Vokietijos Bundesrato pirmininkas: pareigos, rinkimas ir įgaliojimai
Vokietijos Bundesrato pirmininkas (vok. Präsident des Deutschen Bundesrates arba Bundesratspräsident) yra Vokietijos Bundesrato, kuris yra Vokietijos parlamento aukštieji rūmai, pirmininkas.
Kiekvienas iš federalinių žemių ministrų prezidentų vienerius metus eina Bundesrato prezidento pareigas.
Bundesrato pirmininkas taip pat gali pavaduoti Federalinį prezidentą, jei Federalinis prezidentas yra išvykęs iš Vokietijos arba negali veikti dėl ligos ir pan. Jei Federalinis prezidentas miršta arba yra nušalinamas nuo pareigų, Bundesrato pirmininkas eina prezidento pareigas, kol bus išrinktas naujas prezidentas, kuris turi būti išrinktas per trisdešimt dienų.
Pareigos
- Sėdžių pirmininkavimas ir procedūros: Bundesrato pirmininkas pirmininkauja plenariniams posėdžiams, užtikrina posėdžių tvarką, skelbia darbotvarkę (pasitelkdamas Bundesrato prezidentūrą) ir prižiūri balsavimo bei procedūrinius procesus.
- Atstovavimas: oficialiai reprezentuoja Bundesratą šalies viduje ir užsienyje, priima kitų valdžios institucijų atstovus ir atstovauja Bundesratui tarptautiniuose renginiuose.
- Administraciniai ir organizaciniai darbai: vadovauja Bundesrato prezidiumui, koordinuoja plenarinio darbo parengimą ir rūpinasi dokumentacijos bei protokolų tvarkymu.
- Pavaduojamoji prezidento funkcija: pagal Vokietijos Pamatinį įstatymą (Grundgesetz) pirmininkas laikinai atlieka Federalinio prezidento įgaliojimus, kai šis laikinai negali eiti pareigų arba yra išvykęs iš šalies; esant prezidento pareigų laisvėjimui (mirtis ar nušalinimas) — vykdo jas iki naujo prezidento išrinkimo.
- Politinis ir reprezentacinis vaidmuo: nors pirmininko institucinė galia yra ribota (jis iš esmės atstovauja Federalinių žemių vyriausybėms Bundesrate), jis gali turėti reikšmės koordinuojant tarpžeminius susitarimus ir viešame politiniame diskurse.
Rinkimas, kadencija ir rotacija
Bundesrato pirmininką išrenka Bundesratas; pagal ilgalaikę praktiką pareigos rotuojamos kasmet tarp federalinių žemių ministrų prezidentų taip, kad kiekviena žemė tam tikru laiku gautų savo eilę. Tradiciškai kadencija trunka vienerius metus ir paprastai vyksta nuo lapkričio 1 d. iki kitų metų spalio 31 d. Bendru susitarimu šalys suderina tvarką ir eiliškumą, todėl formalus rinkimo procesas Bundesrate dažnai būna procedūrinis.
Įgaliojimai pavaduoti Federalinį prezidentą
Pagal Pamatinį įstatymą Bundesrato pirmininkas laikinai atlieka Federalinio prezidento pareigas, kai prezidentas negali jų vykdyti (pvz., yra išvykęs ar laikinas neįgalumas). Esant ilgalaikėms sąlygoms — prezidento mirtis ar nušalinimas — pirmininkas funkcionuoja kaip laikinasis valstybės vadovas iki naujo prezidento išrinkimo, kuris turi įvykti per trisdešimt dienų.
Kiti aspektai
- Pirmininkas išlieka savo žemės ministru prezidentu ir neatleidžiamas iš vietinės pareigos dėl Bundesrato prezidento funkcijų.
- Institucinis vaidmuo yra labiau reprezentacinis ir koordinacinis nei vykdomasis; realus politinis svoris priklauso nuo asmens asmeninių autoriteto bei žemės, kurią jis atstovauja, politinės padėties.
Trumpai tariant, Bundesrato pirmininko pareigos apima plenarinio darbo vadovavimą, Bundesrato atstovavimą ir tam tikrų aukščiausių valstybės pareigų vykdymą avarinėse situacijose, tuo pačiu išlaikant savo funkcijas žemės vyriausybėje.
Rinkimai
Bundesrato pirmininkas paprastai renkamas vienų metų lapkričio 1 d. ir eina pareigas iki kitų metų spalio 31 d. Pagrindinio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad "Bundesratas renka savo pirmininką vieneriems metams". Tačiau praktikoje pirmininkavimas rotuojamas tarp visų žemių po lygiai, laikantis iš anksto nustatytos tvarkos. Ši tvarka kartais keičiasi, nes priklauso nuo kiekvienos žemės gyventojų skaičiaus.
Jei Bundesrato pirmininko kadencijos metu pasikeičia žemės vyriausybės vadovas, pirmininkavimas likusiam vienerių metų laikotarpiui pereina naujam ministrui pirmininkui. Taip atsitiko 1999 m. balandžio mėn., kai Rolandas Kochas pakeitė Hansą Eichelį Heseno ministro pirmininko poste. Dabartinė Bundesrato pirmininkavimo rotacijos tvarka yra tokia:
Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reinas-Vestfalija)
Bayern (Bavarija)
Badenas-Viurtembergas
Žemutinė Saksonija (Žemutinė Saksonija)
Hesenas (Hesenas)
Saksonija (Saksonija)
Reino kraštas-Pfalcas (Reino kraštas-Pfalcas)
Berlynas
Saksonija-Anhaltas (Saksonija-Anhaltas)
Tiuringija (Tiuringija)
Brandenburgas
Šlėzvigas-Holšteinas
Meklenburgas-Pomeranija (Meklenburgas-Pomeranija)
Hamburgas
Saro žemė
Brėmenas