Vokietijos nuopelnų ordinas (Bundesverdienstkreuz) – aprašymas
Sužinokite apie Vokietijos nuopelnų ordiną (Bundesverdienstkreuz): istorija, ordino klasės, kasmetinės skyrimo statistikos ir įdomūs faktai apie šį prestižinį apdovanojimą.

Federalinis nuopelnų kryžius (Bundesverdienstkreuz) oficialiai vadinamas Vokietijos Federacinės Respublikos nuopelnų ordinu (Verdienstorden der Bundesrepublik Deutschland). Tai vienintelis Vokietijos bendrasis apdovanojimas. Šis Federalinis ordinas už nuopelnus buvo įsteigtas 1951 m. rugsėjo 7 d. Prezidento Theodoro Heusso iniciatyva ir nuo to laiko skiriamas už išskirtines nuopelnais politinėje, visuomeninėje, ekonominėje, mokslo, kultūros ar socialinėje veikloje. Kasmet, visose klasėse, skiriama apie 3 000–5 200 apdovanojimų.
Trumpas istorinis aprašas
Ordinas įsteigtas 1951 m. kaip vieningas valstybės apdovanojimas, skirtas pripažinti asmenų nuopelnus naujai susikūrusiai Vokietijos Federacinei Respublikai. Per dešimtmečius ordinas tapo pagrindiniu įvertinimu tiek Vokietijos piliečiams, tiek užsieniečiams, prisidėjusiems prie šalies gerovės ar tarptautinio bendradarbiavimo.
Laipsniai (klasės)
Ordinas turi kelias laipsnių (klasių) pakopas — nuo žemiausios iki aukščiausios. Paprastai jas galima apibūdinti taip:
- Medalis (Verdienstmedaille) — žemiausias laipsnis, skiriamas už nuopelnus vietos arba regioniniame lygmenyje.
- Verdienstkreuz am Bande (Kryžius ant kaspinėlio) — įprastas „kryžiaus“ laipsnis, nešiojamas ant krūtinės.
- Verdienstkreuz 1. Klasse (1-os klasės kryžius) — aukštesnis laipsnis, reiškiantis didesnį indėlį.
- Großes Verdienstkreuz (Didysis kryžius) ir su juo susiję aukštesni laipsniai, tokie kaip Großes Verdienstkreuz mit Stern arba mit Stern und Schulterband.
- Sonderstufe des Großkreuzes (Didžiojo kryžiaus specialus laipsnis) — aukščiausias ordino laipsnis, dažnai rezervuotas valstybės vadovams ir ypatingiems atvejams.
Aukštesni laipsniai dažniausiai suteikiami už išskirtinius, ilgalaikius arba tarptautinio masto nuopelnus.
Kriterijai ir skyrimo tvarka
- Ordinas skiriamas už reikšmingus nuopelnus visuomeniniame, politiniame, kultūriniame, mokslo ar ekonominiame gyvenime.
- Gali būti skiriamas tiek Vokietijos piliečiams, tiek užsienio valstybėms arba užsieniečiams.
- Skyrimą inicijuoja įvairios institucijos, vyriausybinės įstaigos, organizacijos arba privatus asmuo; galutinį sprendimą priima Federalinis prezidentas.
- Ordinas paprastai nekomponuojamas po mirties; posthuminiai apdovanojimai — išimtys.
Insignija ir nešiojimas
Ordiną simbolizuoja kryžius (dažniausiai maltietiško tipo) su centriniu medaliu, kuriame vaizduojamas Vokietijos federalinis erelis (Bundesadler). Kaspinas yra nacionalinių spalvų — juodos, raudonos ir aukso. Laipsniai skiriasi dydžiu, papildomais ženklais (žvaigždėmis, juostomis) ir tuo, kaip jie nešiojami (ant krūtinės, kaklo ar ant peties).
Dažnumas ir statistika
Kaip minėta, kasmet skiriama keli tūkstančiai apdovanojimų visose klasėse. Dėl plataus skyrimo spektro tarp apdovanotųjų yra politikų, visuomenės veikėjų, mokslininkų, menininkų, verslininkų ir sportininkų. Aukščiausi laipsniai suteikiami kur kas rečiau ir dažniausiai — už ilgalaikį arba išskirtinį nuopelną.
Vietos (žemių) ordinai ir tradicijos
Dauguma žemių turi savo nuopelnų ordinus, kuriuose paprastai yra iki trijų laipsnių (narys, karininkas, vadas). Tačiau yra išimčių: Brėmeno ir Hamburgo miestai ordino neturi — ten išlaikytos senos tradicijos, todėl šių miestų institucijos ir dalis gyventojų vengia priimti ar siūlyti ordino apdovanojimus.
Kam kreiptis ir kaip vyksta įteikimas
Nominuoti asmenį galima per vietos ar regionines institucijas, nevyriausybines organizacijas arba tiesiogiai per federalines tarnybas, priklausomai nuo atvejo. Galutinis sprendimą priima Federalinis prezidentas. Iškilmingo įteikimo ceremonijas dažnai rengia valstybės ar žemių vadovai, ministerijų atstovai arba vietos savivaldybės.
Pastaba
Ši apžvalga pateikia pagrindinę informaciją apie Vokietijos Federacinės Respublikos nuopelnų ordiną. Dėl detalių (tikslios klasifikacijos pavadinimų, dabartinių statuto pakeitimų ar konkrečių apdovanojimų skaičiaus) verta kreiptis į oficialius Vokietijos institucijų šaltinius arba Federalinio prezidento kanceliariją.
Klasės
Bundesverdienstkreuz yra aštuonių klasių, išdėstytų didėjančia tvarka:
- Verdienstmedaille (medalis už nuopelnus)
- Verdienstkreuz am Bande (Nuopelnų kryžius ant juostelės)
- tarptautinis: Riterio kryžius (Ritterkreuz)
- Verdienstkreuz 1. Klasse (Nuopelnų kryžius, I klasė)
- tarptautinis: Offizierkreuz (Karininko kryžius)
- Großes Verdienstkreuz (Halskreuz) (Didysis nuopelnų kryžius, kaklo kryžius)
- tarptautinis: Komturkreuzas (Komandoro kryžius)
- Didysis nuopelnų kryžius su žvaigžde (Großes Verdienstkreuz mit Stern)
- tarptautinis: Großoffizierkreuz (Didysis karininko kryžius)
- Didysis nuopelnų kryžius su žvaigžde ir juosta per petį (Großes Verdienstkreuz mit Stern und Schulterband)
- tarptautinis: Großkreuz 2. Klasse (antrojo laipsnio Didysis kryžius už nuopelnus) arba Großkomturkreuz (Didysis Komandoro kryžius)
- Didysis kryžius (Großkreuz)
- Sonderstufe des Großkreuzes (Didžiojo kryžiaus specialioji klasė)
Federalinės Respublikos Prezidentas ex officio eina Großkreuzes Sonderstufe des Großkreuzes pareigas. Jį jam įteikia Bundestago pirmininkas per ceremoniją, kurioje dalyvauja kancleris, Bundesrato pirmininkas ir Bundesverfassungsgericht pirmininkas. Be Federacinės Respublikos Prezidento, aukščiausiuoju laipsniu gali būti apdovanotas tik užsienio valstybės vadovas. Großkreuze taip pat gali būti įteikiamas specialaus reto dizaino. Šį apdovanojimą yra gavę tik du asmenys: Konradas Adenaueris ir Helmutas Kohlis.
Insignijos
Išskyrus žemiausią klasę, visų klasių ženklelis yra vienodas, tačiau moterų ženklelis ir juostelė yra šiek tiek mažesni.
Ženklas yra auksinis Maltos kryžius, emaliuotas raudona spalva, su centriniu disku, kuriame pavaizduotas juodas erelis.
Žvaigždė yra auksinė žvaigždė su tiesiais spinduliais, kurios dydis ir taškai priklauso nuo klasės, o ant jos uždėtas ženklelis.
Kaspinas yra raudonos spalvos su aukso, juodos ir aukso juostelėmis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bundesverdienstkreuz?
A: Bundesverdienstkreuz yra vienintelis Vokietijos bendrasis apdovanojimas.
K: Koks yra oficialus Bundesverdienstkreuz pavadinimas?
A: Oficialus Bundesverdienstkreuz pavadinimas yra Verdienstorden der Bundesrepublik Deutschland.
K: Kada buvo įsteigtas Federalinis ordinas už nuopelnus?
A.: Federalinis ordinas už nuopelnus buvo įsteigtas 1951 m. rugsėjo 7 d.
Klausimas: Kiek apdovanojimų kasmet skiria Vokietija Federaliniu nuopelnų kryžiumi?
A: Vokietija kasmet skiria nuo 3 000 iki 5 200 visų klasių apdovanojimų.
K: Ar dauguma žemių turi savo ordinus už nuopelnus?
A: Taip, dauguma žemių turi savo ordinus už nuopelnus.
K: Kiek laipsnių yra federaliniame ordine už nuopelnus?
A: Federaliniame ordino "Už nuopelnus" ordine yra iki trijų laipsnių: narys, karininkas, vadas.
K: Ką nuopelnų ordino srityje veikia Brėmeno ir Hamburgo miestai?
A: Brėmeno ir Hamburgo miestai neturi ordino, o pagal senas tradicijas jų gyventojai atsisako bet kokio apdovanojimo ordinu.
Ieškoti