Vokietijos Bundesratas – žemių atstovų institucija, struktūra ir funkcijos

Vokietijos Bundesratas (dažniausiai vadinamas Bundesrat) yra viena iš Vokietijos parlamento rūmų formų ir pagrindinė žemių (federalinių subjektų) atstovavimo institucija federacinėje sistemoje. Jis įsteigtas pagal Vokietijos pagrindinį įstatymą (Grundgesetz) ir atlieka svarbų vaidmenį teisėkūroje, administracijos priežiūroje ir federacijos bei žemių bendradarbiavime.

16 Vokietijos žemių vyriausybės (ministrų kabinetai) skiria savo delegacijas, kurios atstovauja žemėms Bundesrate. Delegacijos nariai bet kada gali būti atšaukti savo žemių vyriausybių. Paprastai delegacijai vadovauja žemės vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas) arba, miestų-valstybių atveju, meras. Delegaciją sudaro žemės vyriausybės nariai — todėl Bundesrato nariai nėra tiesiogiai renkami federaliniuose rinkimuose, o skiriami vykdomosios valdžios lygmeniu.

Sudėtis ir balsavimo sistema

Bundesratą sudaro delegacijos iš visų žemių, tačiau balsavimo teisės priklauso ne nuo delegacijos narių skaičiaus, o nuo žemės gyventojų skaičiaus. Pagal Vokietijos pagrindinį įstatymą valstybėms priskiriamas fiksuotas balsų skaičius (3—6 balsai), priklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Svarbu, kad žemės delegacijos balsuoja kaip vieninga blokinė grupė: visi delegacijos balsai turi atitikti žemės vyriausybės sprendimą.

Pirmininkavimas ir pakeitimas prezidento funkcijų

Bundesrato pirmininkas rotuoja kasmet tarp žemių ministrų pirmininkų arba miestų-valstybių merų. Bundesrato pirmininkas vadovauja posėdžiams, atstovauja Bundesratui viešai ir organizuoja jo darbą. Kadangi Vokietijoje nėra viceprezidento, jei Bundesprezidentas (federalinis prezidentas) laikinai negali vykdyti pareigų, jam prireikus laikinai pavaduoti gali Bundesrato pirmininkas.

Funkcijos ir įgaliojimai

• Teisėkūra: Bundesratas dalyvauja federalinių įstatymų priėmime. Daugelis teisės aktų, ypač tie, kurie liečia žemių kompetencijas arba administravimą, reikalauja Bundesrato pritarimo (Zustimmungsgesetze), o kituose atvejuose jis gali tik pateikti prieštaravimą (Einspruchsgesetze).
• Vyriausybių bendradarbiavimas: Bundesratas atstovauja žemes federaliniu lygmeniu ir yra forumas koordinacijai tarp federalinės valdžios ir žemių vyriausybių.
• Komitetų veikla: Bundesrato darbą rengia specialūs komitetai, kuriuose nagrinėjami teisės aktų projektai ir rengiami sprendimų pasiūlymai plenariniam posėdžiui.
• Mediacija su Bundestagu: kilus konfliktams tarp Bundestago (federalinės parlamento apatinės rūmų) ir Bundesrato dėl įstatymo projekto, veikia tarpinės derybos (Vermittlungsausschuss), kurių tikslu yra rasti kompromisą.
• Tarptautinės ir ES procedūros: Bundesratas dalyvauja diskusijose apie Europos Sąjungos reikalus ir priemonės, kurios daro įtaką žemėms; tam tikri sprendimai dėl ES politikos reikalauja Bundesrato įtraukimo.
• Kiti įgaliojimai: Bundesratas dalyvauja kai kurių aukštų federalinių pareigūnų skyrimo procedūrose bei teisinėse priežiūros funkcijose, priklausomai nuo konstitucinių nuostatų.

Darbo eiga ir procedūros

Bundesrato teisėkūros iniciatyvos gali kilti iš žemės vyriausybių arba Bundestago; įstatymų projektai nagrinėjami komitetuose ir paskui plenariniuose posėdžiuose. Kai įstatymui reikia Bundesrato pritarimo, jis turi būti priimtas, kitaip įstatymo įsigaliojimas blokuojamas. Kai įstatymas gali būti tik atmetamas ar užginčytas, Bundesratui galioja kitokia procedūra — Bundestagas gali peržengti prieštaravimą, bet tam dažnai reikia papildomų procedūrinių žingsnių arba laiko delso.

Reikšmė federalinei sistemai

Bundesrat užtikrina, kad žemių interesai būtų įtraukti į federalinę politiką ir teisėkūrą. Tai svarbi pusiausvyros grandis tarp federalinės valdžios ir žemių autonomijos: per Bundesratą žemės gali tiesiogiai daryti įtaką teisės aktams, kurie joms daro poveikį, ir prisidėti prie nacionalinių sprendimų formavimo.

Trumpa istorinė potekstė

Bundesratas buvo nustatytas po Antrojo pasaulinio karo kartu su Vokietijos Grundgesetz 1949 m., siekiant užtikrinti federalinę pusiausvyrą ir žemių dalyvavimą valstybės valdyme. Nuo to laiko jo svarba kinta kartu su federalinių ir ES kompetencijų raidomis, tačiau jis išlieka pagrindine žemių institucija federacijos politikoje.

Apibendrinant: Bundesratas yra ne tik formali institucija — tai aktyvus sprendimų priėmimo ir derinimo forumas, kuriame žemių vyriausybės atstovauja savo interesus federaliniame lygmenyje, dalyvauja teisėkūroje ir vykdo svarbias konstitucines funkcijas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Vokietijos Bundesratas?

Klausimas: Kas skiria delegacijas, atstovaujančias 16 Vokietijos žemių Bundesrate?

Klausimas: Ar Vokietijos žemių ministrų kabinetai gali atšaukti savo delegacijas iš Bundesrato?

K: Kas paprastai vadovauja valstybės delegacijai Vokietijos Bundesrate?

K: Kiek Vokietijos žemių turi ministrą pirmininką, o kiek yra miestų-valstybių su meru?

K: Kas vienerius metus eina Vokietijos Bundesrato pirmininko pareigas?

Klausimas: Ar Vokietija turi viceprezidentą ir kas nutinka, jei Federalinis prezidentas negali atlikti savo darbo?

Paieška pagal raidę