Federalinis nuopelnų kryžius (Bundesverdienstkreuz) oficialiai vadinamas Vokietijos Federacinės Respublikos nuopelnų ordinu (Verdienstorden der Bundesrepublik Deutschland). Tai vienintelis Vokietijos bendrasis apdovanojimas. Šis Federalinis ordinas už nuopelnus buvo įsteigtas 1951 m. rugsėjo 7 d. Prezidento Theodoro Heusso iniciatyva ir nuo to laiko skiriamas už išskirtines nuopelnais politinėje, visuomeninėje, ekonominėje, mokslo, kultūros ar socialinėje veikloje. Kasmet, visose klasėse, skiriama apie 3 000–5 200 apdovanojimų.
Trumpas istorinis aprašas
Ordinas įsteigtas 1951 m. kaip vieningas valstybės apdovanojimas, skirtas pripažinti asmenų nuopelnus naujai susikūrusiai Vokietijos Federacinei Respublikai. Per dešimtmečius ordinas tapo pagrindiniu įvertinimu tiek Vokietijos piliečiams, tiek užsieniečiams, prisidėjusiems prie šalies gerovės ar tarptautinio bendradarbiavimo.
Laipsniai (klasės)
Ordinas turi kelias laipsnių (klasių) pakopas — nuo žemiausios iki aukščiausios. Paprastai jas galima apibūdinti taip:
- Medalis (Verdienstmedaille) — žemiausias laipsnis, skiriamas už nuopelnus vietos arba regioniniame lygmenyje.
- Verdienstkreuz am Bande (Kryžius ant kaspinėlio) — įprastas „kryžiaus“ laipsnis, nešiojamas ant krūtinės.
- Verdienstkreuz 1. Klasse (1-os klasės kryžius) — aukštesnis laipsnis, reiškiantis didesnį indėlį.
- Großes Verdienstkreuz (Didysis kryžius) ir su juo susiję aukštesni laipsniai, tokie kaip Großes Verdienstkreuz mit Stern arba mit Stern und Schulterband.
- Sonderstufe des Großkreuzes (Didžiojo kryžiaus specialus laipsnis) — aukščiausias ordino laipsnis, dažnai rezervuotas valstybės vadovams ir ypatingiems atvejams.
Aukštesni laipsniai dažniausiai suteikiami už išskirtinius, ilgalaikius arba tarptautinio masto nuopelnus.
Kriterijai ir skyrimo tvarka
- Ordinas skiriamas už reikšmingus nuopelnus visuomeniniame, politiniame, kultūriniame, mokslo ar ekonominiame gyvenime.
- Gali būti skiriamas tiek Vokietijos piliečiams, tiek užsienio valstybėms arba užsieniečiams.
- Skyrimą inicijuoja įvairios institucijos, vyriausybinės įstaigos, organizacijos arba privatus asmuo; galutinį sprendimą priima Federalinis prezidentas.
- Ordinas paprastai nekomponuojamas po mirties; posthuminiai apdovanojimai — išimtys.
Insignija ir nešiojimas
Ordiną simbolizuoja kryžius (dažniausiai maltietiško tipo) su centriniu medaliu, kuriame vaizduojamas Vokietijos federalinis erelis (Bundesadler). Kaspinas yra nacionalinių spalvų — juodos, raudonos ir aukso. Laipsniai skiriasi dydžiu, papildomais ženklais (žvaigždėmis, juostomis) ir tuo, kaip jie nešiojami (ant krūtinės, kaklo ar ant peties).
Dažnumas ir statistika
Kaip minėta, kasmet skiriama keli tūkstančiai apdovanojimų visose klasėse. Dėl plataus skyrimo spektro tarp apdovanotųjų yra politikų, visuomenės veikėjų, mokslininkų, menininkų, verslininkų ir sportininkų. Aukščiausi laipsniai suteikiami kur kas rečiau ir dažniausiai — už ilgalaikį arba išskirtinį nuopelną.
Vietos (žemių) ordinai ir tradicijos
Dauguma žemių turi savo nuopelnų ordinus, kuriuose paprastai yra iki trijų laipsnių (narys, karininkas, vadas). Tačiau yra išimčių: Brėmeno ir Hamburgo miestai ordino neturi — ten išlaikytos senos tradicijos, todėl šių miestų institucijos ir dalis gyventojų vengia priimti ar siūlyti ordino apdovanojimus.
Kam kreiptis ir kaip vyksta įteikimas
Nominuoti asmenį galima per vietos ar regionines institucijas, nevyriausybines organizacijas arba tiesiogiai per federalines tarnybas, priklausomai nuo atvejo. Galutinis sprendimą priima Federalinis prezidentas. Iškilmingo įteikimo ceremonijas dažnai rengia valstybės ar žemių vadovai, ministerijų atstovai arba vietos savivaldybės.
Pastaba
Ši apžvalga pateikia pagrindinę informaciją apie Vokietijos Federacinės Respublikos nuopelnų ordiną. Dėl detalių (tikslios klasifikacijos pavadinimų, dabartinių statuto pakeitimų ar konkrečių apdovanojimų skaičiaus) verta kreiptis į oficialius Vokietijos institucijų šaltinius arba Federalinio prezidento kanceliariją.