtos valstybės pagerbimo ceremonijos ir daugelis renginių, skirtų aptarti jo indėlį į kultūrą bei politiką.

Trumpas kūrinių ir veiklos išskyrimas

  • Literatūra: pjesės, esė, spektaklių tekstai ir laiškai, kuriuose apmąstomos moralės, atsakomybės ir laisvės temos.
  • Politinė veikla: Chartija 77, opozicijos lyderystė, vaidmuo Aksominėje revoliucijoje, prezidentavimas ir tarptautinė žmogaus teisių veikla.
  • Paveldas: Havelas paliko stabilų pėdsaką intelektualinėje ir politinėje kultūroje — jo tekstai ir toliau skaito studentai, aktyvistai ir politikai, o jo gyvenimo pavyzdys naudojamas kaip dėmesio vertas demokratijos gynimo atvejis.

Václavas Havelas išlieka viena ryškiausių XX a. Europos asmenybių: dramaturgas, kurio kūryba virto politiniu veiksmu, ir politikas, kuris išlaikė rašytojo ir intelektualo principus. Jo gyvenimas ir darbai primena apie asmens atsakomybę priešakyje esančioms institucijoms ir apie galimybę taikiai keisti visuomenę.

Ankstyvasis gyvenimas

Vaclavas Havelas gimė 1936 m. spalio 5 d. Prahoje, Čekoslovakijoje. Jis augo žinomoje ir turtingoje verslininkų ir intelektualų šeimoje. Jo šeima nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų aktyviai dalyvavo Čekoslovakijos kultūros ir politikos veikloje. Jo tėvui priklausė dalis Barrandovo priemiesčio. Tai aukščiausia Prahos dalis. Havelo motina buvo kilusi iš žinomos šeimos. Jos tėvas buvo ambasadorius ir žurnalistas. 1951 m. Havelas baigė reikiamą išsilavinimą. Tačiau komunistų valdžia neleido jam toliau oficialiai studijuoti dėl buržuazinės šeimos kilmės.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje jaunasis Havelas pradėjo ketverių metų chemijos laboranto praktiką. Tuo pat metu jis lankė vakarinius kursus ir 1954 m. baigė vidurinę mokyklą. Dėl politinių priežasčių Havelas nebuvo priimtas nė į vieną kolegiją ar universitetą su humanitarinių mokslų programomis. Todėl jis pasirinko studijas Čekijos technikos universiteto Ekonomikos fakultete Prahoje. Po dvejų metų studijas nutraukė. 1964 m. Havelas vedė Olgą Šplíchalovą. Jo motina buvo prieš šią santuoką.

Pirmininkavimas

Havelas jau vadovavo Pilietiniam forumui, o 1989 m. gruodžio 29 d. tapo prezidentu. Iš pareigų pasitraukė 2003 m. vasario 2 d., pasibaigus antrajai Čekijos prezidento kadencijai. Už tai, kad jis taptų prezidentu, balsavo visi Federalinio susirinkimo nariai. Tai buvo netikėtas pokytis, nes Havelas visada teigė, kad politika jo nedomina. Jis ir kiti disidentai teigė, kad permainos turi kilti tiesiogiai iš žmonių grupių, o ne iš vyriausybės.

1990 m. Čekoslovakijoje įvyko laisvi rinkimai. Havelas laimėjo ir toliau liko prezidentu. Čekoslovakijai subyrėjus, Havelas norėjo išlaikyti čekų ir slovakų federaciją. Jis palaikė šalies išsaugojimą, nors tai buvo sunku ir buvo daromas didelis spaudimas. 1992 m. liepos 3 d. federalinis parlamentas neišrinko Havelo - vienintelio kandidato - nes slovakų deputatai jo nepalaikė. Havelas atsistatydino iš prezidento pareigų liepos 20 d., slovakams paskelbus Nepriklausomybės deklaraciją. 1993 m. jis dalyvavo naujosios Čekijos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis laimėjo ir tapo šios naujos, atskiros šalies prezidentu.

Havelas visą savo karjerą buvo gana populiarus. Tačiau kai kurie jo veiksmai kėlė ginčus ir kritiką. Vienas pirmųjų jo, kaip prezidento, veiksmų buvo malonės suteikimas daugeliui žmonių. Jis norėjo sumažinti žmonių skaičių perpildytuose kalėjimuose ir paleisti į laisvę žmones, kurie komunizmo laikais buvo įkalinti, nors buvo nekalti. Jis nepasitikėjo ankstesnės vyriausybės korumpuoto teismo sprendimais. Jis manė, kad teismai buvo nesąžiningi daugumos kalėjimuose sėdinčių žmonių atžvilgiu. Kritikai teigė, kad dėl šios amnestijos padaugėjo nusikaltimų. Savo memuaruose "Iki pilies ir atgal" Havelas rašė, kad daugumai žmonių, kuriuos jis paleido į laisvę, kalėjime liko sėdėti mažiau nei metus. Statistiniai duomenys apie tai nėra aiškūs. []

Havelas sakė, kad svarbiausias dalykas, kurį jis padarė būdamas prezidentu, buvo Varšuvos sutarties nutraukimas. Nutraukti šios šalių grupės veiklą buvo labai sudėtinga, nes asociacija buvo giliai įsišaknijusi šalių veikloje. Prireikė dvejų metų, kol sovietų kariai pagaliau visiškai paliko Čekoslovakiją.

Havelas buvo labai svarbus keičiant NATO. Jis padėjo ją pakeisti iš prieš Varšuvos paktą nukreipto aljanso į grupę, kuriai priklauso buvusios Varšuvos pakto narės. Havelas labai aktyviai pasisakė už karinio aljanso plėtrą į Rytų Europą, įskaitant Čekiją.

Václavui Havelui atminti - Praha 2011 m. gruodžio 19 d.Zoom
Václavui Havelui atminti - Praha 2011 m. gruodžio 19 d.

Vaclavas Havelas (2010)Zoom
Vaclavas Havelas (2010)

Čekijos Respublikos prezidento vėliavaZoom
Čekijos Respublikos prezidento vėliava

Vaclavas Havelas ir jo draugas, vėliau vyriausiasis Čekijos rabinas Karolis Sidonas (kairėje)Zoom
Vaclavas Havelas ir jo draugas, vėliau vyriausiasis Čekijos rabinas Karolis Sidonas (kairėje)

Apdovanojimai

Jis yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp jų:

Valstybiniai apdovanojimai

Šalis

Apdovanojimai

Data

Vieta

 Argentina

San Martino Išlaisvintojo ordino apykaklė

09/1996

Buenos Airės

 Austrija

Mokslo ir meno dekoravimas

11/2005

Viena

 Brazilija

Pietų kryžiaus ordino didžioji
apykaklėRo Branco ordino didysis kryžius

10/199009/1996

PrahaBrasilija

 Kanada

Kanados ordino garbės draugas

03/2004

Praha

 Čekija

Baltojo liūto 1-ojo laipsnio ordinas (Civilinis skyrius) su apykaklės
grandineTomo Garrigue Masaryko 1-ojo laipsnio ordinas

10/2003

Praha

 Estija

Terra Mariana kryžiaus ordinas Kryžiaus apykaklė

04/1996

Talinas

 Prancūzija

Garbės legiono ordino Didysis kryžius
Meno ir literatūros ordinas Komandoro laipsnis

03/199002/2001

Paryžius

 Vokietija

Vokietijos Federacinės Respublikosordinas "Už nuopelnus" Didžiojo kryžiaus specialioji klasė

05/2000

Berlynas

 Vengrija

Vengrijos ordino "Už nuopelnus" Didysis kryžius su grandine

09/2001

Praha

 Indija

Gandžio taikos premija

08/2003

Delis

 Italija

Italijos Respublikos ordino "Už nuopelnus" Didysis kryžius su kordonu

04/2002

Roma

 Jordan

Huseino ibn' Ali ordino apykaklė

09/1997

Amanas

 Latvija

Trijų žvaigždžių ordino Didysis kryžius su apykakle

08/1999

Praha

 Lietuva

Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius

09/1999

Praha

 Lenkija

Baltojo erelio ordinas

10/1993

Varšuva

 Portugalija

Laisvės ordino didžioji apykaklė

12/1990

Lisabona

 Kinijos Respublika

Briliantinės žvaigždės ordinas su specialiuoju Didžiuoju kordonu

11/2004

Taipėjus

 Slovakija

Baltojo dvigubo kryžiaus ordinas

01/2003

Bratislava

 Slovėnija

Auksinis garbės laisvės medalis

11/1993

Liubliana

 Ispanija

Izabelės Katalikės ordino Didysis kryžius su apykakle

07/1995

Praha

 Turkija

Turkijos Respublikos nacionalinis apdovanojimas

10/2000

Ankara

 Ukraina

Jaroslavo Išmintingojo ordinas

10/2006

Praha

 Jungtinė Karalystė

Bato ordino Didysis riterio kryžius (civilinis skyrius)

03/1996

Praha

 JAV

Prezidento laisvės medalis

07/2003

Vašingtonas, D.C.

 Urugvajus

Respublikos medalis

09/1996

Montevidėjas

Darbai

Poezijos rinkiniai

  • Čtyři rané básnės
  • Záchvěvy I ir II, 1954 m.
  • První úpisy, 1955 m.
  • Proistorė ir laikas (poezija), 1956 m.
  • Na okraji jara (ciklas básní), 1956 m.
  • Antikodai, (Antikódy)

Žaidžia

  • Motorinė morfozė 1960 m.
  • Vakaras su šeima, 1960 m., (Rodinný večer)
  • Sodo šventė (Zahradní slavnost), 1963 m.
  • Memorandumas, 1965 m., (Vyrozumění)
  • Padidėjęs susikaupimo sunkumas, 1968, (Ztížená možnost soustředění)
  • Drugelis ant antenos, 1968, (Motýl na anténě)
  • Angelas sargas, 1968 m., (Strážný anděl)
  • Sąmokslininkai, 1971 m., (Spiklenci)
  • "Elgetos opera", 1975 m., (Žebrackaja opera)
  • Atskleidimas, 1975 m., (Vernisažas)
  • Audience, 1975, (Audience) - Vanӗko pjesė
  • Mountain Hotel 1976, (Horský viešbutis)
  • Protestas, 1978, (Protest) - Vanӗk spektaklis
  • Klaida, 1983 m., (Chyba) - Vanӗko pjesė
  • Largo desolato 1984, (Largo desolato)
  • Temptation, 1985, (Pokoušení)
  • Pertvarkymas, 1987 m., (Asanace)
  • Tomorrow, 1988, (Zítra to spustíme)
  • Išvykimas (Odcházení), 2007 m.

Negrožinės literatūros knygos

  • The Power of the Powerless (1985 m.) [Įtraukiamas 1978 m. esė.]
  • Gyvenimas tiesoje (1986)
  • Laiškai Olgai (Dopisy Olze) (1988)
  • Taikos trikdymas (1991)
  • Atviri laiškai (1991)
  • Vasaros meditacijos (1992/93)
  • Pilietinės visuomenės link (Letní přemítání) (1994)
  • Neįmanomas menas (1998)
  • Į pilį ir atgal (2007)
Havelas su amerikiečių poete Hedwig GorskiZoom
Havelas su amerikiečių poete Hedwig Gorski

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Vaclavas Havelas?


A: Vaclavas Havelas buvo čekų dramaturgas, eseistas, disidentas ir politikas. 1989-1992 m. jis buvo dešimtasis ir paskutinis Čekoslovakijos prezidentas, o 1993-2003 m. tapo pirmuoju Čekijos Respublikos prezidentu.

K: Ką jis parašė?


A: Havelas parašė daugiau kaip dvidešimt pjesių ir daug negrožinės literatūros kūrinių, kurių daugelis buvo išversti į daugelį kalbų. Nuo septintojo dešimtmečio daugiausia rašė apie Čekoslovakijos politiką.

K: Kaip jis išgarsėjo tarptautiniu mastu?


A.: 1977 m. Havelas tarptautiniu mastu išgarsėjo dėl savo darbo, susijusio su žmogaus teisių manifestu "Chartija 77". Jis taip pat išgarsėjo kaip Čekoslovakijos opozicijos lyderis ir už šią veiklą buvo pasodintas į kalėjimą.

K: Kas nutiko per "aksominę revoliuciją"?


A: Per 1989 m. aksominę revoliuciją Havelas tapo prezidentu ir atvedė Čekoslovakiją (vėliau Čekiją) į atvirą demokratiją su keliomis politinėmis partijomis.

K.: Kokie pokyčiai įvyko jo prezidentavimo laikotarpiu?


A: Per trylika jo prezidentavimo metų Čekija atsiskyrė nuo Slovakijos (nors Havelas buvo prieš atsiskyrimą), įstojo į NATO, pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (kuri galiausiai buvo pasiekta 2004 m.) ir pasirašė Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.

K: Kas yra Prahos deklaracija dėl Europos sąžinės ir komunizmo?


A: Prahos deklaracija dėl Europos sąžinės ir komunizmo - tai dokumentas, kuriame raginama pripažinti komunistinius nusikaltimus, kuriuos 1945-1989 m. visoje Europoje įvykdė sovietų okupacinių pajėgų ar jų įgaliotinių įkurtos vyriausybės. Joje taip pat raginama šviesti apie šiuos nusikaltimus, kad jie nebūtų pamiršti ir nepasikartotų ateities kartose.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3