Vokietijos politika grindžiama federacine parlamentine demokratine respublika. Vyriausybę renka žmonės rinkimuose, kuriuose visi turi vienodą balsą. Konstitucija vadinama Grundgesetz. Joje ne tik nustatomos žmonių teisės, bet ir aprašomos prezidento, ministrų kabineto, Bundestago, Bundesrato ir teismų funkcijos.

Grundgesetz yra pagrindinis teisės aktas, apsaugantis žmogaus teises ir numatantis valdžių padalijimą. Jame taip pat reglamentuojami rinkimų pagrindai, valstybinės institucijos bei jų santykiai. Esminės nuostatos — žmogaus orumo ir laisvių apsauga — turi aukščiausią teisinę galią ir yra ginamos Federalinio konstitucinio teismo (Bundesverfassungsgericht) sprendimais.

Prezidentas yra valstybės vadovas. Federalinis kancleris yra vyriausybės vadovas ir įstatymų leidžiamosios valdžios (įstatymų leidybos institucijos), vadinamos Bundestagu, daugumos frakcijos vadovas. Vykdomąją valdžią vykdo vyriausybė. Federalinės teisės aktų leidybos įgaliojimai suteikti vyriausybei ir dviem parlamento dalims - Bundestagui ir Bundesratui. Vyriausybės ministrai yra parlamento nariai ir jiems reikia parlamento paramos, kad galėtų likti valdžioje.

Prezidentas (Bundespräsident) daugiausia atlieka reprezentacines ir protokolinias funkcijas, tačiau turi ir tam tikrų įstatymų patvirtinimo bei vyriausybės vadovo paskyrimo įgaliojimų. Prezidentą renka Federalinė asamblėja (Bundesversammlung), kurią sudaro Bundestago nariai ir žemių delegatai. Federalinis kancleris skiriamas prezidento po to, kai Bundestagas balsuoja ir suteikia kancleriui parlamento pasitikėjimą. Bundesrat, kurį sudaro žemių vyriausybių atstovai, atstovauja žemių interesams federaciniame lygmenyje ir turi veto teisę daugelyje teisės aktų, ypač tų, kurie liečia žemių kompetencijas.

Rinkimų sistema ir parlamentarizmas

Bundestago rinkimai vyksta mišriu proporcinės atstovybės ir tiesioginių mandatų (vienmandatės apygardos) principu. Voters turi du balsus: vienu renkami vietos atstovai, kitu — partiniai sąrašai, kad būtų užtikrinta proporcinga partijų atstovybė. Galioja 5 % slenkstis — partija turi surinkti bent 5 % balsų, kad patektų į Bundestagą (išimtys taikomos tiesioginių mandatų atvejams). Po rinkimų dažniausiai susidaromos koalicinės vyriausybės, nes viena partija retai turi absoliučią daugumą.

Unikali Bundestago institucija — konstruktīvūs nepasitikėjimo balsavimai (konstruktives Misstrauensvotum): Bundestagas gali atstatydinti kanclerį tik tada, kai kartu išrenka naują kanclerį, taip užtikrinant politinį stabilumą.

Politinės partijos

1949–1990 m. pagrindinės politinės partijos buvo Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) ir Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) su "seseriška" Bavarijos krikščionių socialine sąjunga (CSU). Po Vokietijos susivienijimo svarbesnė tapo Žaliųjų partija ir Aljansas '90(Bündnis 90/Die Grünen), kuri 1999-2005 m. buvo vyriausybėje. Kitos svarbios politinės partijos po susivienijimo buvo PDS (Demokratinio socializmo partija), kurios pagrindą sudarė Rytų Vokietijos Socialistinės vienybės partija. Ji susijungė su Vakarų Vokietijos Kairiųjų partija (Die Linkspartei). 2007 m. susijungė Die Linke ir WASG, vadovaujamos Oskaro Lafontaino

Šiuolaikinėje Vokietijoje partijų spektras apima:

  • CDU/CSU — centro dešinė, krikščioniško demokratinio ir konservatyvaus pobūdžio;
  • SPD — centro kairė, socialdemokratinė;
  • Bündnis 90/Die Grünen — žalieji, ekologiškai ir socialiai orientuoti;
  • FDP — laisvieji demokratų, liberalūs, akcentuojantys rinkos ekonomiką ir individualias laisves;
  • Die Linke — kairioji opozicija, kilusi iš Rytų Vokietijos PDS ir Vakarų kairiųjų susivienijimo;
  • AfD — dešinysis populizmas, kuri susiformavo vėliau ir tapo reikšminga jėga dalyje rinkėjų.
Koalicijų įvairovė (pvz., didžioji koalicija, "juoda–geltona" ar "šviesoforo" — SPD–Žalieji–FDP koalicija) yra įprasta politiniame gyvenime.

Federacinė struktūra ir žemių vaidmuo

Kadangi Vokietija yra federacinė valstybė, daugelį valdžios darbų atlieka 16 žemių (Länder). Valdžia dalijasi nacionalinė (arba federalinė) vyriausybė ir žemių vyriausybės. Nacionalinė vyriausybė negali panaikinti žemių vyriausybių.

Žemės turi dideles kompetencijas švietimo, kultūros, policijos bei administracinėse srityse; jos taip pat dalyvauja federalinės teisėkūros procese per Bundesratą. Finansinis federalizmas reglamentuoja mokesčių surinkimą ir perskirstymą — veikia sudėtinga lėšų lygiavimo sistema (Länderfinanzausgleich), skirta mažiau turtingoms žemėms padėti užtikrinti panašų paslaugų lygį visoje šalyje.

Teismai ir konstitucinės garantijos

Teisinė sistema įtvirtinta Grundgesetz ir apima nepriklausomus teismus. Svarbiausias yra Federalinis konstitucinis teismas (Bundesverfassungsgericht), kuris ginčus dėl konstitucijos sprendžia aukščiausiu lygiu. Jis prižiūri žmogaus teisių apsaugą, valdžių santykius ir gali anuliuoti įstatymus, prieštaraujančius Grundgesetz.

Konstitucijos pakeitimams reikalinga itin didelė parlamento dauguma (dažniausiai dviejų trečdalių), todėl esminiai pakeitimai vyksta tik plačiai susitarus tarp pagrindinių politinių jėgų.

Santrauka

Vokietijos politinė sistema derina federalinį valdymą su parlamentarine demokratija, kurioje svarbią rolę atlieka partijos, koalicijos, bei žemių atstovavimas per Bundesratą. Grundgesetz užtikrina teisių apsaugą ir institucijų pusiausvyrą, o specialios procedūros (pvz., konstruktīvūs nepasitikėjimo balsavimai) padeda palaikyti politinį stabilumą.