Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė
Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė (vok. Deutschsprachige Gemeinschaft Belgiens, sutrumpintai DGB) yra viena iš trijų Belgijos federalinių bendruomenių. Tai pagrindinė vadinamųjų Belgijos rytinių kantonų (vok. Ost-Kantone) dalis. Jos plotas - 854 km2 (329,7 km²), joje gyvena daugiau kaip 73 000 gyventojų, iš kurių beveik 100 % yra vokiškai kalbantys (tradiciškai - ripuariškai kalbantys).
Sostinė - Eupenas, priklauso Lježo provincijai ir ribojasi su Nyderlandais, Vokietija ir Liuksemburgu.
Ši vietovė buvo žinoma kaip Eupeno-Malmedžio, o dabar vadinama Rytų kantonais. Jį sudaro vokiškai kalbanti bendruomenė ir Belgijos prancūziškai kalbančiai bendruomenei priklausančios Malmedy ir Waimes (Weismes) savivaldybės.
Rytų kantonai iki 1920 m. priklausė Prūsijos Reino provincijai Vokietijoje, bet po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare ir vėliau sudarytos Versalio sutarties buvo prijungti prie Belgijos. Todėl jie taip pat buvo vadinami išpirktaisiais kantonais (cantons rédimés, "išpirktieji kantonai"). Versalio taikos sutartyje buvo reikalaujama "apklausti" vietos gyventojus dėl jų politinio statuso.
Tai nebuvo slaptas balsavimas, ir kiekvienas, kuris nenorėjo tapti belgu, turėjo užregistruoti savo vardą, pavardę ir adresą. Daugelis vietinių gyventojų, užsiregistravę į armiją, bijojo represijų ar net ištrėmimo.
XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje Belgijos karalystė, atrodo, norėjo parduoti regioną atgal Vokietijai. Prancūzijos vyriausybė liepė belgams nutraukti Belgijos ir Vokietijos derybas dėl šio sandorio.
1940 m. per Antrąjįpasaulinį karą naujuosius kantonus vėl užėmė Vokietija. Belgijoje jie buvo tik 20 metų, todėl dauguma rytinių kantonų gyventojų vis dar laikė save vokiečiais. 1945 m. Vokietijai pralaimėjus, kantonai vėl atiteko Belgijai.
XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Belgija buvo suskirstyta į keturias kalbines sritis: olandiškai kalbanti flamandų sritis, prancūziškai kalbanti sritis, dvikalbė sostinė Briuselis ir vokiškai kalbanti rytinių kantonų sritis. 1973 m. buvo įkurtos trys bendruomenės ir trys regionai, kuriems suteikta vidinė autonomija. Buvo įsteigtas vokiškai kalbančios bendruomenės įstatymų leidžiamosios valdžios parlamentas Rat der Deutschsprachigen Gemeinschaft. Šiandien vokiškai kalbanti bendruomenė turi tam tikrą savivaldą, ypač kalbos ir kultūros srityje, tačiau vis dar yra prancūzakalbės Valonijos dalis.
Kai kurie žmonės nori, kad vokiškai kalbanti bendruomenė būtų atskiras regionas. Vienas iš jų yra dabartinis ministras pirmininkas Karlas-Heinzas Lambercas (Karl-Heinz Lambertz).
Belgijos vokiškai kalbančiųjų bendruomenės vėliava
Belgijos vokiškai kalbantys regionai
Vyriausybė
Vokiškai kalbanti bendruomenė turi savo vyriausybę, kurią penkeriems metams skiria parlamentas. Vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas, kuris yra Bendrijos ministras pirmininkas, o jam padeda Vokiškai kalbančios bendrijos ministerija. Šiuo metu vyriausybę sudaro keturi ministrai:
- Karl-Heinz Lambertz, ministras pirmininkas ir apskričių valdžios institucijų ministras
- Bernd Gentges, Pirmininko pavaduotojas, profesinio mokymo ir užimtumo, socialinės politikos ir turizmo ministras
- Oliveris Paaschas, švietimo ir mokslinių tyrimų ministras
- Isabelle Weykmans, kultūros ir žiniasklaidos, paminklų ir paminklinių vietovių, jaunimo ir sporto ministrė
Vokiškai kalbančios bendruomenės miestai ir miesteliai
- Amel
- Büllingen
- Burg-Reuland
- Bütgenbach
- Eupen
- Kelmis
- Lontzen
- Raeren
- Sankt Vith
Eupene įsikūrusi vokiškai kalbančių bendruomenių vykdomoji valdžia ir taryba
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė?
A: Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė (DGB) yra viena iš trijų Belgijos federalinių bendruomenių. Jos plotas - 854 km2, joje gyvena daugiau kaip 73 000 gyventojų, beveik 100 % jų kalba vokiškai (tradiciškai - ripuariškai). Ją sudaro vokiškai kalbanti bendruomenė ir prancūziškai kalbančiai Belgijos bendruomenei priklausančios Malmedy ir Waimes (Veimes) savivaldybės.
Klausimas: Kaip ji tapo Belgijos dalimi?
A: Rytų kantonai iki 1920 m. priklausė Prūsijos Reino provincijai, bet po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare ir vėliau sudarytos Versalio sutarties buvo prijungti prie Belgijos. Šis procesas buvo vadinamas "apklausa", kurios metu vietiniai gyventojai turėjo užregistruoti savo vardą, pavardę ir adresą, jei nenorėjo tapti belgais.
K: Kada per Antrąjį pasaulinį karą Vokietija ją atsiėmė?
A: 1940 m. per Antrąjį pasaulinį karą naujuosius kantonus vėl užėmė Vokietija. Tuo metu jie Belgijoje buvo tik 20 metų, todėl daugelis žmonių vis dar laikė save vokiečiais.
K.: Kada po Antrojo pasaulinio karo jis buvo grąžintas Belgijai?
A: 1945 m. Vokietijai pralaimėjus, kantonai vėl atiteko Belgijai.
K: Kokios kalbinės sritys dabar yra Belgijoje?
A: XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Belgijoje buvo įkurtos keturios kalbinės sritys: olandiškai kalbanti flamandų sritis, prancūziškai kalbanti sritis, dvikalbė sostinė Briuselis ir vokiškai kalbanti sritis rytiniuose kantonuose.
K: Kokią autonomiją ši bendruomenė turi šiandien? A: Šiandien vokiškai kalbanti bendruomenė turi tam tikrą savivaldą, ypač kalbos ir kultūros srityje, tačiau išlieka prancūzakalbės Valonijos dalimi.
K: Kas nori, kad ši bendruomenė būtų atskiras regionas? Atsakymas: Dabartinis ministras pirmininkas Karlas Heinzas Lambertzas nori, kad ši bendruomenė būtų atskiras regionas.
