Vaclavas Havelas
Václavas Havelas (čekų k: [ˈvaːtslaf ˈɦavɛl]), 1936 m. spalio 5 d. - 2011 m. gruodžio 18 d., čekų dramaturgas, eseistas, disidentas ir politikas
Čekoslovakijos prezidentas (1989-1992 m.). Vėliau tapo pirmuoju Čekijos Respublikos prezidentu (1993-2003 m.). Parašė daugiau kaip dvidešimt pjesių ir daug negrožinės literatūros kūrinių. Daugelis jų buvo išversti į daugelį kalbų.
Nuo septintojo dešimtmečio Havelas daugiausia rašė apie Čekoslovakijos politiką. Po "Prahos pavasario" jis vis aktyviau ėmė priešintis valdžiai. 1977 m. jis tarptautiniu mastu išgarsėjo savo darbu rengiant žmogaus teisių manifestą "Chartija 77". Jis tapo žinomas kaip Čekoslovakijos opozicijos lyderis. Už šią veiklą jis taip pat buvo pasiųstas į kalėjimą. 1989 m. per "aksominę revoliuciją" Havelas tapo prezidentu. Būdamas prezidentu, jis atvedė Čekoslovakiją, o vėliau Čekiją į atvirą demokratiją su keliomis politinėmis partijomis. Per trylika jo prezidentavimo metų šalis labai pasikeitė. Čekija atsiskyrė nuo Slovakijos, nors Havelas buvo prieš atsiskyrimą. Čekija taip pat įstojo į NATO ir pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. 2004 m. šalis tapo ES nare. Havelas buvo vienas iš pirmųjų žmonių, pasirašiusių Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.
Ankstyvasis gyvenimas
Vaclavas Havelas gimė 1936 m. spalio 5 d. Prahoje, Čekoslovakijoje. Jis augo žinomoje ir turtingoje verslininkų ir intelektualų šeimoje. Jo šeima nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų aktyviai dalyvavo Čekoslovakijos kultūros ir politikos veikloje. Jo tėvui priklausė dalis Barrandovo priemiesčio. Tai aukščiausia Prahos dalis. Havelo motina buvo kilusi iš žinomos šeimos. Jos tėvas buvo ambasadorius ir žurnalistas. 1951 m. Havelas baigė reikiamą išsilavinimą. Tačiau komunistų valdžia neleido jam toliau oficialiai studijuoti dėl buržuazinės šeimos kilmės.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje jaunasis Havelas pradėjo ketverių metų chemijos laboranto praktiką. Tuo pat metu jis lankė vakarinius kursus ir 1954 m. baigė vidurinę mokyklą. Dėl politinių priežasčių Havelas nebuvo priimtas nė į vieną kolegiją ar universitetą su humanitarinių mokslų programomis. Todėl jis pasirinko studijas Čekijos technikos universiteto Ekonomikos fakultete Prahoje. Po dvejų metų studijas nutraukė. 1964 m. Havelas vedė Olgą Šplíchalovą. Jo motina buvo prieš šią santuoką.
Pirmininkavimas
Havelas jau vadovavo Pilietiniam forumui, o 1989 m. gruodžio 29 d. tapo prezidentu. Iš pareigų pasitraukė 2003 m. vasario 2 d., pasibaigus antrajai Čekijos prezidento kadencijai. Už tai, kad jis taptų prezidentu, balsavo visi Federalinio susirinkimo nariai. Tai buvo netikėtas pokytis, nes Havelas visada teigė, kad politika jo nedomina. Jis ir kiti disidentai teigė, kad permainos turi kilti tiesiogiai iš žmonių grupių, o ne iš vyriausybės.
1990 m. Čekoslovakijoje įvyko laisvi rinkimai. Havelas laimėjo ir toliau liko prezidentu. Čekoslovakijai subyrėjus, Havelas norėjo išlaikyti čekų ir slovakų federaciją. Jis palaikė šalies išsaugojimą, nors tai buvo sunku ir buvo daromas didelis spaudimas. 1992 m. liepos 3 d. federalinis parlamentas neišrinko Havelo - vienintelio kandidato - nes slovakų deputatai jo nepalaikė. Havelas atsistatydino iš prezidento pareigų liepos 20 d., slovakams paskelbus Nepriklausomybės deklaraciją. 1993 m. jis dalyvavo naujosios Čekijos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis laimėjo ir tapo šios naujos, atskiros šalies prezidentu.
Havelas visą savo karjerą buvo gana populiarus. Tačiau kai kurie jo veiksmai kėlė ginčus ir kritiką. Vienas pirmųjų jo, kaip prezidento, veiksmų buvo malonės suteikimas daugeliui žmonių. Jis norėjo sumažinti žmonių skaičių perpildytuose kalėjimuose ir paleisti į laisvę žmones, kurie komunizmo laikais buvo įkalinti, nors buvo nekalti. Jis nepasitikėjo ankstesnės vyriausybės korumpuoto teismo sprendimais. Jis manė, kad teismai buvo nesąžiningi daugumos kalėjimuose sėdinčių žmonių atžvilgiu. Kritikai teigė, kad dėl šios amnestijos padaugėjo nusikaltimų. Savo memuaruose "Iki pilies ir atgal" Havelas rašė, kad daugumai žmonių, kuriuos jis paleido į laisvę, kalėjime liko sėdėti mažiau nei metus. Statistiniai duomenys apie tai nėra aiškūs. []
Havelas sakė, kad svarbiausias dalykas, kurį jis padarė būdamas prezidentu, buvo Varšuvos sutarties nutraukimas. Nutraukti šios šalių grupės veiklą buvo labai sudėtinga, nes asociacija buvo giliai įsišaknijusi šalių veikloje. Prireikė dvejų metų, kol sovietų kariai pagaliau visiškai paliko Čekoslovakiją.
Havelas buvo labai svarbus keičiant NATO. Jis padėjo ją pakeisti iš prieš Varšuvos paktą nukreipto aljanso į grupę, kuriai priklauso buvusios Varšuvos pakto narės. Havelas labai aktyviai pasisakė už karinio aljanso plėtrą į Rytų Europą, įskaitant Čekiją.
Václavui Havelui atminti - Praha 2011 m. gruodžio 19 d.
Vaclavas Havelas (2010)
Čekijos Respublikos prezidento vėliava
Vaclavas Havelas ir jo draugas, vėliau vyriausiasis Čekijos rabinas Karolis Sidonas (kairėje)
Apdovanojimai
Jis yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp jų:
- Filadelfijos laisvės medalis
- Keturių laisvių apdovanojimo laisvės medalis
- Sąžinės ambasadoriaus apdovanojimas
Valstybiniai apdovanojimai
| Šalis | Apdovanojimai | Data | Vieta |
| San Martino Išlaisvintojo ordino apykaklė | 09/1996 | Buenos Airės | |
| Mokslo ir meno dekoravimas | 11/2005 | Viena | |
| Pietų kryžiaus ordino didžioji | 10/199009/1996 | PrahaBrasilija | |
| Kanados ordino garbės draugas | 03/2004 | Praha | |
| Baltojo liūto 1-ojo laipsnio ordinas (Civilinis skyrius) su apykaklės | 10/2003 | Praha | |
|
| Terra Mariana kryžiaus ordinas Kryžiaus apykaklė | 04/1996 | Talinas |
| Garbės legiono ordino Didysis kryžius | 03/199002/2001 | Paryžius | |
| Vokietijos Federacinės Respublikosordinas "Už nuopelnus" Didžiojo kryžiaus specialioji klasė | 05/2000 | Berlynas | |
| Vengrijos ordino "Už nuopelnus" Didysis kryžius su grandine | 09/2001 | Praha | |
| Gandžio taikos premija | 08/2003 | Delis | |
| Italijos Respublikos ordino "Už nuopelnus" Didysis kryžius su kordonu | 04/2002 | Roma | |
|
| Huseino ibn' Ali ordino apykaklė | 09/1997 | Amanas |
| Trijų žvaigždžių ordino Didysis kryžius su apykakle | 08/1999 | Praha | |
| Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius | 09/1999 | Praha | |
| Baltojo erelio ordinas | 10/1993 | Varšuva | |
| Laisvės ordino didžioji apykaklė | 12/1990 | Lisabona | |
| Briliantinės žvaigždės ordinas su specialiuoju Didžiuoju kordonu | 11/2004 | Taipėjus | |
| Baltojo dvigubo kryžiaus ordinas | 01/2003 | Bratislava | |
|
| Auksinis garbės laisvės medalis | 11/1993 | Liubliana |
| Izabelės Katalikės ordino Didysis kryžius su apykakle | 07/1995 | Praha | |
| Turkijos Respublikos nacionalinis apdovanojimas | 10/2000 | Ankara | |
| Jaroslavo Išmintingojo ordinas | 10/2006 | Praha | |
| Bato ordino Didysis riterio kryžius (civilinis skyrius) | 03/1996 | Praha | |
| Prezidento laisvės medalis | 07/2003 | Vašingtonas, D.C. | |
| Respublikos medalis | 09/1996 | Montevidėjas |
.svg.png){kind=small}
Darbai
Poezijos rinkiniai
- Čtyři rané básnės
- Záchvěvy I ir II, 1954 m.
- První úpisy, 1955 m.
- Proistorė ir laikas (poezija), 1956 m.
- Na okraji jara (ciklas básní), 1956 m.
- Antikodai, (Antikódy)
Žaidžia
- Motorinė morfozė 1960 m.
- Vakaras su šeima, 1960 m., (Rodinný večer)
- Sodo šventė (Zahradní slavnost), 1963 m.
- Memorandumas, 1965 m., (Vyrozumění)
- Padidėjęs susikaupimo sunkumas, 1968, (Ztížená možnost soustředění)
- Drugelis ant antenos, 1968, (Motýl na anténě)
- Angelas sargas, 1968 m., (Strážný anděl)
- Sąmokslininkai, 1971 m., (Spiklenci)
- "Elgetos opera", 1975 m., (Žebrackaja opera)
- Atskleidimas, 1975 m., (Vernisažas)
- Audience, 1975, (Audience) - Vanӗko pjesė
- Mountain Hotel 1976, (Horský viešbutis)
- Protestas, 1978, (Protest) - Vanӗk spektaklis
- Klaida, 1983 m., (Chyba) - Vanӗko pjesė
- Largo desolato 1984, (Largo desolato)
- Temptation, 1985, (Pokoušení)
- Pertvarkymas, 1987 m., (Asanace)
- Tomorrow, 1988, (Zítra to spustíme)
- Išvykimas (Odcházení), 2007 m.
Negrožinės literatūros knygos
- The Power of the Powerless (1985 m.) [Įtraukiamas 1978 m. esė.]
- Gyvenimas tiesoje (1986)
- Laiškai Olgai (Dopisy Olze) (1988)
- Taikos trikdymas (1991)
- Atviri laiškai (1991)
- Vasaros meditacijos (1992/93)
- Pilietinės visuomenės link (Letní přemítání) (1994)
- Neįmanomas menas (1998)
- Į pilį ir atgal (2007)
Havelas su amerikiečių poete Hedwig Gorski
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Vaclavas Havelas?
A: Vaclavas Havelas buvo čekų dramaturgas, eseistas, disidentas ir politikas. 1989-1992 m. jis buvo dešimtasis ir paskutinis Čekoslovakijos prezidentas, o 1993-2003 m. tapo pirmuoju Čekijos Respublikos prezidentu.
K: Ką jis parašė?
A: Havelas parašė daugiau kaip dvidešimt pjesių ir daug negrožinės literatūros kūrinių, kurių daugelis buvo išversti į daugelį kalbų. Nuo septintojo dešimtmečio daugiausia rašė apie Čekoslovakijos politiką.
K: Kaip jis išgarsėjo tarptautiniu mastu?
A.: 1977 m. Havelas tarptautiniu mastu išgarsėjo dėl savo darbo, susijusio su žmogaus teisių manifestu "Chartija 77". Jis taip pat išgarsėjo kaip Čekoslovakijos opozicijos lyderis ir už šią veiklą buvo pasodintas į kalėjimą.
K: Kas nutiko per "aksominę revoliuciją"?
A: Per 1989 m. aksominę revoliuciją Havelas tapo prezidentu ir atvedė Čekoslovakiją (vėliau Čekiją) į atvirą demokratiją su keliomis politinėmis partijomis.
K.: Kokie pokyčiai įvyko jo prezidentavimo laikotarpiu?
A: Per trylika jo prezidentavimo metų Čekija atsiskyrė nuo Slovakijos (nors Havelas buvo prieš atsiskyrimą), įstojo į NATO, pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (kuri galiausiai buvo pasiekta 2004 m.) ir pasirašė Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.
K: Kas yra Prahos deklaracija dėl Europos sąžinės ir komunizmo?
A: Prahos deklaracija dėl Europos sąžinės ir komunizmo - tai dokumentas, kuriame raginama pripažinti komunistinius nusikaltimus, kuriuos 1945-1989 m. visoje Europoje įvykdė sovietų okupacinių pajėgų ar jų įgaliotinių įkurtos vyriausybės. Joje taip pat raginama šviesti apie šiuos nusikaltimus, kad jie nebūtų pamiršti ir nepasikartotų ateities kartose.
